Šį antradienį (rugpjūčio 4 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, kaip reikia valdyti ir finansuoti nacionalinį radiją ir televiziją, kad jo veikla tenkintų visą visuomenę.
Lietuvos radijas ir televizija vadinamas nacionaliniu arba visuomeniniu transliuotoju. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi jaustis ne tik kaip televizijos ar radijo auditorijos dalis, bet ir kaip šeimininkas. Kol kas LRT valdo 12 visuomenės atstovų, iš kurių 8 skiria šalies Prezidentas ir Seimas. Ne vienerius metus vykusios diskusijos ir net priimti įstatymų pakeitimai leido tikėtis ne tik faktinės bet ir teorinės visuomeninio transliuotojo nepriklausomybės nuo politikų.
Tačiau taip ir nebuvo pradėtas rinkti abonentinis mokestis, kuris bent jau teoriškai paverčia nacionalinį transliuotoją priklausomą tik nuo pačios visuomenės. Išlikusi priklausomybė nuo valdžios malonės skiriant biudžeto lėšas ir bandymas konkuruoti dėl reklamos pinigų su komercine žiniasklaida neretai kritikuojamas už bandymus įsiteikti auditorijai ar interesų grupėms.
LRT vadovaujanti Taryba pagal įstatymą ne tik formuoja LRT veiklos kryptis, tvirtina programų tinklelius. Ne vienas iš aukščiausio LRT valdymo organo atsistatydinęs visuomenės veikėjas pažėrė kritikos tiek LRT administracijai, tiek programų turiniui, tiek ir pačiai LRT Tarybai. Apie planuojamas ir galimas reformas prabilo ir naujoji Lietuvos Prezidentė.
Todėl laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ kelisu pagrindinį klausimą – kokių reformų reikia nacionaliniam transliuotojui, kad jis galėtų tinkamai vykdyti jam numatytą misiją?
Diskusijoje dalyvaus buvęs LRT tarybos narys Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė, LRT tarybos narė Auksė Balčytienė, Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas ir Spaudos tarnybos vadovas Linas Balsys, filosofas Krescencijus Stoškus, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovas Arnas Marcinkus.
Beje, šią Žinių radijo laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.