Vakar buvo viešai paskelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybė nori LTV turėti „savo” užsakomąją laidą. Savo nuomonę dėl to jau išsakiau.
Bet vakar vakare dar kartą perverčiau seniai skaitytą Povilo Sigito Krivicko ir Eugenijaus Gentvilo pokalbį knygoje „Politiko duona”. Ir atradau mano žymą apie tai, kaip Eugenijus Gentvilas sakėsi suprantąs politiko santykį su rinkėjais.
„Man visada rūpėjo ne per kitus (žiniasklaidą, viešuosius ryšius), bet pačiam suprasti opiausias problemas, todėl mano credo: politikas turi nuolat bendrauti su žmonėmis, būti tarp jų. Šia prasme geras pavyzdys yra prityręs politikas Česlovas Juršėnas, nors mūsų pažiūros ir nesutampa. Matau, kad jis mėgsta ir nebijo eiti pas žmones”.
Todėl galite matyti, kad šis nemokamas E. Gentvilo patarimas gali būti puiki pamoka Vilniaus miesto valdžiai, kad su žmonėmis geriau bendrauti ne vien televizijos eteryje ir dar už tai susimokėti tų pačių žmonių pinigais. Nebus nei sąžininga, nei efektyvu, nei objektyvu. Liūdnas to pavyzdys gali būti anksčiau per regioninę Vilniaus televiziją rodytos laidos apie Vilniaus savivaldybę. Jas žiūrint apimdavo neviltis ir dėl tokios žurnalistikos, ir dėl tokio PR’o. Ir ypač dėl tokio politikų požiūrio į žiniasklaidą bei visuomenę.