Kodėl viešoje erdvėje dominuoja populiarioji ir pramoginė kultūra?

pagal | 2010/04/26

Šį antradienį (balandžio 27 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie populiarios ir pramoginės kultūros dominavimą viešoje erdvėje.

Daugelis televizijos žiūrovų jau ne vienerius metus geriausiu vakaro laiku stebi įvairius realybės šou, pramogines laidas, populiarios muzikos koncertus. Profesionalaus meno ir kultūros atstovai neretai diskutuoja ir net kritikuoja tokią situaciją, kai viešą erdvę uzurpuoja išimtinai populiari ir dažniausiai vieN į pramogą orientuota produkcija. Iš esmės labai panašiai atrodo ir populiariausios interneto portalų rubrikos – žinomų žmonių (net ir kultūros srities) buitis ir kasdienybė yra neretai įdomensi už pačią jų kūrybą.

Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, kodėl viešoje erdvėje įsivyrauja pramogos ir populiarioji kultūra? Kas ką formuoja – pasiūla paklausą at atvirkščiai? Pokalbyje apie tai dalyvauja dainininkas, aktorius, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, prodiuseris Egmontas Bžeskas naujienų portalo „Delfi.lt“ švietimo, žiniasklaidos aktualijų reporteris Mindaugas Jackevičius.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

6 komentarai

  1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Griovėjams svetimas vienybės jausmas, jie jautrūs sau ir savo ligotai produkcijai.
    Žinoma, jie patys save laiko genialiais, didžiaisiais “maestro“, o savo produktus šedevrais.

    Mariau, sutinku.

    Atsakyti
  2. AvatarMarius

    Televizija, žvaigždės, kultūra, vaikai

    Kas naujo TV kultūroje?
    Natalijos Bunkės ir Jurijai Smoriginai!
    Jeigu aš jums nepatinku perjunkite TV kanalą. Bet kam pilti purvą ir lieti tulžį?“ – pareiškė Natalija Bunkė, K. Krivicko laidoje “ Akistata.“

    Visi, kuriuos žvaigždės pykina ir nesugeba nuo jų atsijungti , turi pscihologinių problemų! Tai tiesa.
    Bet kaip tas problemas spręsti?

    Vardan kultūros ir mūsų vaikų priimti įstatymą apribojantį nepraustaburnius šiukšlinti viešoje erdvėje! Pasiūlymas geras.

    Klausimas tik vardan kieno konkrėčiai kultūros ir vaikų?

    Tas, kuris pats sau šlykštus į TV eterį nelys. O kas tuomet veržiasi?
    Tie, kurie patys sau gražūs, įdomūs, protingi, kultūringi!
    Jeigu tokių nebūtų, tai neturėtume TV kultūros.

    Bet koks bebūtų protingas ir gražus kitas žmogus, mėgautis juo iki begalybės nepavyks niekam, išskyrus nebent jį patį.
    Mėgautis kitu reikia turėti talentą.
    Bet mėgautis kitu iki begalybės reikia turėti stiprią pscihiką.
    Bet lygiai taip pat, mėgautis iki begalybės pačiu savimi irgi reikia turėti ne eilinį talentą.

    Ar turintis tokį talentą užleis savo vietą kitam?“- tai klausimas jums patiems brangios ir mielos mūsų žvaigždės?!

    O ką daryti tiems, kuriems nuo jūsų propaguojamos kultūros, žiniasklaidos, politikos, moralės šlykštu?
    Ir kaip jiems atsijungti, apsaugoti nuo jūsų “gero“ savo vaikus?
    Ar tai pačių skestančiųjų reikalas?

    Mes kaip šokome taip šoksim , dainuosim, rašysim, ,,aukščiausią madą“ demonstruosim ir politikuosim, TV ekrane ir žurnalų viršeliuose šmėruosime, o kam nepatinka kreipkitės į psicihiatrą!..

    Kiekvienas pats savyje jaučiasi teisus ir sveikas.

    Bet faktai kalba apie pykinimo, tulžies liejimo ir sužvaigždėjimo iki begalybės simptomus.

    Kai yra sąžinė, tuomet net nesvarstant užleidžiama vieta kitam.
    O jei nėra? Tuomet toks poelgis nenaudingas.
    Na ir kas, kad jums nuo manęs šlykštu, užtat man naudinga.

    Tuomet gal pakelkime rankas kas vardan kultūros ir vaikų, o kas vardan savo žvaigždės – prisidengę netgi savo vaikais?

    Sužvaigždėjimo kamščiai panašiai kaip ir dujų nepraeinamumas organizme sustingdė kūrybiškumo procesus TV kultūroje.

    Tai kas anksčiau teikė žavesio, priėjo savo ribą ir virto mąse tipiško šlamšto.
    Persisotinę tipiškomis savo paties proto, emocijų variacijomis, pradėjo skūstis nuoboduliu, pykinimu, šleikštuliu. Tai simptomai.
    Kibiras pilnas. Sena ir įprasta užkniso, o naujo nėra.

    Kai kas metėsi gelbėtis keisdami vienas vertybes kitomis.
    Pavyzdžiui, LRT televizija pradėjo transiliuoti klasiką kaip alternatyvą popsui, bet saviapgaulė įsivaizduojamu naujumu baigėsi.
    Tai galima sulyginti su “espumizano“ poveikiu, kuris naudojamas esant vidurių pūtimui.

    Pavyzdžiui, tokių tipų kaip Jurijus Smoriginas, atsiradimas TV ekrane neatsitiktinis.
    Jie nuoširdžiai atlieka klizmos funkciją!
    Pavyzdžiui, Jurijus Smoriginas talentingai klizmuoja sočiai privalgiusius, bet užsimaniusius dar ir pašokti.
    Tai tas kontingentas, kurie turi išskirtinį talentą mėgautis patys savimi iki begalybės.
    Tai galima sulyginti su tuo kai pagiriotas batsiuvys įsitikina, kad jis menininkas.
    Arba girtas “kurkulis“ per savo jubiliejų pareiškia, kad jis genialus visose gyvenimo srityse ir priverčia klausytis jo dainos.

    Kamščiai ne tik televizijoje, jie visose srityse –žiniasklaidoje, politikoje, ekonomikoje, medicinoje, švietime ir t.t.

    O klizmuotojai tokie kaip minėtas Jurijus Smoriginas arba Aušra Maldeikienė ekonomikos srityje, arba Mantas Petruškevičius mados srityje ir t.t. nėra jie kūrėjai irgi jau deja.
    Todėl ir klizmuoja kitus, kad pas pačius pozityvus kūrybingumas išsisėmė!
    Tie, kurie dar neišsisėmė kūria, o išsisėmę pereina į kritikuotojų, vertintojų gretas.
    Tos gretos ateityje tik pilnės.

    Nes vakarietiškas mąstymas, intelektas priėjo savo ribą ir persmelkė savo riba visas gyvenimo srytis.

    Kritikos jėga yra nepakeičiama kai reikia pramušti sąstingį virstantį degradacija iki lėbavimo ir ištvirkavimo, žavėjimosi savimi iki begalybės.
    Bet pavojus slypi tame, kad kūrėjai tapę griovėjais, patys savęs tokiais ne laiko ir kai jie savo kilnią misiją jau atliko, išjudino užsistovėjusį šlamštą , jie neužleidžia savo vietos gebantiems išties kūrti.
    Priešingai, patys imasi didžių menininkų, mokytojų vaidmens!
    Bet griovėjai nieko harmoningo išties sukūrti negali, todė jų produkcija kuprota, su panaudotos klizmos atspalviu.

    Griovėjams svetimas vienybės jausmas, jie jautrūs sau ir savo ligotai produkcijai.
    Žinoma, jie patys save laiko genialiais, didžiaisiais “maestro“, o savo produktus šedevrais.

    Todėl jie savo vietos kitam neužleis.

    O išties talentingas ir gebantis kūrti pozityvų, harmoningą produktą, gyvybiškai reikalingą šiandien, pats į ją nesįverš.

    Atsakyti
  3. AvatarWU

    Realybės šou turi geriausią kainos ir reitingo santykį. Nereikia stengtis ruošiant siužetą, nei gerų aktorių – nieko. Gi, svarbiausia įlįsti į svetimą gyvenimą, net jeigu jis yra imituojamas. Taip žmonės pasikrauna. Ir čia ne vien Lietuvos problema. Apskritai visas pasaulis apsėstas žvaigždėm. Šiaip neseniai žiūrėjau dokumentinį filmą „Starsuckers“, čia tas pats, kur Valinskas ir co įtraukti. Visai patiko, labai taikliai nurodytas visas priežastingumas, kodėl žmonėms reikia būtent tokio produkto 🙂 Rekomenduoju, esant galimybei, pažiūrėti.

    Atsakyti
  4. AvatarSimas

    Na, aš bent jau man žymiai įdomesni realybės šou, kuriuose režisierių įsikišimas yra minimalus. Didžiajai Lietuvos daugumai – ne… Skonio reikalas. O be režisierių vis vien neapsieis…

    Atsakyti
  5. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Simai, bet geriausias realybės šou visada ir buvo toks, kurį surežisuoja režisieriai 🙂 tik taip bandoma pritraukti žiūrovus. Triukas

    Atsakyti
  6. AvatarSimas

    Trumpai apie realybės šou. Lietuvoje, manau, tokių nėra. Kodėl? Ogi dėl to, kad kas antroje laidoje dalyvauja „žvaigždės“, kurios kviečiamos vien dėl to, kad tas šou išvis kas nors žiūrėtų… Tarkim, „Žvaigždžių duetai“… Nei ten šou, nei realybė (pagal fonogramas žiopčiojama), nei kažkoks konkursas… Nesuprantu jo esmės… O tai jau populiarumas tai nerealus…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *