Šių metų rugsėjo 20 dieną tarpukario Lietuvos keliautojui, rašytojui, žurnalistui ir visuomenės veikėjui Matui Šalčiui būtų sukakę 120 metų. Ta proga kolegos iš LŽS Kelionių ir pramogų klubo rytoj 18 val. Vilniaus rotušėje rengia atminimo vakarą.
Kadangi ir man tenka nemažai keliauti, užsiimti visokia „keista” veikla, todėl šiam renginiui žurnalisto ir keliautojo Gerimanto Statinio parinkta viena Mato Šalčiaus frazė padeda atskleisti ir šiuolaikinio pasaulio tempą:
„Brolau! Aš pašvenčiau savo jėgas šalies švietimui ir laisvei, bet mažai padariau. Tęsk tu toliau mano darbą.”
Beje, Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) kasmet teikia Mato Šalčiaus vardo premiją, kuri skiriama žurnalistui (-ams), už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, foto, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus. Šios premijos mecenatas – ilgametis LŽS narys, žurnalistas, šiuo metu europarlamentaras Justas Paleckis.
Na o šių metų gegužės 23 d. Vilniuje, Literatų gatvėje buvo atidengta skulptoriaus G.Piekuro sukurta memorialinė lenta Matui Šalčiui atminti.
Matas Šalčius gimė 1890 m. rugsėjo 20 dieną Čiudiškių kaime, Klebiškio valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1901 – 1905 metais mokėsi Marijampolės, dabartinėje Rygiškių Jono gimnazijoje, kuri išugdė daug garbingų ir iškilių asmenybių. Po metų M.Šalčius pasireiškė kaip kūrybingas jaunas žmogus ir išspausdino pirmąją savo apysaką. Kiek vėliau pradėjo sistemingai rašyti straipsnius laikraščiams, mokėsi “Saulės” kursuose Kaune, bei mokytojavo įvairiose Lietuvos vietovėse.
Į pirmą tikrą kelionę Matas Šalčius išvyko 1915 metais. Tai buvo kelias į JAV. Kiek neįprastas kelias buvo, nes jis driekėsi per Sibirą, Kiniją ir Japoniją. M. Šalčius aprašė čia gyvenančias tautas ir jų papročius. 1925 – 1928 m. lankėsi Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje, kur dirbo “Lietuvos aido” akredituotu žurnalistu. Didžioji kelionė po pasaulį, aplankant Europą, Afriką ir Aziją, prasidėjo 1929 m. ant motociklo, kartu su Antanu Poška, taip pat garsiu lietuvių keliautoju. Tiesa, šioje kelionėje abu pakeliviai išsiskyrė, tačiau gyvenimos kelias tęsėsi.
Po trijų metų klajonių grįžęs, M.Šalčius surengė iš savo kelionės parsivežtų nuotraukų ir suvenyrų parodą bei parašė šešių dalių “Svečiuose pas 40 tautų” knygą. Už šį, kaip geriausią 1935 metų leidinį, bei labiausiai visuomenės skaitomą knygą “Spaudos fondas” Matui Šalčiui įteikė tūkstančio litų literatūrinę premiją.
Vėliau gyvenimas M. šalčių nubloškė į Pietų Ameriką. Čia jis dirbo ir keliavo po Argentiną, Boliviją, Braziliją, Čilę, Paragvajų ir Urugvajų. Keliaujant Amazonės upės intaku Mamore 1940 metų gegužės 27 d. maliarija ir kitos negandos pakirto M. Šalčių. Tačiau jo darbai ir kelionių dvasia iki šiol įkvepia ne vieną Lietuvos žurnalistą.