Žurnalistai protestavo prieš jų skurdinimą

pagal | 2010/09/30

Foto albumas LŽS protesto akcijoje „Gana skurdinti žmones!

Žurnalistai piketuoja prieš jų skurdinimą

Šį trečiadienį Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) kaip ir kitos profesinės sąjungos organizavo piketą ir dalyvavo protesto akcijoje „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos skatinimas!“.

Kolegos žurnalistai tai darė išreikšdami vienybę su Europos profesinėmis sąjungomis rugsėjį Briuselyje rengiamoje tarptautinėje protesto demonstracijoje „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!“. Todėl mes surengėme 9 žurnalistų piketą prie Kultūros ministerijos. Su piketuotojančiais žurnalistais susitiko Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėjas Laimonas Ubavičius. Jam buvo įteiktas LŽS pareiškimas, kuriame išdėstytos šiuo metu aktualiausios žiniasklaidą ir žurnalistiką kamuojančios problemos.

Įteikti ir pasiūlymai Kultūros ministerijai kartu su Vyriausybe „atsakingai įvertinti 2011 metams numatytas skirti lėšas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, LRT ir kitoms programoms, skirtoms žiniasklaidos projektams finansuoti“. Ministerija taip pat raginama pradėti viešas konsultacijas dėl naujų programų, kurios galėtų skatinti kokybinės žiniasklaidos ir žurnalistikos vystymąsi. Tikėtina, kad pasiūlymai bus aptarti susitikime su kultūros ministru, kai jis tam ras laiko.

Po piketo prie ministerijos kolegos žurnalistai pėsčiomis patraukė prie Vyriausybės, kur dr. V. Kudirkos aikštėje jau rikiavosi kitų profesinių sąjungų piketai. Kaip žinia, leidimo bendram mitingui prie Vyriausybės leidimo nedavė Vilniaus miesto savivaldybė. Palikę savo reikalavimus Vyriausybei, LŽS atstovai nuėjo prie Seimo, kur išreiškė solidarumą badaujantiems pareigūnams.

Vėliau kartu su Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniais centrais (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija) Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kieme surengė mitingą. Mitinge kalbėjo daugelio profesinių sąjungų atstovai ir lyderiai. Buvo reiškiamas nepasitenkinimas Vyriausybės vykdomomis ir nevykdomomis programomis. Viešai nuskambėjo pasiūlymas jau šių metų lapkričio pabaigoje surengti masinį mitingą Vilniuje prie Vyriausybės. Šiam pasiūlymai pritarta plojimais.

Vienu įspūdingiausių mitingo akcentų tapo pasiūlymas sudeginti taip vadinamą Nacionalinį susitarimą, kurį su Vyriausybe pasirašė kai kurios profesinės sąjungos. Tokia akcija pasiūlyta atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.

Galima priminti, kad dalyvaudama protesto akcijoje LŽS siekė atkreipti valdžios ir visos visuomenės dėmesį į ekonominio sunkmečio metu žurnalistikai iškilusias grėsmes net ir demokratinėje mūsų šalyje. Todėl LŽS viešai kreipėsi į valdžios institucijas ir žiniasklaidos priemonių savininkus su siūlymu skubiai imtis priemonių, padėsiančių išsaugoti bent minimalius žurnalistikos standartus įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Akivaizdu, kad šiemet ir kitąmet nustatydama savo veiklos prioritetus Vyriausybė kol kas nenumatė nė vienos efektyvios priemonės, kuri iš esmės leistų tikėtis bent kiek stabilesnės padėties žiniasklaidoje. Net visuomeniniam transliuotojui siūlomas biudžeto finansavimas 2011 metams kol kas neleidžia tikėtis, jog ir čia žurnalistai galės tinkamai atlikti savo pareigas. Grėsmę žiniasklaidos pliuralizmui kelia ir tai, kad kitąmet gali brangti spaudos pristatymas kaimo vietovėse (šios paslaugos teikėju kai kur išimtinai yra tik „Lietuvos paštas“). Kai kuriuos spaudos leidėjus vis dar neramina ir išliekantis gerokai didesnis PVM spaudai nei yra ES vidurkis.

Lietuvos ir visos Europos žurnalistų bendruomenes neramina tai, kad didelėje dalyje žiniasklaidos priemonių verslo, politiniai ar kiti siaurų grupių interesai keliami aukščiau už žurnalistikos standartus. Ši problema ypač paaštrėjo dėl ekonominio sunkmečio – ypatingai gilią krizę išgyvenančioje spaudoje, radijuje ir televizijoje. Didžiausią susirūpinimą patiems žurnalistams kelia nykstantys etikos ir profesionalumo standartai žurnalistikoje. Tai susiję ir su nuolatiniu reiškiniu tapusiu didelės dalies profesionalių žurnalistų atleidimu iš darbo pakeičiant juos pigesnį ir dažnai mažiau kokybišką turinį siūlančiais asmenimis. O tos žiniasklaidos priemonės, kurios ne tik propaguoja sąžiningą žurnalistiką bet ir socialiai atsakingai elgiasi su savo darbuotojais, šiandien patiria didžiulį spaudimą. Didelę grėsmę tokioms žiniasklaidos priemonėms kelia neskaidri konkurencinė aplinka, vis dar nesutvarkytas leidinių auditavimas, garbingos konkurencijos neskatinanti viešųjų pirkimų sistema, žymiai padidėjusi mokestinė našta.

11 komentarų

  1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Nedai, galiu sutikti, kad kai nori – visada gali 🙂 Žiūrti tik reikia į efektą. Ypač į ilgalaikį.

    Atsakyti
  2. AvatarNedas Šinkūnas

    Dainiau, pats savo kailiu išbandžiau kaip sumažinti išlaidas. Reikia tik noro ir ūkiškumo.

    Praplečiant diskusijas dėl Spaudos radijo ir tv rėmimo fondo, akivaizdu, kad daugelis leidinių vien iš to gyvena. Aš kaip žmogus iš verslo iškart skaičiuoju kokia vertę tai sukuria. Kas juos skaito ir t.t.
    Na, bet gal aš ka nors ne taip suprantu.

    Atsakyti
  3. AvatarNedas Šinkūnas

    Pritariu daugeliui komentarų. Gauti paramą projektams fonde gan sudetingas dalykas. Tikrai susidaro toks jausmas, kad dalina saviems. LRT finansavimą ir apskritai valdymą reiktų visiškai reorganizuoti, kaštus galima mažiausiai perpus sumažinti.

    Dėl PVM spaudai suvienodinimo visiškai pritariu. Ir radijas, ir tv, ir internetas ir ta pati spauda rinkoje turi zaisti vienodom salygom.

    Atsakyti
    1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Nedai, kuo remiesi, sakydama,s kad LRt galima sumažinti finansavimą 2 kartus? Gal matei, ką ji turi už tuos gaunamus pinigus daryti ir manai, kad gauna perdaug?

      Atsakyti
  4. Avatartox

    kai paskaitai, tai atrodo, jog dalyvavo ne 9 senukai, o 9000 žurnalistų. Žurnalistų sąjunga, kaip suprantu, privalėtų rūpintis žurnalistų reikalais nuolat, o ne ypatingomis progomis, nuolat kovoti už žurnalistų teises redakcijose, juk santykiuose su savininkais žurnalistų sąjunga neegzistuoja kaip profesinė organizacija. Taigi, Dainiuk, nereikia lialia. Dėl PVM ir pan. ekonominių dalykų – juk tai daugiau savininkų reikalas, o Spaudos rėmimo fondas – pirmiausia savos chebrytės biznelis, kur beveik kasmet didžiausius pinigus susižeria tie patys, numetent vieną kitą kauliuką smulkmei ir „svetimiems“. Ir tai, deja, nebe vienerių metų „veikla“, o dėsningumasi – ar ne, Dainiau?

    Atsakyti
  5. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Liutaurai, manau, kad čia nėra priešpriešos. Pažiūrėk, kas didina skolą labiausiai. Ir pažiūrėk, apie kokias sumas ten kalbama. jau nenoriu kalbėti apie prioritetus (Valdovų rūmų atvejis jau net nuvalkiotas). Pvz., SRTRF kažkada gavo bent apie 10 mln litų. Ta suma, manau beveik reali ir dabar, nors mano įsitikinimu, alternatyviem projektam prieš vien komercinius reikėtų bent 15 mln. litų. Tai sukuria kokybiškesnes darbo vietas profesionaliem kūrėjam medijoje. Na o apie LRt – tai čia grynai susiję su supratimu, kas yra visuomeninis transliuotojas. dėl PVM spaudai, tai jau dabar aišku, kad daugelis rajoninių laikraščių ir ne tik jie, spausdinasi Latvijoje ir Lenkijoje. Tai kokį čia PVM valdžia išlošia?

    Atsakyti
  6. AvatarLiutauras

    iš dalies Šimonytė teisi, kad šiandien didžiausia LT problema – didėjanti skola (t.y. gyvename vaikų ir anūkų sąskaita). tiek SRTRF, tiek PVM mažinimas tą skolą tik dar labiau didintų – ar čia nėra priešpriešos?

    Atsakyti
  7. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Liutaurai, mūsų siūlymai bent du labai konkretūs: LRT ir SRTRF finansavimo nemažinimas, o idealiu atveju – net padidinimas. Tai realios darbo vietos. Taip pat siūlome svarstyti PVM spaudai peržiūrėjimą.

    Atsakyti
  8. AvatarLiutauras

    tiesiog įdomu – o kokie LŽS siūlymai dėl ekonomikos skatinimo ir naujų darbo vietų kūrimo?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *