Ar taps Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės veiksmu?

pagal | 2011/02/07

Kultūros rėmimo fondas ypač svarbus remiant kultūrą

Šiuo metu esu Kultūros ministerijos rengiamame seminare „Kultūros politikos prioritetai“. Renginyje siekiama pristatyti ne tik prioritetus, bet ir Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemones, atliekamus darbus.

Į tokį svarbų renginį atvyko pakviestiSeimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, Gairių rengimo darbo grupė, Kultūros ir meno tarybos nariai, Kultūros ministerijos ekspertų komisijų, tarybų nariai, kūrybinių sąjungų bei kitų asocijuotų kultūros organizacijų atstovai, pasiūlymus Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planui teikusieji.

Kol kas išklausiau tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio pasisakymą „Ar taps Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės veiksmu?“. Renginį moderuojantis Andrius Navickas bandė V. Stundį priversti pasakyti, ar tikrai bus konkretūs veiksmai ir kokie jie bus. Sunku buvo atsakyti į šį klausimą Seimo nariui.

Tačiau labai tikiuosi, kad savo pasisakymu Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ne tik kalbės tema „Kultūra kaip valstybės politikos prioritetas ir tapatybę kuriantis dėmuo“, bet ir pasakys konkrečiai, kaip Vyriausybė tai darys.

Štai tik kelios ministro mintys apie trūkumus:

1. Kultūra – tai traukinys, kurį sudaro detalės.
2. Nustokime tapatinti kultūrą vien su profesionaliuoju menu.
3. Kultūra kaip užsienio politikos pagrindinis dalyvis – kol kas turime tik labai fragmentiškai.
4. Kultūra kaip regionų tolygios plėtros priemonė labai dažnai priklauso nuo merų malonės.
5. Man šiek tiek nuostabu, kad infrastuktūrai gauti lėšų lengviau nei pačiam kūrybos procesui.
6. Simptomiška tai, kad paklausus vienos kolegės, kodėl stringa vienas įstatymas, ji atsakė, „ministre, aš dvi dienas atsakinėjau į skundą dėl vienos priemonės fiansnavimo, tai iš kur gali būti laiko teisėkūrai?“
7. Kultūrai niekaip nepavyksta patekti į struktūrinės paramos schemas.
8. Nuo to, kiek kultūra pajėgs įrodyti, kad jie ne tik yra paramos gavėjai, bet kad jie yra ir kaip užsienio politikos, informacinės politikos, regionų tolygaus vystymosi, žmogaus gerbūvio kūrimo dalis, nuo to bus tik geriau.
9. Užsidarydami dramblio kaulo bokšte, nors neabejotinai sukuria vertingų kūrinių, bet skelbia visuomenei nekokią žinią, kad esame vertingi tokie, kokie esame.

Po ministro pasisakymo kalbėjęs jo patarėjas Rolandas Kvietkauskas pristatė konkrečias priemones, kurios turėtų padėti keisti Lietuvos kultūros politikos gaires. Pasak patarėjo, numatytas 3 metų planas iki 2013 metų. Dar šiemet bus įgyvendinta 40, kitąmet – 14, 2013 metais – 5 priemonės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *