Apie bankus, jų pelną ir sąžiningą elgesį su mumis. Arba apie bankų PR

Vakar su keistu jausmu skaičiau delfi.lt pusiau rimtą, pusiau graudų straipsnį apie vieno banko nuo liepos 1 d. padidintus bankinių paslaugų įkainių – brangiau klientams jau kainuoja ne tik išsiimti grynuosius pinigus ar banko sąskaitos tvarkymas, bet ir sumokėti mokesčius valstybinėms institucijoms. Ką gi, turiu trumpą komentarą ir apie tai

Nors mano žmona irgi dirba viename banke, bet gal ji labai nesupyks už tokią kritišką poziciją dėl bankų veiklos.

Kažkada vesdamas laidą „Žiniasklaidos anatomija“ Žinių radijuje kalbinau žinomą Lietuvos banko atstovą Raimundą Kuodį. Jis tada įdomiai apibūdino bankų ir klientų santykius. Jo frazė skambėjo maždaug taip – bankas, tai toks draugas, kuris šviečiant saulei tau skolina skėtį, bet vos pasirodžius pirmiesiems debesėliams pats jį ir atima.

Tad dabar ir mano komentaras apie tokius santykius.

Pastarosiomis savaitėmis jau visai trimtai imta kalbėti apie artėjančią naują ekonominės krizės bangą. Nerimas jau atvirai skleidžiamas ir žiniasklaidoje. Politikai pernelyg nesiginčija su tuo. Ekonomistai dėlioja scenarijus.

Tačiau šiame kontekste labai įdomiai atrodo keli faktai. Štai Lietuvos banko duomenimis, 2011 metais Lietuvos bankai dirbo labai pelningai – bendra spelnas siekė 1,1 mlrd. litų. Praėjusiais metais uždirbtas pelnas, pasak Lietuvos banko, buvo labai artimas rekordiniam bankų sektoriaus pelnui, uždirbtam ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2007 metais. Smagu, kad rekordinis jų pelnas. Bet tai reiškai ir mūsų rekordines išlaidas.

Vien SEB bankas uždirbo maždaug 380 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Kai šie duomenys buvo skelbiami, SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras sakė, kad banko pelną iš esmės lėmė Lietuvos ekonomikos atsigavimas bei tvirtesnė klientų finansinė padėtis. Atkreipėte dėmesį – ekonomikos atsigavimas ir mūsų finansinė padėtis gerėjo. Tad ir bankas dėl to gavo daugiau pelno. Viskas čia būtų kaip ir gražu, bet…

Delfi.lt paskelbus apie nuo liepos 1 dienos branginamas SEB banko paslaugas skaitome štai tokį jų atstovo paaiškinimą:

„Bankas kasmet peržiūri paslaugų įkainius, atsižvelgdamas į konkurencinę aplinką, patiriamas sąnaudas ir ekonomišką pagrįstumą bankui teikti konkrečias paslaugas.“

Tai dabar ir bandau suprasti, kas privertė banką branginti paslaugas? Pelnas lyg ir yra, tad labai skųstis nederėtų. Ekonomika jau jau jaučia artėjančią krizę. Konkurencinė aplinka net sumažėjo – Snoras juk pasitraukė iš rinkos. Žodžiu, galima būtų teigti, kad visos sąlygos leidžia kol kas bankui džaiugtis situacija ir galbūt kažkaip imti rengtis krizei.

Tačiau man rūpi išsiaiškinti, kas yra tas „patiriamas sąnaudas ir ekonomišką pagrįstumą bankui teikti konkrečias paslaugas“. Tai lyg ir leidžia suprasti, kad kažkurias paslaugas bankui neapsimokėjo teikti. Bet jei tokie pelnai, tai bankas už kažkurias paslaugas gauna per daug? O už kitas per mažai? Ir taip vyksta kryžminis subsidijavimas?

Tad jei dabar brangsta nepelningos paslaugos, tai mano klausimas SEB bankui paprastas – o kada pigs tos pelningosios? Juolab, kad artėja krizė ir mūsų finansinė padėtis tampa gerokai labiau įtempta. O gal to paslaugų mažinimo nebus? Tai reikštų, kad pelningos lieka pelningomis, o kitos taps dar labiau pelningos. Tad galime gal net prognozuoti, kad naujos ekonominės krizės išvakarėse bankas mūsų sąskaitą nutarė „pasiauginti lašinukus“? Beveik kaip su tuo R. Kuodžio palyginimu 🙂

Tada man kyla esminis klausimas apie bankų (šiuo atveju, SEB banko) socialinę atsakomybę, solidarumo su visuomene jausmą. Ar tokie dalykai apskritai yra? O gal galvojama, kam čia labai stengtis su tais klientais, juk konkurencinė aplinka mažėja, tad kur pabėgs tie klientai?

O aš, panašu, jau rimtai imu galvoti, kaip naudotis bankų paslaugomis kuo mažiau. Artimiausiu metu gal net imsiu dalintis patarimais, kaip sutaupyti ir išvengti bankų imamų mokesčių. Jau vakar pradėjau naudotis ir PayPal sistema.

P.S. Tikrai nepavydžiu bankams pelno. Tačiau nenoriu, kad jie lobtų mano sąskaita.

10 komentarų

  1. Andrius

    Nesuprantu, ko čia svaigstat „nenoriu, kad jie lobtų mano sąskaita“. Čia tas pats, kas apskritai uždrausti tokią teisinę įmonės formą kaip UAB ir AB. Juk įmonės tikslas – pelnas akcininkams. Apie socialinę atsakomybę, deklaruojamą tokių įmonių, galite pamiršti – tai yra ne daugiau kaip atliekų rūšiavimas ir parama socialinėms akcijoms.
    Nepatinka, kad iš jūsų uždirba kiti? Steikit savo banką ir patys uždirbinėkit iš kitų. Arba, paprasčiau, naudokitės kooperatinių bankų – kredito unijų paslaugomis, kur tapę nariais ir būsit bendrasavininkais. Na, arba stumkit įstatymą dėl viršpelnių ribojimų monopolininkams ar tam tikrą stambią rinkos dalį užimančioms įmonėms.

    Atsakyti
  2. Laurynas

    paypal irgi kainuoja, be to, be bankines saskaitos, paypal nelabai ir pasinaudosi.

    Atsakyti
  3. Arunas

    Gera pastaba dėl banko pelno. Atidėjimai iškreipia tikrąjį vaizdą. Siūlyčiau analizuoti banko pajamų, gaunamų už suteiktas paslaugas kaip mokesčių pervedimas, mokėjimo kortelių aptarnavimas, dinamiką. Spėsiu, kad jų lyginimas svoris pajamose metai iš metų auga. Ir nieko keisto, nes Lietuvoje iš tradicinės banko veiklos nenusimato galimybių užsidirbti, o su žaidimais pasauliniame kazino pastaruoju metu striuka. Įdomu kiek valstybinių institucijų sėdi minimo banko kišenėje?

    Atsakyti
  4. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Kęstuti, tai bankų „nuostoliia“ ir pelnas iš tiesų reikalauja gilesnės analizės. Jei šiemet yra blogų paskolų daug, tai viskas kiap ir blogai, jei jos po metų „pagerėja“ – tai jau gerai. Tačiau šiuo atveju siūlau paisžiūrėti į pačias paslaugas, kurias teikia bankai – mokesčiai valstybei, pervedimai ir pan. panašu, kad pagal turimus duomenis, šis sektorius nėra nuostolingas 🙂

    Atsakyti
  5. Kestutis

    Dainiau, ką turi galvoje, sakydamas, kad „ne kreditai vien toli gražu“? Nesu geras bankininkystės vidaus virtuves žinovas, bet sveika logika sako, kad kiekvienas verslas daro „cross finansavimą“, t.y. pelnu iš vieno sektoriaus dengia nuostolius kitame. Išskyrus atvejus, kai tai nedraudžiama. Todėl siūlau kalbėti apie bendrus pelnus/nuostolius.

    Beje, atradau, kad SEB 2009 metais patyrė 1,546 mlrd. litų http://zebra.15min.lt/lt/laikas_sau/gurmanams/seb-banko-nuostoliai-lietuvoje-1-5-mlrd-litu-189575.html

    Atsakyti
  6. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Kestuti, lengvai galime paimti 10 metu. Ir kas bus? , Beje, pernai ir dėl itų dalykų kilo pelnas. Ne krefditai vien toli gražu O paslaugos.

    Atsakyti
  7. Qwerty

    Regina, o Kęstutis gan motyvuotai dėl bankų pelningumo suvartė. Dabar reikėtų žinių-sutikti su jo argumentais, ar ne.

    Atsakyti
  8. Regina

    Kestuti, Jūs turbūt bankininkas, todėl ir pastatėt man blogą pažymį. Visi pyksta už teisybę.

    Atsakyti
  9. Kestutis

    Dainiau, pasipiktinimas suprantamas, taciau argumentas su 2011 metu pelnu nekorektiskas. Sis pelnas is esmes susijes su blogu atidejimu perziurejimu – kazkada dalis paskolu buvo pripazintos blogomis ir nurasytos i nuostolius, bet paskui jas bankui visgi pasiseke susigrazinti, todel jos buvo perkeltos i pajamas/pelna. Jeigu neklystu, banku pelnas 2009 ar 2010 metais buvo milijardinis tik su minuso zenklu…

    Jeigu nori susidaryti ispudi, ar bankas neturi virspelniu (apie ka, itariu, kalbi), tada jau reikia imti kokiu 10 m. trukmes pelninguma ir gauta rodikli lyginti su uzsienio saliu banku pelningumu.

    🙂

    Atsakyti
  10. Regina

    Nepelningų paslaugų, man atrodo, bankai iš viso neteikia. Juk jie yra ne kažkokios labdaros organizacijos. Patiriamos sąnaudos t.p turi mažėti, nes vis daugiau žmonių naudojasi elektronine bankininkyste. Didindami paslaugų kainas bankai turbūt stengiasi padengti beviltiškų paskolų portfelius. Man iš viso pikta, kodėl sakykime kokią nors administracinę baudą aš turiu būtinai sumokėti į banko sąskaitą. Juk aš skolinga tik baudą valstybei, bet ne mokestį bankui. Godumas, godumas ir dar kartą godumas…Ir ką veikia V.Vasiliausko valdomas valstybinis bankas. Kodėl nereguliuoja bankų pelnų?

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *