Po to kai M. Širvinskas viešai prisipažino balsas.lt žiniasklaidos grupėje gavęs „vokelius” ir jo pėdomis pasekė kolegė Daiva Šalc, galiu vpasidžiaugti kolegų drąsa ir principingumu. Ir dar kartą priminti, kad žurnalistui būti drąsiu niekada nevėlu.
Išdrįsti pripažinti savo kladas viešai ir tuo pačiu įvardinti visuomenės ydas – nelengvas ir gal net asmeniškai nenaudingas sprendimas. Bent jau dalis visuomenės gali smerkti kolegas už jų praeities klaidas, bandyti abejoti jų padorumu ir pan. Tai bus laikina. Tačiau šiandien išdįsus kalbėti drąsiai, tokaiis jausimės ir ateiyje. Tai – išsilaisvinimas. Todėl noriu dar kartą pasidžiaugti kolegomis, kurie įkvėpti vienas kito solidarizavosi ir nepaliko su savo liudijimais vieno M. Širvinsko. dar smagiau, kad BNS ir delfi.lt viešai kalba apie „vokelius” žiniasklaidos versle:
„Neprisimenu tiksliai, gal spalio viduryje, į savo kabinetą mane pasikvietė UAB „Krašto spaudos”, kuri tiesiogiai leidžia „Valstiečių laikraštį”, generalinė direktorė Liudmila Rybnikova. Ji pasakė, kad laikraščiui dabar finansiškai labai sunkūs laikai, ir paklausė, ar aš negalėčiau bent porą mėnesių autorinį atlyginimą, t.y., 1200 litų, paimti „juodais”. Buvau ką tik (prieš porą mėnesių) baigusi žurnalistikos bakalauro studijas Vilniaus universitete, neturėjau darbo patirties, mano bandomasis laikotarpis tuo metu dar nebuvo pasibaigęs. Tada atrodė, kad aš neturiu kitos išeities, kaip tik sutikti – juk man reikėjo įgyti darbo patirties ir neprarasti pajamų. Galbūt tai skamba kaip nevykęs pasiteisinimas, tačiau aš noriu, kad žmonės suprastų, kokioje padėtyje atsiduria tokie darbuotojai, kaip aš”, – aiškina D.Šalc.
Miela Daiva, žmonės tikrai žino ir supranta. Ir, jaučiu, ateityje ims kitaip žiūrėti į tas žiniasklaidos priemones, kurios turi neigiamos patirties su tais nelaimingais „vokeliais”.
O dabar belieka tikėtis, kad išdrįstu ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Padaryti savo darbą iki galo.