Teismas: D. Radzevičiaus kritika dėl V. Tomkas veiklos yra pagrįsta – jokio šmeižto nebuvo

pagal | 2012/10/27

Kartais apie savo bylą yra sunku kalbėti. Ypač, kai ji netikėtai baigiasi. Kai Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad mano kritika Vito Tomkaus ir jo leidinio „Respublika“ atžvilgiu yra galima, o V. Tomkaus mano atžvilgiu pradėtas teisinis persekiojimas teisme buvo neteisėtas ir neteisingas, nutariau, kad kolegos Gintauto Stalnionio pranešimas apie bylos baigtį yra geriau surašytas, nei tai galėčiau padaryti aš pats.


Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendis – neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tokią išvadą padaręs Vilniaus apygardos teismas penktadienį panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius buvo pripažintas apšmeižęs „Respublikos“ redaktorių ir leidėją Vitą Tomkų. Naujai priimtu nuosprendžiu D. Radzevičius pagal BK 154 str. 2 d. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Patenkinus nuteistojo ir jo advokato apeliacinį skundą, buvo atmestos ir V. Tomkaus pretenzijos dėl 1 mln. litų neturtinės žalos atlyginimo.

V. Tomkus privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi po to, kai D. Radzevičius pernai birželio 6 d. savo internetiniame dienoraštyje http://dainius.org paskelbė straipsnį „WikiLeaks: Tomkaus „Respublika“ išdavė ir pardavė žurnalistiką“, o birželio 9 d. interneto svetainėje www.gzi.lt – analogiško turinio rašinį „WikiLeaks: „Respublika“ pardavė žurnalistiką“.

Baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas šiemet birželio 29 d. D. Radzevičių pripažino kaltu, skyrė jam 20 MGL (2 600 litų) baudą bei V. Tomkaus naudai priteisė 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nematė reikalo teisiamajame posėdyje apklausti kaltinamojo D. Radzevičiaus.

Tenka pastebėti, kad informacija, dėl kurios teisme atsidūrė du žurnalistai, nebuvo originali. D. Radzevičius tiktai komentavo interneto portaluose www.aftenposten.no ir www.15min.lt paskelbtą informaciją, kurios šaltinis – Juliano Asandžo (Julian Assange) įkurtas tinklalapis WikiLeaks, disponavęs neviešu JAV diplomatų susirašinėjimu. Tačiau tai nebuvo kliūtis pradėti privataus kaltinimo bylos.

Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, D. Radzevičius teigė, kad rašant komentarą nebuvo jokių duomenų apie tai, kad tai, kas rašoma tekstuose ir ką jis konkrečiai citavo, būtų paneigta. Dėl komentaro, paskatinusį V. Tomkų kreiptis į teismą, nei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, nei žurnalistų etikos inspektorius, nei kitos institucijos D. Radzevičiaus pasiaiškinti nekvietė, pretenzijų jam nepareiškė.

Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklaustas specialisto išvadą byloje pateikęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Smetona, vertindamas D. Radzevičiaus rašinio tekstą, nurodė, kad jis yra subjektyvus, juo reiškiama asmeninė autoriaus nuomonė, paremta trečiaisiais šaltiniais. Niekur tekste netvirtinama, kad šaltiniai yra patikimi. Jokie nauji faktai nepateikti, tik iš kitur pateiktų daromi subjektyvūs apibendrinimai, kurie nevertinami kaip galutiniai tvirtinimai, o pabrėžiama, kad pasikeitus pirminiams faktams, gali pasikeisti ir apibendrinimai.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad D. Radzevičius šmeižikiško pobūdžio informaciją apie V. Tomkų paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, ir tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios gali pažeminti „Respublikos“ redaktorių ir leidėją kaip asmenį, kad gali pakenkti jo autoritetui, verslui, ir sąmoningai to siekė. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad BK 154 str. yra padaromas esant tiesioginei tyčiai, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad jį žemina ir to nori.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtina asmens saviraškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas“, – savo spalio 26 dieną paskelbtame nuosprendyje primena Sigitos Bieliauskienės pirmininkaujama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Kolegija atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas, vertindamas bylos įrodymus, neatribojo informacijos nuo nuomonės. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad už kritišką, neigiamą ar aštrią nuomonę negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes priešingu atveju taip pat būtų paneigta konstitucinė žmogaus teisė laisvai reikšti nuomonę ir įsitikinimus.

Beje, kolegija konstatavo, kad užuot apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, apylinkės teismas apsiribojo perrašydamas privatų kaltinimą.

Teisėjų kolegija patenkino D. Radzevičiaus ir jo advokato apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendį ir priėmė naują, kuriuo D. Radzevičių išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. Tomkaus pareikštas ieškinys 1 ml. litų neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Šis teismo nuosprendis – neskundžiamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *