1936 metais žurnalistams labiausiai rūpėjo kolegiškas solidarumas. Dabar jo irgi reikia

pagal | 2013/04/02

Ptrieš šv. Velykų šventes gavau unikalią dovaną – buvęs ilgametis Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Rimgaudas Eilunavičius apsilankė Žurnalistų namuose ir įteikė man atskira knygute išleistus Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatus, kurie buvo patvirtinti 1936 metų sausio 29 d. „Kauno Apskrities Viršininko“ įstaigoje (Draugijų rejestro Nr. 20)

Kukli 14 puslapių knygelė labai gerai atspindi to meto kolegų žurnalistų siekius. Man ypatingai įdomi buvo dalis, kuri skirta kuklios nevyriausybinės organizacijos tikslams. Tokių tuo metu buvo tik keturi:

„1. Kelti periodinės spaudos plunksnos darbuotojų solidarumą, draugiškumą, profesinę etiką, neliečiant politinių, tikybinių arba pasauližiūros įsitikinimų;
2. Ginti ir rūpintis jų moraliniais bei materialiniais interesais ir teisiška padėtimi;
3. Rūpintis spaudos tobulumu, kad ji būtų doros, kultūros ir žmonių gerovės rėmėja ir plėtėja;
4. Atstovauti Lietuvos periodinei spaudai.

Pastaba. maraliniais interesais čia vadinama žurnalistų bei žurnalizmo asmeninė bei profesinė garbė. Materialiniais – darbp sąlygų pagerinimas; reikalingų žurnalistams lengvatų išrūpinimas; aprūpinimas ligoje bei senatvėje; savišalpos fondo steigimas; klubo, skaityklos, knygyno įsigijimas ir steigimas veikiančiais įstatymais . Klubas pradeda veikti, įregistravus jo įstatus.“

Ne daug ką gali papildyti ir šiandien. Man asmeniškai atrodo, kad kolegų solidarumo ir draugiškumo siekimas – vienas prioritetų. Tačiau konkurencinė aplinka ir požiūrių įvairovė bei (kartais) tolerancijos stoka šiandien neretai trukdo mums būti iš tiesų solidariais. Tačiau iki šiol atsiliepę kolegos, kuriuos suneramino vandalų įsibrovimas į Kauno žurnalistų namus, man sukėlė labai daug gerų emocijų. Solidarumas yra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *