Tyliai tyliai įsigaliojo naujas Reklamos įstatymas. Bus gerai visiems :-)

pagal | 2013/08/01

Šiandien tyliai tyliai įsigaliojo naujasis Reklamos įstatymas. Kol kas mačiau tik LRT ir kitų medija kanalų pranešimą apie tai, kad naujasis įstatymas padės geriau plėtotis reklamos verslui. O įstatyme šis momentas/akcentas nukištas į patį galą…

Jei kas atidžiai skaitė įstatymo tikslus, tai jie skamba taip, kaip skambėjo ir iki šiol, t.y. jokių naujų tikslų nebuvo keliama:

„Šio įstatymo tikslas – gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti.”


Jei tikrai viskas taip ir bus, tai reiškia, kad nuo šiol mes kasdien vis geriau ir geriau (ką reiškia geriau?) būsime informuojame apie prekes ir paslaugas. Ir visų vartotojų interesai bsu ginami geriau. Ką jau kalbėti, kad bus saugoma sąžininga konkurencija. Kažkaip bus skatinamas reklamos savitvarka ir… plėsis reklaminė veikla. Tad dabar pažiūrėkime į visa tai atidžiau. Pradėkime nuo to, ar daugelis žmonių žino, kas ir kaip pasikeitė šiame įstatyme? Kiek ir kokių konkrečių teisių naujų turime? Kaip bus baudžiami pažeidėjai?

Kadangi žiniasklaidoje, įskaitant lrt.lt, radau tik abstrakčias frazes, labai nudžiugau, kad valstybinės įstaigos žymiai geriau informuoja visuomenę. Štai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar prieš savaitę rašė apie žadamus pokyčius įsigaliojus naujai Reklamos įstatymo redakcijai. Pvz., galima sužinoti, kad nemažai pokyčių palietė maisto papildų reklamą, kurioje pastaraisiais metais nustatoma bene daugiausia pažeidimų. Pavyzdžiui, nuo 2014 m. sausio 1 d. maisto papildų reklamoje privalės būti aiški nuoroda „Maisto papildas“.

Dar galima padėkoti vienai advokato padėjėjai, kuri trumpai ir aškiai parašė apie esmines naujo Reklamos įstatymo nuostatas. Keistokai atrodė viena jų: reikalavimai reklamai papildyti nuostata, jog, be kitų tipų draudžiamų reklamų, negalima ir tokia, kurioje niekinami ar iškraipomi Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai. Kiek suprantu, kitus religinius judėjimus galima niekinti?

Na ir labai svarbu mums žinoti, kad net iki 120 tūkst. litų padidinta bauda tais atvejais, kai reklaminės veiklos subjektas naudoja klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo (iki tol tokio dydžio baudos skyrimas buvo numatytas tik padarius pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis).

Ir perskaičius visus tuos pakeitimus nejučia apima keistas jausmas – ar iš tiesų tik tokios problemos su reklama ir buvo Lietuvoje? Tik tiek pakeitimų ir tereikėjo, kad gyventume reklamos pasaulyje vis geriau ir geriau?

Todėl man visgi atrodo, kad naujų problemų su reklama yra ir bus. Nedingo net kai kurios senos problemos, pvz., susiję su reklama ir jos interpretavimu. Ir tikrai galima sutikti su kai kurių reklamos ekspertų nuomone, kad didelė reklamos problema yra ta, jog ji yra žemos kokybės ir nesuteikia jokios vertės vartotojui.

Kita vertus, apie reklamos problemas kalbama jau labai seniai…

6 komentarai

  1. info

    Nuo šių metų sausio pirmosios įsigaliojo Pašto įstatymo pakeitimai, griežtinantys įmonių atsakomybę platinant reklamą į gyventojų pašto dėžutes. Pagal šį įstatymą bendrovėms, kurios nepaiso gyventojų noro negauti reklaminių lankstinukų, gali grėsti bauda iki 30 tūkstančių litų.

    Atsakyti
  2. info

    nuo 2013 m., remiantis LR priimtais įstatymais, užtenka nurodyti, jog reklamos gauti nepageidaujate. Užklijavus lipduką, reklamos platintojai paliks Jūsų pašto dėžutę ramybėje

    Atsakyti
  3. Dainius Radzevičius

    Tai ir sakau, kad rimtesnių problemų niekas nesprendžia.

    Atsakyti
  4. Regina

    Pala, pala, – tai aš turiu stovėt visą dieną ir vaktuot kas man kiš tą brukalą?
    Jeigu tai įdėta į laikraštį, kiek suprantu tai paštas platina. Tai gal tada pretenzijos paštui. O jeigu koks skrajučių išnešiotojas, kam tada?
    Ir kodėl aš turiu kreiptis raštu, o ne tie, kurie nori man įkišti, isiūlyti, įbrukti?

    Atsakyti
  5. Dainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Yra. Turėsi labai latyviai ir aiškaii, greičiausiai raštu parašyti kiekvienam veikėjui, kuris tau kiša brukalą. Įstatyme rašoma, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. aiškiai tai čia jau interpretuoti gali, jei tu tik veidą surauksi. turės būti aiškiau 🙂

    Atsakyti
  6. Regina

    Kažin kas galėtų pilietį, nebūtinai vartojantį, apginti nuo reklaminių šiukšlių jo pašto dėžutėje?
    Ar nėra įstatyme kokio straipsnio, nes tingiu aš jį skaityt.

    Atsakyti

Komentuoti: Regina Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *