Kaip šalies vadovė IKEA reklamavo

pagal | 2013/08/14

Pagaliau sulaukėme – Vilniuje duris atvėrė IKEA. Tokia didelė šventė, kad minios Lietuvos žmonių plūdo su automobiliais ir net priekabomis apsipirkti. Ką ten paprasti pirkėjai – pati šalies vadovė nulėkė apsipirkti. Čia galima ir nuotraukų pasižiūrėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į IKEA atidarymą ne tik apsipirkti nuvyko, bet ir pareklamuoti prekybos centrą. Tokios reklamos galėtų pavydėti visi nacionaliniai senukai, mokiveži ir ermitažai. Negavo tokios reklmoms net akcijas ir išpardavimus organizuodami. Bet jie juk ne skandinavai ir šalies vadovė pas juos nepirko tada, kai Briuselyje gyveno.

Todėl kai šiandien skaičiau DELFI pranešimą apie šalies vadovės apsipirkimą naujajame prekybos centre, niekaip negalėjau suprasti, ar taip netyčia gavosi, ar šalies vadovės apsipirkimas naujajame nacionalinį baldų verslą į bankrotą stumiančiame centre buvo specialiai suorganizuota akcija? Jei taip, tai ji labai panaši į gerą reklaminę akciją, kurios veidu tapo šalies Prezidentė. Kažkas, matyt, už tai net pinigų gavo. Juk reklaminės akcijos planuojamos ir tai darantys žmonės paprastai yra gerai atlyginami.

O štai puiki reklaminė citata, kurios daugelis verslininkų su savo produkcija tikrai nėra apie save girdėję iš šalies vadovo:

„Vaikštinėdama po prekybinę salę D. Grybauskaitė DELFI pripažino mėgstanti šio prekės ženklo parduotuves ir jose apsipirkinėdavusi tuomet, kai gyveno Briuselyje.

„Lankausi šiose parduotuvėse dėl įvairių priežasčių, pirmiausia, kad yra patogu, viskas vietoje, labai geras kokybės ir kainos santykis. Kaina yra prieinama, be to, čia galima ir pabūti, ir papramogauti, ir apsipirkti“, – sakė šalies vadovė.”

Beje, o kuo tada skiriasi kažkada ant agurkėlių stiklainio buvęs pono Viktoro Upspaskich atvaizdas su vadinamuoju „geru vaizdeliu”? Tiesa, tada tokia jo akcija buvo pripažinta netinkama.

8 komentarai

  1. Dalius

    Man ir keistai pasirodė. Nors čia jau ne pirmoji prezidentės reklama. Pirma, manyčiau, buvo Wizair’o.

    Atsakyti
  2. qwerty

    Beje, teisėjai V.Švedienei pagarba, kad nepabūgo neapykantos grupių marginalų ir nuteisė tą stroshną Kusaitę

    Atsakyti
  3. qwerty

    Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nusprendė iškelti drausmės bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjai Virginijai Švedienei, kuri neužtikrino pagarbos teismo posėdžio dalyviams, kadangi bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija kalbėjosi tarpusavyje ir nekreipė dėmesio į dėstomą apeliacinio skundo esmę, o advokatė buvo priversta nutraukti savo pasisakymą, nes buvo ignoruojama. Posėdis užsitęsė, kad duris pradęjo varstyti laukiantys kito posėdžio…

    Bet viską vainikuoja ever teisėjos patikinimas: „„apeliacinis procesas teismo posėdyje vyko įprasta tvarka“ 😆 😆 😆

    Reikia tik įsivaizduoti, kas vyktų teismo sąlėje, jei teismo posėdis būtų nukrypęs nuo įprastos tvarkos 😆

    Atsakyti
  4. Marius

    Šalies vadovė pateikė savo išrinktuosius verslininkus kaip pavyzdį į ką reiktų lygiuotis. Akivaizdu, kad ne Maxima jos favoritai. 🙂

    Atsakyti
  5. Liutauras

    12 straipsnis. Teisės atstovauti apribojimai

    1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms:

    1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų;

    2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

    2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.

    3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.

    Atsakyti
  6. Kalba

    Mieli Lietuvos žmonės, investuotojai, parduotuvės darbuotojai, mieli pirkėjai,

    ši diena yra išskirtinė mūsų šaliai. Įžengiame į naują ūkio raidos etapą, paženklintą naujos kokybės verslo vystytojo atėjimu.

    Skandinaviškas verslas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvo socialiai atsakingo ir skaidraus verslo pavyzdys. Skandinaviški bankai padėjo mums išbristi iš ekonominės krizės, o taip pat išsaugoti stabilią finansų sistemą žlugus lietuviškiems bankams. Nuo šiol Lietuvos ir Skandinavijos broliškas ekonomikas sies ir ši išskirtinė parduotuvė. Tikiu, jog žlugus lietuviškiems spekuliantams, turėsime į ką atsiremti ir šį kartą.

    Daug šnekantiems apie socialinę atsakomybę Lietuvos įmonių vadovams linkiu kuo greičiau nuo kalbų pereiti prie konkrečių darbų. Vengdami mokėti didesnius atlyginimus už minimumą, skatinate vis daugiau tautiečių laimės ieškoti užsienio šalyse. Jūsų neatsakingumas, o gal negebėjimas, skurdina mūsų šalį. Prarandame brangiausią šalies turtą – žmones.

    Džiaugiuosi, jog darbo vietos Lietuvoje kuriamos bent užsienio investuotojų pastangomis. Suprantama, nežinodami, kiek Lietuvoje apskritai yra užimtų darbo vietų, plika akimi sunkiau galime įvertinti, koks reikšmingas indėlis į mūsų šalies biudžetą ir gerovės valstybės kūrimą yra du šimtai naujų darbo vietų, kurias sukūrė ši parduotuvė.

    Noriu padrąsinti visus šalies baldų gamintojus. Laisvoje globalioje rinkoje išlieka stipriausieji, o nesugebantys konkuruoti turi užleisti vietą kitiems. Netoleruosiu jokių nesąžiningų konkuravimo priemonių. Vengdami mokėti darbuotojams vakarietiškus atlyginimus, pateisinate nevykusių verslininkų vardą. Jeigu nesugebate dirbti efektyviau už kitus, galbūt jums vertėtų pasiieškoti kitos veiklos? Pasidairykite į skandinavus: sudarykite ilgalaikius kontraktus, gaminkite didesnėmis partijomis, prekiaukite didesnėmis nuolaidomis, suteikite vartotojams priimtiną kokybę už mažiausią kainą.

    Neturėtume pamiršti, jog parduotuvės vardo koncernas duoda darbo nemažai Lietuvos baldų pramonės daliai. Atminkite, su skandinaviškuoju koncernu dirba tik patys geriausi. Siauras interesas siekti pelno neturėtų užgožti pasidižiavimo savo šalimi jausmo, kai paėmęs į ranką prekę, randi užrašyta „Made in Lithuania”. Didžiuojuosi kiekvienu iš jūsų, mieli parduotuvės tiekėjai, aukojančiu akcininko interesus vardan paprasto žmogaus.

    Šios parduotuvės ekspozicija yra kuklumo, taupumo, trumpalaikiškumo simbolis. Šios trys savybės yra įaugusios į kraują kiekvienam lietuviui. Norėčiau, kad šie skandinaviški bruožai būtų ryškesni valdžios koridoriuose. Tegu švaistūnai ir išsišokėliai žino: jie nėra amžini. LOGIN’o karta jums jau kvėpuoja į nugarą.

    Ne kartą pasisakiau prieš šalies oligarchizaciją. Oligarchai – tai blogiausia, ką gali sukurti nedidelė šalis. Tai labai pavojinga šalies vystymuisi. Deja, šie mano žodžiai pasiekdavo ne visas ausis, o dažniausiai atsimušdavo tarsi žirniai į sieną. Simboliška, kad būtent šioje gatvėje yra atverstas naujas verslo istorijos puslapis. Be praeities dėmių ir tamsių paraščių.

    Vengiau ir vengsiu bet kokio susisaistymo su Lietuvos verslininkais. Laidotuvių vainikas yra daugiausia, ko iš manęs gali tikėtis oligarchai, kartais Lietuvoje klaidingai pavadinami verslininkais. Pabrėžiu: žmogus, nors trumpai dirbęs politiku, tebūnie buvęs premjeras ar signataras, neturėtų užsiimti verslu. Ir atvirkščiai – verslas neturėtų kištis į politiką. Neatsitiktinai radosi įstatymo pataisas, draudžiančios įmonėms remti politines partijas. Politikai turi išmokti atstovauti žmonių, bet ne siaurų grupuočių interesams. Netoleravau ir netoleruosiu jokių politinės korupcijos apraiškų, kai politikai padeda Lietuvos verslininkams. Pastarieji, deja, dar nepasiekė užsienio investuotojų lygio, todėl politikai turėtų kelis kartus pagalvoti prieš užmegzdami bet kokius kontaktus su privatininkais.

    Tikuosi, jog ši skandinaviška parduotuvė pakels bendrą prekybos kultūrą mūsų šalyje. Turiu galvoje ne tik aptarnavimą, požiūrį į klientą, bet ir požiūrį į darbuotoją. Su liūdesiu tenka pripažinti, kad darbuotojų išnaudojimas, atlyginimų mokėjimas vokeliuose, ilgas neatsiskaitymas su tiekėjais – šie reiškiniai vis dar tebėra lietuviškos prekybos kasdienybė. Neretai darbdavys vis dar žiūri, kaip pripildyti asmenines kišenes, ir nė nesusimąsto, ar jo samdiniui pakaks lėšų išleisti vaikus į mokyklą. Tikiu, kad tie 200 laimingųjų, dirbančių šioje parduotuvėje, papasakos savo artimiesiems, giminėms, galiausiai – nepriklausomai spaudai, kokius didelius atlyginimus jiems moka skandinavų investuotojas.

    Gerbiamieji,

    mūsų šalis, pastaruosius 4 metus taip ir nesugebėjusi išsikelti visuomenę telkiančio tikslo, panašu, ir toliau trypčios vietoje. Pripažinkime, iriamės į priekį tik Rūtos Meilutytės grybšnių ir skandinaviškų investuotojų, bankų dėka. Tikuosi, Lietuvos darbdaviai – ypač tie, kurie dar neoligarchizavosi – netruks perimti skandinaviškų tradicijų.

    Tikiu, Lietuvos verslas gali būti atsakingesnis ir skaidresnis. Neabejoju, kad šiandien atidaroma parduotuvė paspartins šį virsmo procesą.

    Linkiu geros prekybos! Susitiksime „H&M”!

    Atsakyti

Komentuoti: Liutauras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *