Lietuva – Dangaus karalystė. Pagrindinis įstatymas – Biblija.

pagal | 2013/08/22

Pagaliau žinau labai aiškiai, kad gyvenu šalyje, kurios pavadinimas yra nelabai tikslus. Turėtų vadinti ne Lietuvos Respublika, o Marijos žemė. Pagrindinis šios žemės gyventojų įstatymas yra ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Šventasis raštas.

Vakar Vyriausybė nepritarė parlamentaro Valentino Stundžio siūlymui spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną – paskelbti švente. Prisipažinsiu, kad jau seniai galvoju, kad būtent ši diena (beje, esu ir gimęs tą dieną :-)) mūsų šiuolaikinės valstybės gyvenime yra antra pagal svarbą po kovo 11 dienos. Vieną dieną buvo paskelbta nepriklausomybė, kitą – tautos referendume priimtas pagrindinis šalies įstatymas su visomis valstybės sandaros normomis, vertybėmis ir principais. Tačiau vakar Vyriausybė visuomenei pasiuntė labai aiškų signalą, kad mūsų šalyje žymiai svarbesnės dienos yra tos, kurios siejamos su religinėmis apeigomis, pvz., vos praėjusią savaitę „švęsta“ Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) diena, t.y. rugpjūčio 15 d.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvedus dar vieną šventinę dieną, Lietuva būtų viena iš daugiausia švenčių dienų ES turinčių valstybių. Tai dar būtų pusė bėdos, bet šiai ministerijai labai skaudu, nes tai turėtų neigiamų ekonominių padarinių. Kad būtų dar aiškiau, mums buvo pasakyta, kad preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais į valstybės biudžetą per kiekvieną papildomą nedarbo dieną nesurenkama apie 100 mln. litų. Tai reiškia, kad Žolinėms mes galime papildomai išleisti 100 milijonų, o Konstitucijos vertybių dienai – nebe. Gerai, kad dar Teisingumo ministerija SADM pozicijai nepritarė ir pasakė labai aiškius motyvus – mūsų valstybės gyvenime tikrai turi būti skirta ypatinga vieta Konstitucijos reikšmei ir svarbai. Bet ar Seimui ir Vyriausybei rūpi Konstitucija? Man labai akivaizdu, kad esame ne parlamentinė pasaulietinė respublika, o Šventuoju raštu ir katalikų bažnyčios kalendoriumi gyvenanti šalis.

Norintieji šią temą rimčiau pastudijuoti, gali pradėti nuo valstybės švenčių kalendoriaus. Štai kelios ypatingos religinės šventės:
Šv. Kūčios;
Šv. Kalėdos;
Visų šventųjų diena;
Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
Rasos ir Joninių diena;
Šv. Velykos.

Ir dar kelios valstybės gyvenime svarbios šventės:
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Kai kalbame apie valstybės įteisintas šventines dienas, visų pirma turime labai aiškiai pasakyti, kad tai rodo mūsų prioritetines šventes pagal svarbą. Todėl šį kartą noriu tik paklausti, kuo mūsų valstybei (ES ir NATO narei) svarbesnės už Konstitucijos dieną yra Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, kuri dar vadinama Valstybės arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena? Sutinku dėl dėl vieno – tai dvi papildomos dienos vasarą, kai visi nori pasiždaiugti saulyte ir nulėkti į pajūrį. Negi lėksi spalio 25-ąją?

32 komentarai

  1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    ŠĮ, o Lietuvoje švęsti privalu pagal sudarytą kalendorių ir todėl nesvarbu, kad kažkam per šventes norisi verkti ar juoktis. Tokios tos jau šventės. Juokinga tai, kad šventės tikrai atrodo keistokos, nes jei pasižiūrime į savo aplinką, tai religinės šventės, ypač vasarinės, tikrai švenčiamos ne visų ir net ne daugumos žmonių.

    Atsakyti
  2. AvatarŠS

    Jeigu Lietuva-Dangaus karalystė,pagal Dainių.Tai puiku.Belieka tik švęsti šventes ir nesvarbu ar relygines, ar valstybines.Bet šventės irgi labai asmeninis dalykas,kaip ir religija(Marius).Na kokios man Kalėdos,jei mane paliko mylimas žmogus? Arba kokios tai Vėlykos,jei slaugau mirštantį artimą žmogų? Ir kiek tokių žmonių? Neįskaitant savęs,kad esi išmestas iš darbo,ar sergi pats nepagydoma liga ar netgi paralaimėjai bylą teisme,kur jauteisi nepadaręs jokio nusikaltimo?
    Viskas labai pasikeitė,nuo tų laikų,kai žmonės tik gyvai bendravo(kitų būdų nebuvo),o tai būdavo įvardinama kaip „šventė“ susitikti,pakalbėti.
    Ar dabar šventė pabendrauti? Dabar gal šventė,kad niekas neskambintų,netrukdytų jokiais el.paštais ir visom kitom priemonėm. 🙂

    Atsakyti
  3. Avatarkazkas

    Su uz aludariu pinigus nupirkta svente (Jonines) viskas gerai? O jei jau keliam klausima del zolines, kelkim klausima ir del kaledu bei velyku 🙂

    Atsakyti
  4. AvatarMarius

    Linijinio proto progresas priėjo ribą, o jo produkcijos masė kelia nerealų adaptacijos uždavinį šiuolaikiniam žmogui. Dar tarybiniais laikais atsiradus sunkvežimiams pastebėtos ir vairuotojų mechanikų streso problemos. Dabartiniam žmogui jau tenka žymiai sunkesnis adaptacijos uždavinys. Mechanika, mobilūs telefonai, kompiuteriai, pramonė ir t.t. Masė proto produkcijos! Žmogus yra biologinė sistema, kuri turi adaptuotis sukurtoje mechaninio proto terpėje. Sociumas yra to paties proto atspindys. Šioje terpėje organizmas turi adaptuotis. Deja, organizmas turi ribą. Užribis, tai problemos su sveikata, įvairios linijinio proto priėjusio ribą progreso ligos. Pavyzdžiui, vėžys! Ir įvairios kitos – fizinės, emocinės ir psichinės patologijos. Tad gelbėtis teks kiekvienam asmeniškai. Bėgti nėra kur! Todėl gelbėti sociumą, tai ir yra savęs gelbėjimas, keliamas uždavinys – išgyventi. Su tuo pačiu protu, kuris ir atvedė iki ribos nėra jokių šansų.

    Atsakyti
  5. AvatarŠS

    Mariau,bet ar tada reikia gelbėti tokį sociumą,kuris nusisukęs nuo gamtos,patys save naikina ?

    Atsakyti
  6. AvatarMarius

    Qwerty, ar supranti, kad aš ne prieš gėjus ir lesbietes, bet informuoju apie sociumą nusisukusi nuo gamtos. Sociumas tampa išsigimusi sistema, nebegalinti įteisinti savęs gamtoje, o tai reiškia susinaikinimą. O kas yra sociumas?“- tai tam tikros rūšies proto, kuri priėio ribą atspindys.

    Atsakyti
  7. AvatarMarius

    Qwerty, seksualinė orientacija čia nei prie ko, man ji visiškai nerūpi. Faktas, kad gėjai ir lesbietės neturi instinkto daugintis. Todėl gamtoje įteisinti jie savęs negali, neturi jokių šansų! Paprastais žodžiais tariant prie sveikos gamtos auglys prilipti negali. Tai kur dėtis augliui, kuris negali prilipti prie gamtos? Lieka sociumas! Jeigu auglys nelimpantis prie gamtos įsiteisins save sociume, tai sociumas reiškia irgi jau yra pasmerktas toks pat auglys nebegalintis irgi savęs įteisinti gamtoje, prilipti prie jos, todėl automatiškai yra pasmerktas lėtai nudžiūti kaip medžio šakos. Pats save susinaikinti! Ar įkerti kur link viskas linksta?

    Atsakyti
  8. Avatarqwerty

    Mariau, WTF?Kas per kliedesiai apie susinaikinimą? Netradicinių buvo ir bus procentas kitas nuo 100. Ar tu čia sąmoningai kurstai baimę ir neapykantą piliečių grupei dėl jų seksualinės orientacijos?

    Atsakyti
  9. AvatarMarius

    Gėjai ir lesbietės yra pasmerkta susinaikinimo sistema gamtoje, nes neturi instinkto daugintis. Gamtoje jie savęs įteisinti negali, todėl lieka proto pasaulis – sociumas. O tai, kad jiems pavyksta įsiteisinti sociume, tai rodo sociumo susipriešinimą su gamta. Todėl tas sociumas, kuriame įsiteisins gėjų ir lesbiečių santuokos yra pasmerktas pačios gamtos. Toks sociumas pasmerktas išnykimui, susinaikinimui. Tokį sociumą galima sulyginti su džiūstančiomis šakomis. Nereikia specialaus įsikišimo, toks sociumas pats susinaikins savo paties savybėmis.

    Atsakyti
  10. AvatarMarius

    1. Gėjų ir lesbiečių santuokų įteisinimas, tai žmonių išnykimo, naikinimo, susinaikinimo įstatymo įteisinimas!
    2. Ne lesbiečių ir gėjų santuokų įteisinimas atvirkščiai yra žmonių dauginimosi ir gyvenimo pratęsimo įstatymo įteisinimas.

    Atsakyti
  11. AvatarŠS

    qwerty,aš irgi absoliučiai sutikčiau su tavo mintimis, „kad gėjų-lesbių gyvenimo būdo propaganda yra visiškai nepavojingas niekas, kuri normalios orientacijos žmogui neturi ir niekada neturės jokios įtakos.“
    Bet man kitas klausimas, o kaip ta orientacija atsiranda? Jei prigimtis genai,tai tenka susitaikyti. Aš tos nuomonės ir buvau. Bet ne vienoje, draugiškoje diskusijoje išvadinta durne,kad tai veikia vaikus.Tai jokie ne genai.Tai „saldainis“ jiems vaikams ir būtent vaikus tai gali paveikti,o ne senius ar bobas.
    Jeigu taip,tai patys save ir naikiname.

    Atsakyti
  12. AvatarMarius

    Gėjai ir lesbietės nesidaugina, reiškia jie signalizuoja psichikoje žmonėms tik apie išnykimą. Išnykimo baimę ir sėja žmonių psichikoje gėjų ir lesbiečių santuokų įteisinimas. Tokių santuokų įteisinimas ne šviesina ir lengvina psichiką, bet atvirkščiai sunkina ir sėja išnykimo baimę. Todėl ir vyksta protestai, o ne todėl, kad bijoma užsikrėsti gėjumi ar lesbiete.

    Atsakyti
  13. AvatarMarius

    Priešinamasi gėjų ir lesbiečių santuokų įteisinimui instinktyviai nes tai signalas iš gamtos apie žmonių nykimą. Panašiai kaip yra kitų biologinių rūšių, gyvūnų, augalų nykimas įtrauktas į raudonąją knyga. Gamta naikina išsigimusias sistemas savo pačios savybėmis. Linijinio proto ir technikos progresas priėjo ribą ir atsisuko prieš gamtą, gamta išsigimusias sistemas naikina be tankų, automatų, bombų, nuodų ir triukšmo, bet tyliai savo pačios savybėmis. Todėl gėjų ir lesbiečių santuokų įteisinimas nėra nepavojingas niekis, tai simptomas apie išsigimstančių sistemų gamtoje susinaikinimą.

    Atsakyti
  14. Avatarqwerty

    Mariau, pirmiausia verta pažymėti tai, kad gėjų-lesbių gyvenimo būdo propaganda yra visiškai nepavojingas niekas, kuri normalios orientacijos žmogui neturi ir niekada neturės jokios įtakos. Kadangi jam visiškai neįdomu ir nesuprantama. Vaikas jis būtų ar senis. Žinau tai pagal save.
    Esmė tame, kad pačio įvairiausio plauko neapykantos gaujų atstovai „kovoje“ prieš gėjus ir lesbietes visuomenės akyse bando atrodyti ne tokiu blogiu. Čia tas pats, kaip koks išgama, nužudes ar suluošinęs žmogų, bando niekinti kokį nusmurgusį pedofilą, siekdamas kitiems bei sau įteigti, esą žmogžudys yra gėris prieš tokį.

    Atsakyti
  15. AvatarMarius

    Beje, dabar priimta griauti nusistovėjusias tradicijas, pavyzdžiui gėjų ir lesbiečių santuokų įteisinimas. Prieš kelis dešimtmečius niekas net nekalbėtų apie tai, o dabar diskusijos įkarštyje. Gamta signalizuoja apie tokios gyvybės rūšies kaip žmonės nykimą. Gėjai ir lesbietės neturi savybės daugintis, o tokių santuokų įteisinimas ir yra žmonių nykimo simptomas. Gamta naikina ne jėgomis iš šalies, bet savo pačios savybėmis.

    Atsakyti
  16. AvatarMarius

    Dainiau, o kas yra valstybės pamatai ? Gal vėliava, himnas, knyga, dūdos su būgnais ir svambalais?

    Mano supratime valstybės pamatai yra konkretūs žmonės!

    Tai sveikas protas, charakteris, pscihika, savybės, dvasia!

    Dainiau, tu rašai cituoju : “Tačiau noriu tikėti, kad valstybės pamatai turi būti tvirtinami. Konstitucija yra ir turi tokia būti. O religiniai pamatai tikria skirti tik tikintiesiems, bet ne visai valstybei.“

    Dainiau, tai tu ką nori tvirtinti – žmones? Ar simboliką įtvirtinti kaip stabą ir pritempti žmones prie to įtvirtinto stabo?

    Kritikuoji bažnyčia, bet pats elgiesi kaip ir stabmeldžiai net mokyklose įtvirtinę stabmeldystę.

    Pas vaikus dar intelektas vystosi, o pirmokui jau tikybos pamokos mokykloje, bandoma pritempti Dievą, abstrakčią proto kategoriją. Tai kaip tu pritempsi, jeigu pirmiausia protas turi išsivystyti, subręsti iki abstrakčių kategorijų.
    Todėl, religijos pamokos geriausiu atveju turėtų būti tik nuo 10klasės ir asmeniškai pasirinktinai.

    Religija turi būti intymi! Tai intymus dalykas.

    Aš jau nebekalbu apie religijos dėstytojus, su tokiais dėstytojais, kurie dėsto dabar mokyklose vaikams religiją yra daromas – moralinis nusikaltimas.

    Kas liečia nedarbo šventines dienas, tai jos būtinai turi būti. Darbo žmogui reikia persijungti, bet klausimas ar tas persijungimas visados gaunasi pozityvus, harmoningas? Gali būti ir taip, kad per vadinamas šventes žmogus nepersijungia, bet visiškai save susivaro, o paskui tokioj pagirių būsenoj reikia grįžti dar ir į darbą…

    Gal čia atskirą temą kelti reiktų apie švenčių šventimo kultūrą?

    Nuo šventės kultūros suvokimo priklauso žmogaus sveikata, psichiką, emocijos – valstybės pamatai!

    Galima sugriauti save švenčiant, o galima atvirkščiai net išsigydyti nuo negalavimų, ligų atgauti prarastas pozityvias emocijas – atstatyti valstybės pamatus!

    Pastebėkite, kad valstybės pamatai, tai yra konkrėtus žmogus niekam nerūpi! Trimituojama ekonomika ir materialinis gerbuvis , bet tai pamatai iš smėlio ant kurių valstybės nepastatysi. Štai dėl ko pirmiausia turi eiti ideologija! Susirūpinti pirmiausia reikia pscihika, nes žmonėms jau masiškai važiuoja stogas…
    Visos tos R. Meilutytės pergalės ar krepšinio pergalės yra gerai, bet tai jau atgyvena! Tos pergalės reikalingos tik sergantiems nepilnavertiškumo kompleksu! Valstybės pamatų ant nepilnavertiškumo komplekso nepastatysi!
    Manau, kad laikas baigti vaikytis pergalių, prestižo, tai ligotos nepilnavertiškumo kompleksu valstybės, Lietuvos simptomas!..

    Manau, kad kol dar nevėlu reikia į žemę, gamtą, savo protą ir pscihiką atsisukti, o ne pergalių ir pręstižo vaikymąsi.

    Atsakyti
  17. Avatarqwerty

    Dainiau, aiškiau būti negali. Tradicinis palikimas. Tėvai, seneliai ir proseneliai mūsų taip gyveno, pagal tokias tradicijas, kurios glaudžiai susijusios su katalikybe, jos ritualais šventėmis. Permanoms reikia laiko. Ne vieno dešimtmečio.

    Atsakyti
  18. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Mariau, niekur nieko tempti nenoriu. Tačiau noriu tikėti, kad valstybės pamatai turi būti tvirtinami. Konstiotucija yra ir turi tokia būti. O religiniai pamatai tikria skirti tik tikintiesiems, bet ne visai valstybei.

    Atsakyti
  19. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Mariau, tad jei padarytume apklausas, kad dauguma, kaip ir tu, nešvenčia, tad gal apskritai panaikinti tas nedarbo šventines dienas ir palikti visas tik kaip atmintinas? Tada viskas būtų ok – galime nors kasdien sugalvoti skirtingoms visuomenės grupėsm po šventinę dieną 🙂

    Atsakyti
  20. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    qwerty, aš švenčiu seniai ir švęsiu 🙂 Ir vis Lietuva teoriškai švenčia. Tačiau man vis dar nėra aišku, kodįėl ne religinėje valstybėje dominuoja šventinės dienos tik su viena religija sususijusiems renginiams įprasminti? Manau, kad turime kalbėti apie balansą ir prioritetus.

    Atsakyti
  21. AvatarMarius

    Dainiau, tu nori konstitucijoje deklaruojamas vertybes pritempti prie žmonių su bugnu ir vėliava ( simbolika)! Lygiai taip pat bažnyčia nori Dievą vaikams mokyklose pritempti. 😀

    Atsakyti
  22. Avatarqwerty

    Mariau, Dainius gali ir švęsti tą Konstitucijos šventę, jis, žinok, toks kiek durnas yra. Nestandartinis. Jo išorinis santūrumas viduje slepia geležinius strypus, todėl atsargiai čia reikia….

    Atsakyti
  23. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius

    Mariau, o religines Marijos keliones į dangų tau jau tikrai 2 mln. piliečiu švenčia 🙂 Graudus tavo pastebėjimas, nes jei valstybė savo suvereno simbolius mažiau gerbia nei globalius brandus, tada galime ir nekalbėti daugiau šia tema, nes tai jau pastebėjau ir parašiau anksčiau 🙂

    Atsakyti
  24. AvatarMarius

    Kas liečia religines šventes, tai aš jų nešvenčiu ir valstybinių taip pat. Bet yra tikriausiai kas švenčia.
    Aš pavasari kai obelis ir vyšnias žydinčias pamatau, tai man kaip amžinatilsio Kernagio dainoj: – mano dienos kaip šventė! Bet gi neniurzgu viešai, kad įteisintų vyšnių ir obelų žydėjimo šventę. Dainius niurzga. Nešvęsi tu Dainiau tos konstitucijos šventės – špyga tau taukuota! 😀

    Atsakyti
  25. Avatarqwerty

    Be violetinių siaubekų dar yra boksininkai, kurie Olimpiados prizininkai. Kaip dabar jau Lietuvoje yra sakoma, jei nori, kad mergina kristų tau po kojomis, tai pasitark su olimpiečiu Petrausku…

    Atsakyti
  26. Avatarqwerty

    Mariau, abejoju, kad šio violetinio tipelio pastebėjimai yra verti dėmesio. Galiu ir klysti, juk tai žmogiška, bet šiuo atveju, tai nelabai…manau

    Atsakyti
  27. AvatarMarius

    Manau, kad Tomo Vilucko šis pastebėjimas vertas dėmesio „Beje, be teisininkų ir politikų, kam būtų prasminga Konstitucijos dieną švęsti? Kaip ją švęsti? Jau turime Mindaugo karūnavimo dirbtinę šventę.“
    Mano nuomone šventė turi būti skani, o ne svarbi! Pavyzdžiui, pasveikinti draugą arba mylimą žmogų su gimtadieniu yra skanu ir visiškai neskanu, bet svarbu sveikinti kažką iš pareigos. Iš pareigos šūdas, o ne šventė! Šventę švesti reik!“- kas gi mėgsta pavyzdžiui visokias oficelias šventės dalis?“ nuobodybė! Kenčia visi oficelią šventės dalį, nes tai svarbu, bet neskanu. Dirbtinų švenčių nebūna! Šventės dirbtinai nepritempsi, kad ji taptų skani. Bandyti galima, bet šudas gausis, o ne šventė.
    Tad švęsk tu Dainiau tą savo konstitucijos šventę vienas arba eik diktantus rašyti ir miegok su ta konstitucija.

    Atsakyti
  28. Avatarqwerty

    Korektiškumo? Ar čia ne tas veikėjas,kuris sėdėjo ir tylėjo už stalo, kuomet kita veikėja gyrėsi, kaip ji šauniai „dirba“ rinkimuose? Gal geriau patylėti apie korektiškumą?

    Atsakyti
  29. AvatarTomas Viluckas

    deja, Dainiau, korektiškumo pritrūko. Visgi Romos katalikams
    save priskyrė 2 mln. 350 tūkst. (77,2 proc.) šalies gyventojų ir jiems valstybė turi sudaryti galimybę švęsti krikščioniškas šventes. Tai suvokia net itin sekuliarios ES valstybės. Beje, be teisininkų ir politikų, kam būtų prasminga Konstitucijos dieną švęsti? Kaip ją švęsti? Jau turime Mindaugo karūnavimo dirbtinę šventę.

    Atsakyti
    1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Tomai, ar tikria manai, kad save teoriškai laikantys 2.35 mln. yra svarniau nei 3 mln. tikrų LT piliečių? Jie reikia rinktis valstybei, kas jos gyvenime svarbiau, tai, manau, valstybės šventė turi būti susijusi su valstybingumo simboliais, o ne su religiniais. Juk Lietuva nebuvo atkurta vien religiniu pagrindu.

      Atsakyti
  30. Avatarno one cares

    nes vasara, laisvadienis vasara >> laisvadienis rudeni

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *