Kuo skiriasi Putino Kiseliovas nuo Malinausko Šeštokienės? Nedaug kuo

pagal | 2014/03/17

Mano Druskininkai 2014 03 17Netrukus V. Putinas galės švęsti savo karinės okupacijos Kryme pergalę. Mėnuo okupacijos bus graži proga. O tikroji putinizmo pergalė yra ta, jog Europoje gyvenantys verslininkai kaikariai, kuriems asmeniniai verslai svarbesni už bendražmogiškas vertybes, dar ir palaiko tokį režimą.

Todėl panašią pergalę kaip ir Putinas gali švęsti ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jo okupacinis žygis į nepriklausomos žurnalistikos lauką yra lydimas neįtikėtinos sėkmės – šio okupacinio žygio tinkamai nepasmerkė ne tik valdantieji, bet ir verslininkai.  Net sankcijų tinkamų ponas Malinauskas nesulaukė iš demokratinės Lietuvos pirmųjų asmenų D. Grybauskaitės, L. Graužinienės ir A. Butkevičiaus. O ir didelė dalis verslo toliau koloboruoja su Druskininkų valdžia. Nes verslo ir asmeniniai interesai svarbesni už viešuosius ir bendruosius. Kaip nesulaukia tokių sankcijų ir didžiają dalį Europos pigiomis dujomis bei kitomis gėrybėmis nupirkęs V. Putinas.

Šiandien ryte klausydamas Lietuvos radijuje kalbėjusio politologo Vytauto Dumbliausko įžvalgų apie tai, kad Europos abejingumas remia V. Putino grobikiškus žygius – atplėšta dalis Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos. Ir nieko. Nors tai buvo daroma su karine brutualia jėga, atviru melu. O tokį melą nuolat skleidžia Putinui tarnaujančios žiniasklaidos priemonės, ypač televizijos. Žurnalistu save vadinantis Dmitrijus Kiseliovas tapo tokios propagandos, dezinformacijos simboliu – atviras melas ir tiesmukas susidorojimas su Putino kritikais tapo norma. Šis akivaizdus pavyzdys mums gali būti geru pretekstu pasižiūrėtį ir į Lietuvą – ar neturime analogų? Tikrai turime.

Štai demokratijos trūkumu ne kartą viešai kaltinta Druskininkų miesto savivaldybė ir jos meras Ričardas Malinauskas mina tuos pačius kaip ir V. Putinas takus. Beveik tokius pačius, nes kariuomenės Druskininkai dar neturi ir kol kas fizine jėga dar nėra okupavę nė vienos teritorijos. Nebent tokia okupacija pavadintume okupuojamą žiniasklaidos lauką.

Tačiau Druskininkų meras turi savo kiseliovus ir jau senokai yra pasirinkęs V. Putino taktiką – nepalankią žiniasklaidą ignoruoti ir spausti į kampą net susidorojant su pernelyg kritiškais žurnalistais baudžiamojo persekiojimo priemonėmis. Turiu galvoje pono Malinausko asmenine iniciatyva iškeltą baudžiamąją bylą už įžeidimą ir šmeižtą Romui Sadauskui-Kvietkevičiui. Nenorėdamas veltis į ilgus ir brangius teisinius ginčus žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius už vadinamąjį įžeidimą atsiprašė pono Malinausko ir kaip koks Chodorkovskis buvo paleistas teismo salėje. Kaip supratau, žurnalsitas savo kritiškos nuomonės apie merą nepakeitė, bet už žodžius atsiprašė. Nesinori vertinti kolegos žingsnio kritiškai, bet toks jo žingsnis leido ponui Malinauskui pasijusti nugalėtoju. Kiap ir Putinui po ruzijos ar Moldovos teritorijų okupacijos.

Tačiau vien tokių priemonių Druskininkų valdžiai nepakako. Siekdamas įtvirtinti savo autoritetą tuo abejonantiems Druskininkų meras su savo bendražygiais jau senokai yra įkūręs propagandinį leidinį „Mano Druskininkai”. Nors įstatymas draudžia Lietuvoje kurti valdiškus leidinius, bet ponas Malinauskas ir jo palaikymo komanda spjovė į įstatymus ir net į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, kuriuo propagandinis leidinys buvo pripažintas neteisėtu. Žongliruodami teise nutarė leidinio leidybą užkrauti sau pavaldžiam mokytojų švietimo centrui. Panašiai kaip Putino propagandiniai kanalai priklauso Gazprom bendrovei ar kitiem Putino režimui pavaldiem satelitam. Maža to, siekdamas pažeminti ir galutinai sumurkdyti žurnalisto profesiją mero R. Malinausko leidinys nusamdė šiam juodam darbui žmones, kurie yra buvę žurnalistais. Ir tokiais save kartais nebevadina net dabar. Viena tokių žurnalisčių, Ramunė Šeštokienė, net kurį laiką buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos nare. Tačiau, tikiuosi, supratusi savo statuso prieštaringumą metė žurnalistiką ir pasirinko propagandisto kelią.

Todėl visai nenustebau, kad kovo 7 dieną pasirodė buvusios žurnalistės Ramunės Šeštokienės straipsnis „Ar Latežerį reikės „griauc“?”. Negražu tokį tekstą vadinti straipsniu, nes tai yra kiseliovų tipo produktas, kuris skirtas smegenų plovimui. Būtinai rekomenduoju perskaityti visą paskvilį, kuris ne šiaip pateisina poną Malinauską ir jo gyvenimo būdą, bet ir labai nesubtiliai juodina jo kritikus. Štai kiseliovų žurnalistikos vertas paskvilio gabalėlis;

 

„Žinoma, opozicijos pareiga kritikuoti valdančiuosius, stebėti, ar ji nedaro klaidų arba pažeidimų, todėl galima būtų teigti, kad opozicijos reakcija apie galimą pažeidimą, susijusį su mero nuosavybe, – natūrali.
Tačiau ar nebus taip, kad minėti keturi tarybos nariai suklydo, pasirinkdami prieštaringos reputacijos informacijos šaltinį? Straipsnio, kuriuo savo kreipimesi Aplinkos ministrui remiasi minėti tarybos nariai, autorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius yra nors gražiai apie gamtą rašantis, tačiau dar 2007 metais Lazdijų rajono apylinkės teismo nuteistas už tai, kad supirkinėdamas ir pardavinėdamas sodybas su žemės sklypais, neįvertino dalies gautų pajamų – apgaulingai tvarkė apskaitą. Dėl to teismo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamajame kodekse ir nubaustas 11 MGL bauda. Atrodo, kad vidurinę mokyklą baigęs žurnalistas R. Sadauskas-Kvietkevičius, straipsnyje aprašantis merui priklausančio statinio išvaizdą, statybos vietą ir tvoros įrengimą, – iš tiesų turi didžiulę prekybos nekilnojamuoju turtu Dzūkijos paupiuose „patirtį“.

Ne tik apie savo teistumą pagal Baudžiamąji kodeksą, bet ir apie kitus prasižengimus R. Sadauskas-Kvietkevičius pats yra parašęs straipsnyje „Neturiu ko slėpti“: „Per savo gyvenimą esu kelias dešimtis kartų pažeidęs Kelių eismo taisykles, keliolika kartų už tai nubaustas, sumokėjęs teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą už aplaidų apskaitos tvarkymą (teistumas išnykęs) ir praeitame amžiuje keliems žmonėms už pinigus instaliavęs nelegalią programinę įrangą. Tai kaip ir viskas, daugiau jokių skeletų spintoje. Tai ko man bijoti?“ (2013-08-19 publikacija portale lrytas.lt).

Jei kas nors dar abejojate Druskininkų valdžios sprendimais ar veikla, visada galite kreiptis į ponią Šeštokienę. Ji pasiraus Jūsų biografijoje ir Jums tikrai įrodys, kad praeityje kokį nors teisės pažeidimą esate padarę. O toks asmuo neturi teisės abejoti kitų reputacija. Juk tokias abejones gali turėti tik visiškai švarios sąžinės ir praeities asmenys. O jei vaikystėje tampėte mergaites už kąsų, nugvelbėte saldainį, nesumokėjote visų mokesčių ar rūkėte kontrabandinę cigaretę – esate toks niekšas, kuris neturi teisės kitų kritikuoti. Juo labiau būti informacijos šaltiniu. Ypač opoziciniams politikams. Ar nepanašu į Putino bandymus taip pat parodyti Navalną?

Tačiau jei ta Ramūnė Šeštokienė būtų ne propagandistė, o žurnalistė, ji turėtų vadovautis žurnalistų pinicipais – ginti silpnesniuosius ir kritiškai žiūrėti į stipriuosius. Ypač tuos, kurie turi politinę ir pinigų valdžią. O jei kiseliovų mokyklą pasirinkusioms šeštokienėms būtų suprantamas gėdos jausmas, tai niekada gyvenime nesirinktų tokių priemonių, kuriomis teisinami neteisingi stipriųjų veiksmai.

Daugelis ne kartą matėme, kaip Putinas savo okupacinę politiką grindė paprastų žmonių teisių gynimu. Apie tai kiseliovai net springdami nuolat pasakoja pasakas. O štai propagandistė R. Šeštokienė šią metodiką taiko Druskininkuose. Rekomenduoju paskaityti jos paskvilio epilogą:

„Kaimo gatvelėje sutiktas, sklidiną pieno stiklainį vežimaityje gabenęs latežeriškis Pranciškus Panebažis, paklaustas, ar R. Malinausko tvora jam trukdo patekti prie upelio, tik mostelėjo ranka: „Man nemaišo. Ana ir mūs pirtelė an kranto irgi, tai kų – ar viskų griauc?“, – gražia dzūkų tarme svarstė P. Panebažis.”

Na kuo ne Krymo okupacijos ir pseudo referendumo organizavimo istorija? Juk žmonės palaiko, tai reiškai ir gerai viskas daroma. Gal neteisėtai ri neteisingai, bet liaudis leidžia. Kai kurie šaltiniai teigia, kad Putino propaganda įgriso net pačiam D. Kiseliovui. Druskininkuose, panašu, to reikės dar palaukti, nes šeštokienės dar tik įsibėgėja.

Labai lauksiu paskvilio ir apie save. Galiu net duoti kelias nuorodas – esu dirbęs ne tik žurnalistu, bet ir Teisingumo ministerijoje bei Vyriausybėje. Tuo pačiu metu esu net vedęs laidas televizijoje. Tad nebuvau visiškai nepriklausomas žurnalistas ir dėl tokio statuso buvau panašus į šeštokienes. O kadangi nelabai padoraus verslininko bei leidėjo Vito Tomkaus dėka buvau net teisiamas už šmeižtą, tad remiantis kiseliovų ir šeštokienių logika apskritai turėčiau patylėti. Negaliu. Tad ir netylėsiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *