Lietuvos gėjų lyga sako: „Keisk!“. Mano pasiūlymas – tik negadinkit keisdami!

pagal | 2014/08/20

Šiandien daug kartų atidžiai tyrinėjau Lietuvos gėjų lygos pagamintą ir Youtube kanale patalpiną reklamą su šūkiu „Keisk!“. Šią reklamą, jei ji nebus tinkamai pataisyta, atsisakė transliuoti televizija TV3 ir Lietuvos ryto televizija. Rašoma, kad LNK televizija kol kas dar neišsakė savo konkrečių pastabų. O mano subjektyvios pastabos tokios – auditorijai, kuriai skirtas šis klipas, toks turinys sukeltų išimtinai neigiamas emocijas apie homoseksualus ir padidintų priešiškumą jiems.

Ar tokio tikrai tikslo ir siekė reklamos užsakovas, t.y. Lietuvos gėjų lyga? Jei jie norėjo pakeisti neigiamą visuomenės nusistatymą į dar neigiamesnį, tuomet tokiu klipu tai būtų labai lengva padaryti.  Jei tik minėta reklama suktųsi kokią savaitę bent po 10 kartų per dieną per didžiuosius kanalus, efektas būtų garantuotas.

Žinoma, televizijos tyrėtų įvertinti ne tik mano nuomonę, bet, visų pirma, Reklamos įstatymo nuostatas. Čia nurodoma, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Jei šiuo atveju klipas yra reklama, tai tada turime paklausti, ką mes joje atpažįstame? Kas reklamuojama? Koks jos tikslas?

Jei kai kurios komercinės televizijos stotys ir jų specialistai paprašė pataisyti minėtą reklamą, spėju, kad jie taip pat įžvelgė, jog gali būti problemų dėl šios reklamos efekto visuomenėje ir tokios reklamos atitikimo įstatymui. televizijos. Juk pagal įstatymą reklama draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai, žeminama žmogaus garbė ir orumas, kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta ir diskriminacija, taip pat šmeižiama ar dezinformuojama.

Mano guliu įsitikinimu, minėtame vaizdo klipe koncentruojamasi į visuomenės skaldymą – vieni yra į homoseksualūs  o kiti jų nemėgsta ir gyvena stereotipais. O kadangi Lietuvos gėjų lyga jau paskubėjo pareikšti savo poziciją, sakydama, kad „LGL vaizdo klipo kelią į televizijos eterį užkirto cenzūra„, galiu tik spėti, jog kažkas nelabai ir norėjo to klipo rodyti. Bet tikrai ne komercinės televizijos. Nes televizijų profesionalų patarimai koreguoti klipą, manau, buvo labai profesionalūs. Deja, apie tai net nebandoma kalbėti. Tiesiog iš karto kaltinama cenzūra. Tai labai nekonstruktyvu ir, manau, dar labiau kursto nesantaiką. Ir jei LGL sako, kad minėtu klipu buvo siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT žmones, tai galėtų pasiklausyti jau dabar vykstančių viešų diskusijų dėl vadinamosios „cenzūros’. Panašu, kad stereotipuose gyvenantys žmonės buvo paskatinti dar aktyviau reikšti savo stereotipus. Tad jei toks efektas pasiektas, norisi paklausti – ar čia reklamos gamintojai ir užsakovai buvo tokie netoliaregiškai kvaili ir nekokybiškai dirbantys, ar kaip tik tokio efekto ir tikėtasi provokuojant visuomenėje stereotipus turinčius žmones.

Todėl noriu drąsiai ir atvirai deklaruoti savo pažiūras į žmones dėl jų seksualinių pažiūrų. Man visiškai tinka bet kokia orientacija, su kuria žmonės gyvena laimingai. Ir norisi, kad taip būtų visiems visada.  Pažįstu ir turiu daug draugų, kurių seksualinis gyvenimas, orientacija ir elgesys skiriasi labai labai. Įvairovė, taip sakant. Man netrukdo visiškai nė vienas skirtingumas. Nes mano draugų rate žmonės atvirai nesiekia nei dominuoti, nei diskriminuoti, nei kitaip šia tema dirginti vieni kitų.

Ir jei iš tiesų Lietuvos gėjų lygai bei jų klipo gamintojams kilo klausimų (o turėjo kilti), ar minėta reklama atitinka įstatymo nuostatas, tai reikėjo pasinaudoti televizijos TV3patarimu – Lietuvos gėjų lygai adresuotame laiške nurodoma kreiptis konsultacijos į žurnalistų etikos inspektorę. Ten dirba tikrai geri ekspertai, analizuojantys reklamos poveikį nepilnamečiams. Jaučiu, kad gavus argumentuotas išvadas būtų buvę lengviau kalbėti apie klipo kokybę o ne spekuliuoti nesantaiką kurstančiomis klišėmis „cenzūra“ ir pan. Juo labiau, kad Lietuvos gėjų lyga ir klipe, ir kitur akivaizdžiai manipuliuoja visuomenės tyrimų rezultatais. Juos ne tik iškraipo, bet ir klaidingas išvadas prideda. Štai LGL skelbiamos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną gėjų, lesbietę ar biseksualų asmenį, vos 3 proc. – translytį žmogų. „Likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“, – teigiama iniciatyvos „KEISK“ socialiniame plakate. Jei plakate taip teigiama, tai iš kur tie duomenys paimti? Juk ne iš tyrimo? jei ne iš tyrimo, kodėl toks teiginys priskiriamas žmonėms, kurie gyvena stereotipuose ar tiesiog mano, jog jų artimoje aplinkoje nėra homoseksualų? Jei tikimasi taip manančius įtikinti, kad jų artimoje aplinkoje visgi yra homoseksualai, tokiu teiginiu bandoma akivaizdžiai parodyti, jog šie žmonės yra arba nepastabūs ir kvaili, arba juos kažkas apgaudinėja, arba jie yra kažkokie nesusipratėliai. Bet kuriuo atveju, toks turinys dalį žmonių gali žeminti. Ir tai gali kurtstyti socialinę nesantaiką. Manau, kad to nereikia daryti, jei norima skatinti toleranciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *