Lietuvos gėjų lyga sako: „Keisk!“. Mano pasiūlymas – tik negadinkit keisdami!

Šiandien daug kartų atidžiai tyrinėjau Lietuvos gėjų lygos pagamintą ir Youtube kanale patalpiną reklamą su šūkiu „Keisk!“. Šią reklamą, jei ji nebus tinkamai pataisyta, atsisakė transliuoti televizija TV3 ir Lietuvos ryto televizija. Rašoma, kad LNK televizija kol kas dar neišsakė savo konkrečių pastabų. O mano subjektyvios pastabos tokios – auditorijai, kuriai skirtas šis klipas, toks turinys sukeltų išimtinai neigiamas emocijas apie homoseksualus ir padidintų priešiškumą jiems.

Ar tokio tikrai tikslo ir siekė reklamos užsakovas, t.y. Lietuvos gėjų lyga? Jei jie norėjo pakeisti neigiamą visuomenės nusistatymą į dar neigiamesnį, tuomet tokiu klipu tai būtų labai lengva padaryti.  Jei tik minėta reklama suktųsi kokią savaitę bent po 10 kartų per dieną per didžiuosius kanalus, efektas būtų garantuotas.

Žinoma, televizijos tyrėtų įvertinti ne tik mano nuomonę, bet, visų pirma, Reklamos įstatymo nuostatas. Čia nurodoma, kad reklama turi būti padori ir teisinga bei aiškiai atpažįstama. Jei šiuo atveju klipas yra reklama, tai tada turime paklausti, ką mes joje atpažįstame? Kas reklamuojama? Koks jos tikslas?

Jei kai kurios komercinės televizijos stotys ir jų specialistai paprašė pataisyti minėtą reklamą, spėju, kad jie taip pat įžvelgė, jog gali būti problemų dėl šios reklamos efekto visuomenėje ir tokios reklamos atitikimo įstatymui. televizijos. Juk pagal įstatymą reklama draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai, žeminama žmogaus garbė ir orumas, kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta ir diskriminacija, taip pat šmeižiama ar dezinformuojama.

Mano guliu įsitikinimu, minėtame vaizdo klipe koncentruojamasi į visuomenės skaldymą – vieni yra į homoseksualūs  o kiti jų nemėgsta ir gyvena stereotipais. O kadangi Lietuvos gėjų lyga jau paskubėjo pareikšti savo poziciją, sakydama, kad „LGL vaizdo klipo kelią į televizijos eterį užkirto cenzūra„, galiu tik spėti, jog kažkas nelabai ir norėjo to klipo rodyti. Bet tikrai ne komercinės televizijos. Nes televizijų profesionalų patarimai koreguoti klipą, manau, buvo labai profesionalūs. Deja, apie tai net nebandoma kalbėti. Tiesiog iš karto kaltinama cenzūra. Tai labai nekonstruktyvu ir, manau, dar labiau kursto nesantaiką. Ir jei LGL sako, kad minėtu klipu buvo siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT žmones, tai galėtų pasiklausyti jau dabar vykstančių viešų diskusijų dėl vadinamosios „cenzūros’. Panašu, kad stereotipuose gyvenantys žmonės buvo paskatinti dar aktyviau reikšti savo stereotipus. Tad jei toks efektas pasiektas, norisi paklausti – ar čia reklamos gamintojai ir užsakovai buvo tokie netoliaregiškai kvaili ir nekokybiškai dirbantys, ar kaip tik tokio efekto ir tikėtasi provokuojant visuomenėje stereotipus turinčius žmones.

Todėl noriu drąsiai ir atvirai deklaruoti savo pažiūras į žmones dėl jų seksualinių pažiūrų. Man visiškai tinka bet kokia orientacija, su kuria žmonės gyvena laimingai. Ir norisi, kad taip būtų visiems visada.  Pažįstu ir turiu daug draugų, kurių seksualinis gyvenimas, orientacija ir elgesys skiriasi labai labai. Įvairovė, taip sakant. Man netrukdo visiškai nė vienas skirtingumas. Nes mano draugų rate žmonės atvirai nesiekia nei dominuoti, nei diskriminuoti, nei kitaip šia tema dirginti vieni kitų.

Ir jei iš tiesų Lietuvos gėjų lygai bei jų klipo gamintojams kilo klausimų (o turėjo kilti), ar minėta reklama atitinka įstatymo nuostatas, tai reikėjo pasinaudoti televizijos TV3patarimu – Lietuvos gėjų lygai adresuotame laiške nurodoma kreiptis konsultacijos į žurnalistų etikos inspektorę. Ten dirba tikrai geri ekspertai, analizuojantys reklamos poveikį nepilnamečiams. Jaučiu, kad gavus argumentuotas išvadas būtų buvę lengviau kalbėti apie klipo kokybę o ne spekuliuoti nesantaiką kurstančiomis klišėmis „cenzūra“ ir pan. Juo labiau, kad Lietuvos gėjų lyga ir klipe, ir kitur akivaizdžiai manipuliuoja visuomenės tyrimų rezultatais. Juos ne tik iškraipo, bet ir klaidingas išvadas prideda. Štai LGL skelbiamos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 12 proc. Lietuvos gyventojų teigia pažįstantys bent vieną gėjų, lesbietę ar biseksualų asmenį, vos 3 proc. – translytį žmogų. „Likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“, – teigiama iniciatyvos „KEISK“ socialiniame plakate. Jei plakate taip teigiama, tai iš kur tie duomenys paimti? Juk ne iš tyrimo? jei ne iš tyrimo, kodėl toks teiginys priskiriamas žmonėms, kurie gyvena stereotipuose ar tiesiog mano, jog jų artimoje aplinkoje nėra homoseksualų? Jei tikimasi taip manančius įtikinti, kad jų artimoje aplinkoje visgi yra homoseksualai, tokiu teiginiu bandoma akivaizdžiai parodyti, jog šie žmonės yra arba nepastabūs ir kvaili, arba juos kažkas apgaudinėja, arba jie yra kažkokie nesusipratėliai. Bet kuriuo atveju, toks turinys dalį žmonių gali žeminti. Ir tai gali kurtstyti socialinę nesantaiką. Manau, kad to nereikia daryti, jei norima skatinti toleranciją.

19 komentarų

  1. Marius

    Yra daugiamečiai ir vienmečiai augalai. Vienmečiai patys, be sodininko nebe atauga.
    Gėjų ir lesbiečių sodininkas yra pati gamta. Ji kūria šiuos vienmečius, negebančius daugintis. Jeigu tokia gyvybės rūšis kaip žmogus taptų negebanti daugintis tai tyliai, be jokio triukšmo visi išnyktume.

    Todėl homofobija visiškai netinkamas terminas kaip daugelis jį bando pateikti ar supranta. Ši baimė yra susijusi būtent su dauginimosi ir išlikimo instinktu, būtent tai ir sukelia neigimą gėjų temos atžvilgiu.

    Dauginimosi ir išlikimo instinktas yra stiprus kaip augalo šaknys. Todėl gėjų tema tai ne kažkokios moralės dalykas , bet tai kas kėsinasi į pačias šaknis.

    Bijoma ne gėjų ir lesbiečių, o išnykti!

    Todėl ir pasipriešinimas prieš visus tuos gėjų ir lesbiečių paradus vyksta, nes nesąmoningai bijoma išnykti. Nei vienas vyras nebijo gėjų, priešingai daugelis gėjų labai gražūs vyrai, todėl kuo daugiau gražių vyrų gėjų tuo konkurencija ne gražesniems vyrams mažesnė.
    Bijoma išnykti, o ne gėjų ir lesbiečių, per juos tik informuoja motina gamta žmonių rasę apie jos išnykimą.

    Atsakyti
    1. tikras lietuvis

      Papildau: ten medžiaga apie juos išdėstyta ne vienoje vietoje, bet jei norėsit, susirasit.
      Kalbant apie sąvokas siūlau paskaityti ir čia: http://www.tzz.lt/p/pederastas
      Kad žinotumėt kas yra kas ir apie ką eina kalba.

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis

    Gerai, kad televizijos nepakibo ant to kabliuko, nes visa tai yra tiesiog biznis, kada visuomenei kišama tai kas gamtos atmesta ir sakoma, kad tai – norma, žinant, kad visuomenė to nepriims, po ko, jau kaip „vargstantiems“ 😀 paimant lėšas iš ES Lietuvai skirtų, Lietuvos biudžeto ir užsienio ambasadų, ir iš to puikiausiai pragyvenant.
    Nežiūrint to, kad kaip tik tų lėšų pritrūksta nepagydomomis ligomis sergantiems, našlaičiams, seneliams ir kitiems vargstantiems.
    Tegul susiranda kitą biznį.

    Atsakyti
  3. Regina

    Dainiau, daugiau tokių temų nedėk, nes esi kasdien tikrinamas.
    Mintyse padiskutavom apie juos tik gerai ir užtenka *boast*

    Atsakyti
    1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Regina, taigi tema apie klipo kokybę. Noriu, kad padarytų gerą socialinę reklamą. Ir patarimus daviau. Norėjau kaip geriau

      Atsakyti
      1. Regina

        Dainiau, o ar tu manai, kad pederastijos reiškinį iš viso reikia reklamuoti? Ar tai yra reklamos objektas? Ar ne geriau jiems būti tyliai, o mums irgi tyliai žinoti, kad tokie egzistuoja? Tai ir yra didžioji tolerancija.
        Bet ne, – prireikė „atsiskleisti“.
        Gerai, kad televizijos atsisakė transliouti, nes sprendžiant iš komentarų stiprumo, paleidus klipą į eterį, žmonės būtų pradėję mėtyti televizorius per langą *sarcastic*
        http://www.lrytas.lt/pramogos/tv-kinas/televizijos-homoseksualu-neisileidzia-net-uz-pinigus.htm

        Atsakyti
        1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

          Regina, tai ne reklamos klausimas. Man įdomu ir svarbu apžvelgti tai, kas vyksta aplninkui ir man įdomu. Apskritai su tavimi galiu sutikti tik dėl to, kad nors kitus įtikinti savo teisumu turi labai daug problemų. Nes šis noras susijęs su intervencija į kito žmogaus privatų pasaulį ir jo mintis. O daugelis žmonių nemėgstą, kai kas nors lenda į jo protą. Taip sakant, jei kas knisa protą, žmogus tam priešinasi. Net jei tai ir daroma dėl teiisngo klausimo. Todėl diskusijos ar įtikinėjimo formatas mažai tinka tolerancijos skatinimui. Apie tai ir rašiau.

          Atsakyti
  4. Margarita

    Kai visuomenės konsolidacija skatinama siekiant nutildyti pačias pažeidžiamiausias (ir tą įdoro kartotiniai tyrimai LT ir ES) visuomenės grupes, toks susirūpinimas telkimu primena fašizmą (putinizmą). O referencijos į žurnalistų ir reklamos etiką nagrinėjančias institucijas atrodo ypač fariziejiškai, nesu girdėju, kad šios institucijos išsakytų tvirtesnę poziciją, kuomet atvirai žeminami LGBT atstovai, moterys ar kitos žmonių grupės (tuomet aiškinama, arba, kad negalima kišktis į privataus verslo reikalus, arba konstatuojama, jog buvo pareikšta nuomonė).
    ir dar, Dainiau, tikrai demokratiška visuomenė pasižymi tuo, kad pažeidžiamų, diskriminuojamų visuomenės grupių kova už savo teises priimama kaip teigiamą, bendrą demokratijos proces

    Atsakyti
    1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Margarita, demokratijos pamokos nėra lengvas dalykas. O propagandinės priemonės, t.y. reklaminiai rolikai, nėra pats efektyviausias būdas mokyti demokratijos ir tolerancijos

      Atsakyti
  5. ŠS

    Jeigu nežinai, tai ir gerai. Nebūtina viską žinoti.nes kai jau „žinai“, tai ir prasideda paieškos ar gerai- blogai, teisinga-neteisinga, toleruoju – netoleruoju ir t.t, bet nuo to „žinojimo“, tai niekas nepasikeičia, ir niekas neprivers ,kad pasikeistų. Jokia reklama.O „brūkama“ nuomonė, daiktas, mintis ar bet, kas visada sulaukia pasipriešinimo reakcijos. 🙂

    Atsakyti
  6. Birutė Sabatauskaitė

    Man pasirodė, kad straipsnio tikslas visai nebuvo pasižiūrėti į įstatyminį reguliavimą, ar analizuoti, kiek klipas atitinka juos. Dainiau, šįkart pakomentavote labai privilegijuotai, savu, gana šmaikščiu stiliumi. Tik juokinga ne visiems, turint omeny, kad kiekvieną kartą kai ką nors padaro asmenys, kurių orientacija nėra ta, kuri „priimtina“ plačiai, pasiūloma pasitikrint Žurnalistų etikos inspektoriaus ekspertų, kurie gi, mėgsta visai remtis savo ekspertų asmenine nuomone ir sako, kad pvz. pasakos, kuriose bent kažkaip paminimi du tos pačios lyties žmonės mylintys vieni kitą yra tiek kenksminga nepilnamečių vystymuisi, kad reikėtų apriboti jos platinimą.
    Nes pvz. tokios knygos kaip „50 pilkų atspalvių“ ir pan. nepilnamečiams prieinamos viešai.
    Nežinau, dėl kurios vietos buvo pasiūlyta taisyti. Bet apsimetinėti, kad televizijos jau antrąjį kartą tiesiog laikosi įstatymų yra tiesiog juokinga. Juk pvz. klipas, kurį televizija prieš Baltic Pride „Eitynes už lygybę“ transliuodavo tik nuo 23 val. buvo „kenksmingas“ nepilnamečiams dėl užrašo ant maikutės „Už šeimų įvairovę“. Taip, tai yra juokinga. Ciniškai juokinga. Kad žodžio laisvę ginti turintys žmonės, sako, kad dabar jei jau norėtumėt ką nors viešai prabilti apie kitą, nei mano orientaciją, turite pirmiausiai atsiklausti valstybinės institucijos ekspertų leidimo.
    Tikras išraiškos laisvės klestėjimo demokratinėje visuomenėje pavyzdys.
    Gerai, kad nesiūlote žurnalistams prieš rašant apie tos pačios lyties šeimas savo portaluose, laikraščiuose, ar pranešant per žinias apie kažkurioje šalyje įteisintą sąvoką, atsiklausti Žurnalistų etikos inspektoriaus nuomonės. Nes tai tikrai būtų be jokios abejonės akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas.

    Atsakyti
    1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Birute, būtent ir analizavau turinį ir jo poveikį tam tikrai auditorijos daliai. Galime padaryti daugiau eksperimentų su šio klipo transliacijom. Įdėkite prie laidų Farai ar panašių ir matysite, koks bus efektas.

      Atsakyti
      1. Birutė Sabatauskaitė

        Dainiau, bet aš ne tai akcentuoju. Netgi jeigu jums atrodo, kad klipas kažkokiu būdu skatina pasipriešinimą (beje, specialiai paklausinėjau žmonių, ką mano, tai visiems labiausiai patiko ši frazė „„Likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“, niekas nepasijautė įžeistas, žeminamas, ar laikomas kvailu), bet ne apie tai, nes mes visi skaitome žinutes skirtingai. Ir nėra informacijos suvokimo, atriboto nuo mūsų patirčių.
        Man įdomiausia, kodėl Žurnalistų sąjungos pirmininkas palaiko praktiką, kada prieš patenkant kažkokiam turiniui į eterį, reikia pasitikrinti su Žurnalistų etikos inspektoriumi. T.y. nuo kada, žurnalistai pasisako tik už valstybės institucijų patvirtinto turinio platinimą?
        Nes kitaip neišeina interpretuoti, kad šiuo atveju, arba televizijos palaiko cenzūrą, arba bijo būti nubaustos dėl neaiškaus turinio teisės normos, tačiau tuo pačiu ir palaiko Žurnalistų etikos inspektoriaus kartais abejotinai interpretuojamas išvadas.

        Atsakyti
        1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius

          Birute, tikrai ne už valdžios priežiūrą pasisakau, bet jei LGL neturi kompetencijos, tai pasitarti visada geriau nei daryti akcijas „keisk“, kurios, mano nuomone, keičia blogyn.

          Atsakyti
  7. Gojus

    „Nes mano draugų rate žmonės atvirai nesiekia nei dominuoti, nei diskriminuoti, nei kitaip šia tema dirginti vieni kitų.“ Jei diskusija apie lytiškumą kažką dirginą, tai jis (ji) vis dar netolerantiška.

    „Likę 88 proc. taip pat pažįsta, tik to nežino“, – teigiama iniciatyvos „KEISK“ socialiniame plakate. Jei plakate taip teigiama, tai iš kur tie duomenys paimti? Juk ne iš tyrimo? jei ne iš tyrimo, kodėl toks teiginys priskiriamas žmonėms, kurie gyvena stereotipuose ar tiesiog mano, jog jų artimoje aplinkoje nėra homoseksualų? Jei tikimasi taip manančius įtikinti, kad jų artimoje aplinkoje visgi yra homoseksualai, tokiu teiginiu bandoma akivaizdžiai parodyti, jog šie žmonės yra arba nepastabūs ir kvaili, arba juos kažkas apgaudinėja, arba jie yra kažkokie nesusipratėliai. Bet kuriuo atveju, toks turinys dalį žmonių gali žeminti. Ir tai gali kurtstyti socialinę nesantaiką. Manau, kad to nereikia daryti, jei norima skatinti toleranciją.“

    Teiginiu apie 88 proc. bandoma pasakyti, kad Lietuvoje atsiskleisti yra labai sunku, todėl iš tikrųjų homoseksualų yra daugiau, negu mes pažįstame. Nuvažiavot į lankas.

    Pridėsiu ir savo nuomonę apie diskusiją Žinių radijuje „Dienos klausimo“ laidoje:

    „Mielas Dainiau. Žinių radijo laidoje apie homoseksualus aš pasigedau tvirtos Jūsų pozicijos žmogaus teisių tema. Gal Jūs toks bailus, aptakus žmogus, tada liūdna man. Bet kai Jūs taip neadekvačiai reaguojat į homofobų skambučius – mėtot juokelius, kad tik nepalaikytų Jūsų homofobai gėjų gynėju. Visiškai nusišnekėjot dėl eitynių pavadinimo. Pirmiausiai sakot, kad oficialus jų pavadinimas nėra „Gėjų eitynės“. Tada numetat juokelį, kad jei būtų „Lesbiečių eitynės“, būtų geriau. Bet apie ką Jūs kalbat? Žiniasklaida, visuomenė prilipdė tą pavadinimą. O Jūs sakot, kad LGL afišuoja „vienos iš LGBT grupių atstovus“. Jie neišskiria nei vienų. Jie gina visą LGBT bendruomenę. Ir tik istoriškai jų pavadinimas turi žodį „gėjų“. Bet ar tai esmė? Kabinėjatės prie smulkmenų. Ir kaip LGL žinoti, „kas žmonėms sukuria pozityvias, o kas – negatyvias mintis“, jei juos diskriminuoja žiniasklaida ir atsisako parduoti reklamą? Ir dėl klipo „nekokybiškumo“. Jums ji nekokybiška, man, ir daugeliui kitų – normali reklama. Ar visos reklamos, rodomos per TV, yra kokybiškos? Svarbu, kad nepažeistų įstatymų, ir prašom į eterį. Dvigubus standartus taikot.“

    Atsakyti
  8. Artūras Rudomanskis

    Komentaras buvo įdomus. Neesu tikras ar kreipimasis į Žurnalistų etikos inspektorę galėtų pagerinti klipo kokybę žinant jos ankstesnį išaiškinimą dėl kito klipo: https://www.youtube.com/watch?v=8rDP_t2QcmI.
    Kita vertus Inspektorė juk nėra reklamos konsultantė, jos pareiga vertinti ar laikomasi įstatymo.

    Atkreipčiau dėmesį, kad įstatymas nenumato išlygų ir kokių nors privilegijų homofobiškiems žmonėms jei jie pažiūrėję reklamą visgi liks nepatenkinti, tik dėl to, kad ten kalbama ir apie homoseksualią meilę. Pasinaudoti žmogaus teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, čia yra tikslas.

    Klipo Išpildymas yra šalutinis tikslas, tačiau čia kitas klausimas.

    Pastaba dėl ‘“88 %“ formalia prasme taikli, bet tik formalia. Todėl galima būtų ją taisyti, pvz.: esame įsitikinę, kad kiti 88%… ar pan.

    Atsakyti
    1. Dainius RadzevičiusDainius Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

      Artūrai, mano tikslas buvo paprastas – pasakyti ir parodyti, kad tikslas ir priemonės kartais neatitinka vieni kitų. Ir tada lieka klausimas, kas yra svarbiau. Tik tiek.

      Atsakyti
      1. tikras lietuvis

        Dainiau:
        „словам врага не верь солдат, ведь это – подлый маскарад!
        *cool*

        Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *