Praėjusią savaitę teko lankytis keliuose Lietuvos miestuose kur vyksta įnirtinga kova dėl savivaldos tarybų. Viename iš miestu lankiausi vietinėje televizijoje, kur į rankas pateko agitacinis vieno visuomeninio judėjimo laikraštis. Paskaičiau jį, tada skaičiau atidžiai, o vėliau skaniai kvatojomės su kolegomis, nes tokių politinių „cirkų” jau senokai nebuvau nei matęs, nei girdėjęs.
Štai vienas pretendentas į vietos valdžią rašo, jog „Tėvynę ginti – tai ne vien gražūs žodžiai”. Perskaičiau ir pasimečiau – o rinkėjui kas iš tokios protingos ir originalios minties?
Todėl pačius įdomiausius politinius šūkius nutariau sudėti į linksmąjį rinkinį. Štai koks gavosi penketukas:
1. Kas su technika draugauja, tam ilgai jinai tarnauja;
2. Padėdamas kitiems padedi pats sau;
3. Jei X miesto (nenurodžiau jo, nes nenoriu reklamuoti) valdžia būtų protinga, X miestiečiai gyventų geriau;
4. Teisingumas teisinėje valstybėje turi būti visiems vienodas, ir X miestas čia neturi būti išimtis.
5. Reikalauti teisingumo prigimtinė žmogaus teisė.
O štai tikru tapo to visuomeninio judėjimo trumpoji rinkimų programa ir prie jos esantis pareiškimas dėl miestiečių neva apmokamų atliekų tvarkymų kaštų už kitus miestus. Dokumentą rengė to judėjimo darbo grupė. Joje buvo 7 asmenys. Tačiau po dokumentu pasirašė tik trys nariai, trys nariai nesutiko pasirašyti, o vienas pasirašė su išlygomis. Tai kaip jei įgyvendins tokią programą jei laimės rinkimus? O juokingiausia ir graudžiausia, kad šį dokumentą pasirašė darbo grupės vadovas, bet nepasirašė darbo grupės sekretorė.
Ką gi, politinis cirkas savivaldos rinkimuose vyksta.