Savivaldos rinkimai – politikų padėjėjai yra ir spaudos leidėjai. Kaip pasitikėti?

pagal | 2015/02/10

Savivaldos rinkimams artėjant finišo link vis linksmiau yra stebėti vadinamąją rinkimų kampaniją. Vis dažniau man tampa sudėtinga paaiškinti visuomenei, kaip galima tikėti ir pasitikėti žiniasklaida, kuriai vadovauja ar kurioje dirba patys politikai ar jų pavaldiniai. Negaliu nieko išskirtinio patarti – sakau, kad tokia spauda geriau netikėti, jei jau klausimas kyla.

O situacija iš tiesų nepaprasta. Štai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija jau senokai labai aiškiai pasisakė dėl žurnalistinės ir politinės veiklos nesuderinamumo vienu metu. Viska lyg ir aišku su žurnalistais. Tačiau žymiai keblesnė situacija yra tada, kai pačiai žiniasklaidos priemonei vadovauja kokios  nors politinės jėgos atstovas.

Štai Tauragėje jau prieš kiek daugiau nei 5 metus atsirado graži iniciatyva leisti laikraštį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinių įtakų ir nebūtų cenzūruojamas. Apie tai ir man teko rašyti, nes tuometinė „Tauragės žinių“ redaktorė Ramunė Ramanauskienė labai išdidžiai rašė štai ką:

„Žurnalistika – ypatinga, jautri sritis. Visuomenės informavimo įstatymas, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas įpareigoja žurnalistus dirbti skaidriai ir objektyviai. Kitame rajono leidinyje ne visada taip dirbti galėjome. Kaip bebūtų gaila, šiandien belieka konstatuoti – cenzūra Tauragės žiniasklaidoje egzistuoja, nors įstatymas ją draudžia. Kažkodėl šis žodis, ištartas garsiai, suneramino Tauragės rajono savivaldybės merą. Jo žodžiais, žurnalistams pareikšti apie cenzūros egzistavimą – neetiška. Kodėl rajono vadovui, oficialiai besiskelbiančiam, kad neturi jokios žiniasklaidos priemonės akcijų, netikėtai viešai parūpo žurnalistų personalijų kaitos viename rajono laikraštyje klausimas, tegu sprendžia Tauragės laikraščių skaitytojai. Žinoma, galėjome užsimerkti ir dirbti tik dėl atlyginimo. Tačiau tai jau ne žurnalistika.“

Prisipažinsiu, kad toks ambicingas projektas ir dar ambicingesnės kalbos padarė įspūdį ne tik man. Neilgam. Štai dabar skaitau ir stebiuosi – šiam leidiniui vadovauja Seimo nario Stasio Šedbaro padėjėjas Tomas Raulinavičius. Viskas gal būtų ir nieko, tačiau atidžiau pasiskaičius „Tauragės žinias“ randi štai tokių straipsnių, kurie gali daug kam kelti įtarimų, ar ne dėl to leidinys palankus Stasiui Šedbarui, jog jo padėjėjas ir vadovauja laikraščiui? Ką jau kalbėti apie tokias panegerikas Tėvynės sąjungos atstovui. Ir ypač įtarimus dėl galimo nepriklausomumo kelia tai, jog pats Tomas Raulinavičius dalyvauja rinkimuose ir pretenduoja į savivaldybės tarybos narius.

Ir gal viskas būtų gerai, jei tame pačiame leidinyje visai kitaip nebūtų rodomi konservatorių konkurentai. Kita vertus, patys konservatoriai savo partiniame susirinkime dar praėjusių metų rugsėjo 29 dieną net neslepia, kad juos džiugina konkurentų „drebinimas“:

„Susirinkimą pradėjęs S. Šedbaras pristatė pirmininko veiklos ataskaitą, kurioje pasidžiaugė skyriaus nuveiktais ir visuomenėje matomais darbais bei renginiais, kurie sudrebino oponentus.“

Todėl šį kartą net ir gerbiamam Seimo nariui Stasiui Šedbarui galiu patarti tik tiek – etiškos ir nepriklausomos žiniasklaidos ir viešos erdvės norintys politikai gali pradėti nuo savo artimiausios aplinkos. Ir jei iš tiesų Seimo nario padėjėjo pareigos lengvai suderinamos su žiniasklaidos priemonės direktoriaus pareigomis, tokiu atveju bet kuri politinė publikacija turi būti nepriekaištinga. Ypač artėjant savivaldos rinkimams.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *