Šiandien net širdis salo ryte per „Žinių radiją” klausantis Aurimo Perednio kalbinamo Rolando Valiūno. Vienai didžiausių Lietuvos advokatų kontorai ir Investuotojų forumui atstovaujantis advokatas Rolandas Valiūnas laidoje „Verslo pozicija” kaip iš pradžiamokslio apie gerą/blogą komunikaciją darė klaidas vieną po kitos – neveikliais ir blogais (arba labai blogais) išvadino visus politikus, išsityčiojo iš profesinių sąjungų ir dirbančių žmonių. O aktyviai apie naujus įstatymus diskutuojančius radijo klausytojus išvadino neturinčiais ką veikti. Mat, anot R. Valiūno, dirbantys į radiją neskambina ir neturi laiko diskutuoti.
Žinodamas Rolando Valiūno organizacinius ir kitus gebėjimus veikiant advokatūroje ir ypač investuotojų veiklos lobizmo srityje, šį kartą nuoširdžiai nustebau dėl tokios jo pozicijos ir tokio bendravimo būdo. Juk jei norisi siekti bendro tikslo ir priimti naujus įstatymus, tokiu atveju įžeidinėti ar žeminti kitus partnerius – labai neprotinga ir tikrai jau nekonstruktyvi pozicija. Kita vertus, investuotojai jau seniai aiškiai deklaruoja, kad dabartinės dirbančiųjų socialinės garantijos iš esmės yra „popierinės”. Kitaip tariant, darbdaviams į jas nusispjauti.
Būdamas dar ir „Žinių radijo” visuomeninės tarybos narys, R. Valiūnas, matyt, taip įsijautė į savo vaidmenį, jog kalbėdamas apie pozityvias permainas darbo rinkoje keičiant dabartinį darbo santykių reguliavimą ir socialinį modelį, pats buvo labai arogantiškas ir kandus visų kitų atžvilgiu. Dar galima pridėti, kad jis išsityčiojo iš demokratijos modelio, kuomet ieškoma pozicijų derinimo. Jis labai aiškiai pasakė, kad naujas socialinis modelis ir darbo santykių reguliavimas gali būti kalbų objektas, bet suderinti su kitais socialiniais partneriais, jo nuomone, yra absurdas. Kitaip tariant, galima išklausyti kitų nuomonę, bet į ją atsižvelgti ir realiai gerbti nebūtina. Nes kitaip nepriimsi sau palankaus sprendimo. Keistokas supratimas apie socialinę partnerystę…
Atskiro vertinimo verta pokalbio dalyvio argumentacija. Minėdamas darbo kodeksą advokatas R. Valiūnas aiškiai dėstė mintį, kad kodeksai reikalingi tiems, kas jų laikosi. Mat, tas kas nesilaiko dabar galiojančio, nesilaikys ir naujojo. Išgirdęs tokią jo mintį buvau lengvai šokiruotas – taip kalba teisininkas? Tokiu atveju galėčiau atsakyti, kad neverta keisti nė vieno įstatymo, nes tie, kas yra socialiai atsakingas ir laikosi dabar įstatymų, jų laikysis ir ateityje. Tad nieko keisti ir nereikia. Na o jei norima nesilaikantiems darbo santykius reguliuojančio įstatymo atrišti rankas ir dar net suteikti moralinę indulgenciją dėl savo nepadoraus elgesio, tuomet viešai dėstyti tokią cinišką mintį yra… pražūtinga.
Kita vertus, advokatas R. Valiūnas akivaizdžiai bandė viešoje erdvėje diskredituoti profesines sąjungas. panašu, kad dar ir meluodamas arba klaidindamas klausytojus keistais skaičiais. Štai R. Valiūnas bandė pasakyti, kad profesinės sąjungos nėra tikrosios dirbančių žmonių atstovės. Neva, pagal paties R. Valiūno skaičiavimus, profsąjungose tėra tik kiek daugiau nei 7 tūkstančiai dirbančiųjų iš privataus sektoriaus. Skaičius dar patikslinsiu, bet vien Lietuvos žurnalistų sąjunga tokiu atveju yra bemaž septintoji dalis visų profesinių sąjungų. Kita vertus, advokatas turi gerai žinoti, kad Lietuvoje profesinės sąjungos nors ir gana negausios naryste, bet iškovodamos bet kokias privilegijas darbovietėje suteikia teisę tuo naudotis visiems dirbantiesiems tame kolektyve.
Todėl visiems, kas dėsto kursus apie viešą komunikaciją ir efektyvų atstovavimą viešoje erdvėje, rekomenduoju dar kartą paklausti minėtą laidą ir naudoti šį pavyzdį kaip gerą blogos komunikacijos pavyzdį.