Prieš rinkimus vietinė spauda ir žurnalistai patiria vis daugiau spaudimo

pagal | 2016/10/07

Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba šiemet sulaukė daugiau nei bet kada informacijos vietinių žurnalistų ir spaudos patiriamą spaudimą. Ypač pavojinga tendencija tapo nedemokratiškai veikiančios rajonų valdžios atstovų ir neskaidraus verslo bandymai prieš rinkimus perimti laikraščių turinio kontrolę, spausti reklamos užsakovus.

Atsižvelgdama į grėsmingus atvejus Šakių, Elektrėnų, Širvintų, Druskininkų ir kituose rajonuose LŽS Taryba vienbalsiai priėmė nutarimą “Dėl nelegalių būdų ir įstatymų spragų, leidžiančių politikams užvaldyti žiniasklaidos priemones“. Šiuo sprendimu bus kreipiamasi į naujos kadencijos Seimą su raginimu peržiūrėti Visuomenės informavimo įstatymą ir numatyti saugiklius, kurie neleistų politikams ar valdžios atstovams neskaidriais ir nedemokratiškais metodais kontroliuoti žurnalistus ir žiniasklaidos priemones.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ir šiuo metu pasinaudojus įgaliojimų ir kitomis abejotino teisėtumo priemonėmis žiniasklaidos akcininkų funkcijas perima tretieji asmenys, kurie formaliai nebūdami nei žiniasklaidos priemonių darbuotojais, nei savininkais faktiškai kontroliuoja, neetiškai ir neskaidriai reguliuoja kuriamą turinį. Tokia tendencija ypač ryškia tapo artėjant rinkimų į Seimą datai, o Šakių rajono laikraščio „Valsčius“ valdymo perėmimas pasinaudojus neaiškiomis aplinkybėmis gautais įgaliojimais tapo beprecedenčiu atveju – nesitaikstydami su tokia situacija redakciją paliko redaktorių ir žurnalistų branduolys. Deja, į šį atvejį kol kas niekaip nereagavo nė viena valdžios institucija, nors viešai paskelbta informacija aiškiai rodo, jog vienas asmuo dėl neaiškių tikslų perėmė laikraščio valdymą.

Spaudos ir žodžio laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra kertiniai demokratijos akmenys. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje “Saviraiškos ir informacijos laisvė” teigiama, kad “turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas”. Tai išlieka pagrindiniu demokratijos, pilietinio pliuralizmo ir kultūrų įvairovės išsaugojimo principu.

Visuomenės informavimo priemonių įsigijimai ir susijungimai, medijų monopolijų kūrimasis tapo įprastu reiškiniu įvairiose valstybėse. Žiniasklaidos koncentracija neatsiejama nuo savininkystės ir jos sistemos, turinčios tiesioginę įtaką žiniasklaidos turiniui. Žiniasklaidos priemonių kiekis dažnai ne tik neužtikrina turinio pliuralizmo, bet netgi jį mažina.

2008 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje (2007/2253(INI)) ragina ES valstybes nares išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, užtikrinant, kad visi piliečiai galėtų naudotis laisva ir įvairia žiniasklaida ir kad pliuralistinė žiniasklaidos sistema yra būtina demokratiniam Europos socialiniam modeliui toliau gyvuoti. Dokumente pažymima, kad „žiniasklaidos sistemos vystymąsi vis labiau skatina orientacija į pelną, ir todėl adekvačiai neužtikrinami visuomeniniai, politiniai arba ekonominiai procesai arba žurnalistų elgesio kodekse numatytos vertybės“. Todėl siekiant „užtikrinti prieigą, konkurenciją, kokybę ir vengti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir politinės valdžios interesų konfliktų, dėl kurių daroma žala laisvai konkurencijai, vienodoms veiklos sąlygoms ir pliuralizmui, valstybių valdžios institucijos turi užtikrinti žurnalistų ir redaktorių savarankiškumą“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarbu parengti redaktorių chartijas, kurios užkirstų kelią savininkų, suinteresuotųjų šalių arba kitų institucijų kišimuisi į naujienų turinį. Lietuvoje tokia praktika kol kas nesuformuota.

Kadangi žiniasklaida lieka labai įtakingu politiniu įrankiu, esama didelio pavojaus, kad „žiniasklaida nebepajėgs atlikti demokratijos sergėtojos vaidmens, nes privačios žiniasklaidos bendrovės gali siekti vien finansinės naudos, kadangi dėl to kyla pavojus turinio įvairovei ir kokybei, taip pat nuomonių gausai“. Tą patvirtina pastaraisiais metais Lietuvoje vykstantys žiniasklaidos rinkos monopolizavimas, akivaizdžiai mažinantis visuomenės informavimo pliuralizmą ir sukuriantį prielaidas žiniasklaidos priemonių panaudojimui prekybai poveikiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *