Dainius Radzevičius

Šiandien buivo išplatintas pranešimas “SIC Gallup Media/TNS: Aludariai produktų komunikacijai renkasi užsakomuosius straipsnius”, kurio esmė labai aiški – aludariams patrauklūs užsakomieji straipsniai, populiariai vadinami “zakazucha”.

Pasak pranešimo, didžiąją dalį alų gaminančių ir juo prekiaujančių įmonių produkcijos komunikacijos spausdintose žiniasklaidos priemonėse, t. y. apie 30 proc., sudaro užsakomieji straipsniai. Teigiama, kad visa alaus produktų reklama, įskaitant ir užsakomuosius straipsnius, sudaro 93,3 proc. visos aludarių komunikacijos ir tik 6,53 proc. tenka įprastiems žurnalistiniams straipsniams.

Tokie rezultatai, pasak pranešimo, gauti tyrimų kompanijai „SIC Gallup Media/TNS LT“ atlikus specialų tyrimą. Tyrimo metu buvo nuolat stebimi ir analizuojami šių metų antrojo ketvirčio komunikacijos bei reklamos monitoringo duomenys iš 40 skirtingų pavadinimų leidinių.

Man šiuo atveju įdomus dar keli klausimai:

1. Kas ir kodėl užsakė tyrimą apie aludrius ir kodėl nėra tyrime kalbos apie stipriojo alkoholio pramonės komunikaciją?
2. Kokia yra aludarių pozicija šiuo klausimu ir kodėl jie vis dar naudoja “zakazucha” vadinamą komunikacijos priemonę?
3. Ką mano vartotojų teises ginančios organizacijos apie tokios komunikacijos buvimą viešoje erdvėje?

20100816_TNS_Aludariu komunikacija

Kadangi viešoje erdvėje kol kas neradau atsakymų nė į vieną mano iškeltų klausimų, pamaniau, jog verta papildyti tekstą štai šiomis Lietuvos aludarių garbės kodekso nuostatomis:

“Komercinė komunikacija – reklama bei kita rinkodaros komunikacija, skirta vartotojams ir skleidžiama per žiniasklaidą, lauko reklamą, etiketes, pakuotes, internetą įskaitant pardavimo skatinimo akcijas prekybos vietoje bei renginių rėmimą.
Komercine komunikacija nelaikoma: nereklaminė informacija, bei veiksmai, pranešimai spaudai, valdžios institucijoms ar visuomenei, edukacinio pobūdžio žinios apie saikingo/atsakingo alaus vartojimo reikšmę ir panašiai”.

PR ir žurnalistikos sąsajos kovoje dėl pinigų

Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) viešai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad “Lietuvos ryto” grupės žiniasklaidos priemonių veiksmai gali išbalansuoti Lietuvos televizijų rinką bei sukelti nepagrįstų visuomenės abejonių televizijos auditorijos matavimo sistema.

Liepos 31 dieną dienraštyje “Lietuvos rytas” teko ir man skaityti žurnalistinį tyrimą apie televizijos auditorijos tyrimų matavimo sistemą (TV metrus) mūsų šalyje. Be šio straipsnio man ypač įstrigęs yra dar pernai “Lietuvos ryte” skelbto straipsnio pavadimas ir paantraštė:

“Šimtamilijoninis televizijų reklamos pyragas – mulkintojų rankose
DVIVEIDIŠKUMAS. Lietuvos televizijų auditorijos tyrėjai nuolat giriasi objektyvumu, bet, pasirodo, skleidžia melą“

Galima priminti, kad jau anksčiau buvo net viešai bandoma paneigti “Lietuvos ryto”abejones dėl TV metrų:

“Atliktas auditas vienareikšmiškai atsako į visus šios žiniasklaidos grupės jau ne pirmą kartą keliamus klausimus. Apmaudu, kad tokie veiksmai gali nepagrįstai griauti pasitikėjimą TV metrų tyrimais apskritai ir destabilizuoti situaciją TV rinkoje“, – teigia „SIC Gallup Media“/TNS direktorius Gytis Juodpusis.”

Pasak LRTA, “Lietuvos ryto” veiksmai tik sukėlė rimtų klausimų dėl žurnalistų objektyvumo ir tendencingo informacijos pateikimo dienraštyje „Lietuvos rytas“, juolab, kad tai pačiai žiniasklaidos grupei priklauso ir nuostolingai dirbanti „Lietuvos ryto“ televizija.

Su tokiais įtarimais žurnalistams ir galimu jų interesų konfliktu galima sutikti. Tačiau tema iš tiesų labai įdomi ir rimta. Kiek supratau, esminiai faktai apie pačius TV metrus ir matavimo sistemą nebuvo paneigti. LRTA tik bando apginti jau esančią sistemą. Tai suprantamas noras, nes bent jau kol kas tokia sistema turi tenkinti didžiuosius reklamos transliuotojus (pvz., LNK ir TV3 televizijas). Dar labiau suprantamas ir asociaciojos, ir jos kriitkuojamos “Lietuvos ryto” grupės nerimas dėl sumaišties rinkoje. Sumaištis ir taip didelė, nes krizė dešimtimis procentų sumažino televizijų pajamas iš reklamos. Tai visiems labai skausmingas procesas ir jis skatina žiaurią ir negailestingą kovą dėl kiekvieno reklamos lito.

Nors ir nesu didelis tokios TV metrų matavimo sistemos ekspertas, tačiau kai kurie faktai verčia nerimauti ir gal net įtarti, jog sistema visgi turi priekaištų ir ją galima būtų tobulinti.

Daugeliui gali kelti nepasitikėjimą mažas TV metrų skaičius ir tai, kaip jie veikia Lietuvos sąlygomis. Kiek suprantu, imtis tikrai nėra labai didelė, o jei būtų bandoma šią sistemą panaudoti išsamesniems auditorijos tyrimams (pvz., sužinoti, ką žiūri teisininkai arba statybininkai), tuomet patikimumas dar labiau sumažėja.

Jau kurį laiką pastebėjau, kad žiniasklaidos grupė “Lietuvos rytas” naudoja ne minėtą sistemą, o naudojasi beveik 60 tūkstančių žiūrovų turinčios GALA televizijos duomenimis. Ar jie tikslesni? Galima ginčytis. Tačiau jei žiūrėsime tik į statistiką, tuomet šis skaičius žymiai įspūdingensis už TV metrų skaičių, kuris nesiekia ir 1000.

Kaip ten bebūtų, sumaišties reklamos rinkoje daug kas nenori. Štai reklamos agentūrų asociacija KOMAA praėjusią savaitę jau išplatino savo pareiškimą, raginantį nekonfliktuoti abi puses:

“Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) nariai išreiškia susirūpinimą dėl vis didėjančių „Lietuvos ryto“ ir rinkos tyrimų bendrovės „SIC Gallup Media“/TNS“ nesutarimų. Asociacijos nariai primygtinai prašo abiejų pusių ginčytinus klausimus spręsti derybų keliu. Asociacijos nariai primygtinai prašo abiejų pusių ginčytinus klausimus spręsti derybų keliu.”

Todėl po šio “apsikeitimo” nerimais, raginimais ir tyrimais kol kas galima prognozuoti tik vieną dalyką – rinkoje sumaištis gali didėti, nes žiniasklaidos priemonės ir jų asocijuotos struktūros ginklų sudėti nežada. Kova dėl reklamos pinigų tęsiasi. Lauksime tęsinio.

P.S. Būtų labai gerai, jei galutinis konflikto rezultatas būtų toks, jog išloštų tik auditorija ir reklamos skirstymas būtų žymiai skaidresnis.

Šiandien su dideliu įdomumu perskaičiau dienraštyje “Verslo žinios” kolegos Arūno Milašiaus (jis yra prestižinės Vinco Kudirkos premijos laureatas) straipsnį “Interneto lyderiai nebūtinai laimi pelno lenktynėse”.

Su įdomumu skaičiau todėl, nes šis straipsnis ir jo pagrindinės įžvalgos parodė, kaip sunku turi būti kolegai renkant medžiagą ir ją sudėliojant į straipsnį išlikti objektyviu.

Juk tema pradedama naujiena, kad Lietuvos interneto portalų lankokumo lyderiai pasikeitė. Na o visa kita – tai jau pasvarstymai apie tai, kas galėtų vykti artimiausiu metu interneto erdvėje. Ir čia jau neišvengiamai reikia pakalbinti skirtingas pozicijas turinčius žmones, taip pat ir UAB “Verslo žinios” vadovus. Šiame straipsnyje akivaizdžiai susikerta dvi vizijos. Tiksliau, viena vizija, kuri turi ir oponentų.

Štai UAB “Verslo žinios” generalinis direktorius Ugnius Jankauskas atvirai teigia, kad jis yra apmokestinamo turinio internete šalininkas. Na o delfi.lt, lrytas.lt ir dalis kitų portalų to nedaro ir kai kas iš jų atvirai teigia, kad ir neplanuoja. Todėl rašant straipsnį apie prognozes rinkoje ir turinti savo leidinio aiškią viziją, turi būti nelengva išvengti bent kiek atviresnio savos vizijos protegavimo. Atrodo, kad kolegai tai pavyko padaryti. Jis išklausė daug ir įvairių nuomonių. Ir jas visas pateikė.

Tačiau bene svarbiausia pateikiama įžvalga – didesnio reklamos rinkos atsigavimo bent jau artimiausiu metu neprognozuojama. Tai tik dar kartą pavirtina, kad vasaros karščiai gali tęstis ir rudenį, nes kova dėl reklamos gali būti vis aštresnė.

www.rtk.lt

Televizija BTV ir vėl “lepina” savo žiūrovus paslėpta reklama. Šį kartą jie buvo pagauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, nes laidoje „Kainos kodas“ (transliuota balandžio 11 d.) buvo rodomas reklaminio turinio siužetas apie įmonės „Samsonas“ gaminius. Jis pateiktas taip, kad žiūrovai galėjo nesuprasti, jog tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo.

Paskelbta reklaminio turinio informacija pagal savo turinį ir pateikimo formą pripažinta paslėpta reklama, kurią transliuoti draudžia Visuomenės informavimo ir Reklamos įstatymai. Transliuojant reklaminį siužetą nesilaikyta reklamos transliavimui keliamų reikalavimų – jis nebuvo pažymėtas žodžiu „Reklama“ ir nebuvo išskirtas iš kitų programos dalių garsinėmis ar optinėmis priemonėmis.

Už šiuos pažeidimus bei atsižvelgdama į tai, kad šiais metais už analogišką pažeidimą UAB „Baltijos TV“ vadovas jau buvo baustas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija „Baltijos TV“vadovui nusprendė skirti 3000 Lt baudą.

Įdomi detalė – laidą “Kainos kodas” gamina gana mistiškas paramos fondas “Auksinis strazdas”. Įdomu, kaip tvarkosi fondas, kuris užsiima tokių laidų gamyba? Pats fondas, neva, yra “pelno nesiekianti organizacija, padedanti jauniems menininkams atskleisti savo talentą, esamoms talentingoms asmenybėms jį puoselėti, o senjorams – grįžti ir vėl pasijusti reikalingiems Lietuvai ir jos kultūrai.” dar vienas šio fondo produktas – pramoginiu ir pažintiniu TV žurnalu vadinama laida “Pagaminta.lt”.

Galima tik priminti, kad LRTK ir šių metų sausį paskyrė baudą UAB “Baltijos TV” vadovui už BTV laidoje “Geras laikas” padarytus Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų reklamai ir rėmimui pažeidimus. Mat, 2009 metų lapkričio 7 dieną transliuotos laidos “Geras laikas” reklaminiame siužete apie “Medea SPA centrą” Druskininkuose ir jo teikiamas paslaugas nebuvo, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, išskirta reklama nuo kito laidos turinio. Tuomet įvertinusi padarytus pažeidimus LRTK “Baltijos TV” vadovui taip pat skyrė 3000 litų dydžio baudą.

Beje, šių metų kovą Radijo ir televizijos komisija nustatė, kad sausį televizijos programos „Lietuvos rytas.tv“ laidoje „Derliaus kraitė“ buvo transliuota paslėpta reklama bei padaryti rėmimo tvarkos pažeidimai. Laidos siužetas apie kompanijos „STIHL“ gaminius pripažintas paslėpta reklama, nes jis buvo pateiktas taip, kad žiūrovai galėjo nesuprasti, jog tai reklama, arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Už šiuos pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija UAB „Lietuvos ryto“ televizijos vadovui skyrė 1000 litų baudą.

LRTK sausio 27 d. paskyrė baudą UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas” vadovei už LNK laidoje “Sveikatos ABC” rodytą reklaminio turinio siužetą. LRTK monitoringo skyrius pastebėjo, kad minėtoje laidoje apie vaistinę “Eurovaistinė” buvo nurodomas paslaugos teikėjas, jo pavadinimas, veikla, prekės ženklas, akcentuojamos ir pabrėžiamos išskirtinės produktų savybės, nurodomos konkrečiai prekei taikomos nuolaidos, konkrečių prekių kainos, skatinama įsigyti šiuos produktus. Ši informacija nebuvo atskirta nuo kito laidos turinio bei nebuvo pažymėta žodžiu “Reklama”. Todėl žiūrovas galėjo susidaryti įspūdį, kad pateikiama informacija yra sudėtinė laidos dalis, o ne reklama. Toks informacijos pateikimas atitinka Visuomenės informavimo įstatymo pateikiamą paslėptos reklamos sąvoką. Už padarytus pažeidimus LRTK paskyrė 1000 litų dydžio baudą.

Galbūt mano išvardinti pažeidimai ir neatrodo labai grėsmingi. Galbūt jie net beveik “nekalti”. Bet juk ir kvailam turėtų būti aišku, kad už turinį atsakingi žmonės televizijose nėra visiški kvailiai. Tokiu atveju lieka vienintelis klausimas – ar tokia vieno ar trijų tūkstančių litų dydžio bauda yra efektyvi? Žinoma, kad ne. Nes pažeidimų užfiksuojama vis naujų. O kiek dar jų gal ir neužfiksuojama?

Todėl belieka tikėtis, kad reklamos rinka ir žiniasklaidos kokybe besirūpinančios organizacijos pagaliau supras, kad tokia situacija anksčiau ar vėliau nebetenkins ir žiūrovų, kurie mokosi atpažinti reklamą ir nuo jos pabėgti. Kol kas auditorija revoliucijų nekelia, bet jei jau kada įsipyks, tuomet yra labai geri mygtukai ant TV pulto, kurie padeda nustumti kanalą kur nors toli toli.

Kaip šiandien skelbia dienraštis “Verslo žinios”, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą, pagal kurį nustatyta, jog tik 39 procentai Lietuvos gyventojų moka mokesčius, o jų išlaikytiniais yra likusieji 61 procentų.

Sunku ką ir bepridurti, nes “Verslo žinių” publikacijos antraštė skelbia “Diagnozė: šioje šalyje nėra vietos dirbantiems”. Beje, tyrimas leidžia suprasti, kad geresnių tendencijų dar ilgai nenusimato. Įdomu, ką apie šį tyrimą ir jo išvadas galvoja politinė valdžia? Ką galime mes galvoti apie mūsų, dirbančiųjų, perspektyvas? O ką galvoja patys išlaikytiniai? Tiksliau, ta jų dalis, kuri realiai yra darbinga, bet nedirba?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (Nuotrauka iš www.president.lt)

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Tai svarbus ir įidomus įvykis. O dabar pažiūrėkime, apie ką turėjo kalbėti ir ką kalbėjo šalies vadovė. Ar visi išgirdome tai, kas padėtų spręsti mūsų problemas?

Kaip reikalauja Konstitucija, Prezidentė turėjo apžvelgti padėtį šalyje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Kaip skelbiama pačios Prezidentūros pranešime,

“Prezidentė nevertino kiekvieno šalies ūkio sektoriaus būklės, o analizavo valstybės ir jos piliečių moralinę būseną, pamatinių vertybių krizės priežastis, aptarė žmogaus reikšmės ir vertės, kiekvieno piliečio atsakomybės svarbą stiprinant valstybę, kuriant ateities Lietuvą.”

Pasak Prezidentės, ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas.

Prezidentė ragino visuotinai įgyvendinti principą – sąžiningu būti apsimoka: sudaryti sąlygas smulkiajam verslui, individualiems meistrams, kūrėjams išeiti iš šešėlio ir pradėti dirbti legaliai, nesižeminant ir nesislapstant.

Lieka du klausimai:
1. Klausimas teisinei sistemai ir mums visiems – kaip likviduoti teisingumo ir solidarumo deficitą?
2. Klausimas Vyriausybei – kaip sudaryti sąlygas verslui ir kūrėjams būti sąžiningais ir išlįsti iš šešėlio?

P.S. Taip pat sutinku su kolegos, Vladimiro Laučiaus nuomone, kad “Premjero požiūris į žmogų yra labai panašus į tą, kurio prezidentė, sprendžiant iš jos pranešimo, reikalauja atsisakyti.”

Gegužės pabaigoje viešai paskelbta, kad daugiau nei 50 proc. žiniasklaidos bendrovės „Diena Media News“, valdančios regioninius dienraščius „Vilniaus diena“, „Kauno diena“ ir „Klaipėda“, akcijų įsigijo finansų patarėjo įmonė „Baltijos įmonių finansai“. Viešumoje pasKlidęs faktas sukėlė nemažai kalbų ir diskusijų tarp žurnalistų apie tai, ko sieKia naujieji bendrovės akcininkai pirkdami tokius leidinius.

Tačiau vos paskelbus apie šį pirkinį viešai naujienų agentūrai BNS “Baltijos įmonių finansai“ vadovas Andrius Stepanavičius teigė:

“Tai viena šakų, kuri krizės metu labiausiai nukentėjo. Tai yra rizikingesnė sritis, bet tikėtina grąža yra didesnė nei kitose srityse. Manau, kad blogiausi laikai jau praėjo ir laikas daryti tam tikrus investicinius žingsnius. Aš neatmetu, kad ateityje mes pelningai parduosime bendrovę.“

Viešai skelbiama, kad UAB “Baltijos įmonių finansai“ įsikūrė 2004 metais ir ši bendrovė atstovauja išskirtinai savo klientų interesus ir teikia įmonių finansų patarėjo paslaugas bendrovių akcininkams, vadovams arba investuotojams. Bendrovei vadovauja Andrius Stepanavičius, kuris 2000 – 2001 metais buvo koncerno SBA verslo plėtros viceprezidentas. Per pastaruosius 5 metus jis inicijavo ir įgyvendino sandorius, įgydamas papildomos patirties mažmeninės prekybos, žiniasklaidos, gamybos, statybų bei logistikos sektoriuose.

Noriu tikėti, kad tokia investicija į žiniasklaidos grupę daroma iš tiesų tik dėl verslo, ir jokiu būdu tai nesusiję su noru kaip nors įtakoti leidinio turinį ir žurnalistiką. Tokių signalų kol kas nesulaukta nė iš vieno leidinio žurnalisto ar redaktoriaus. Tai paneigia bet kokias spekuliacijas, jog įvyko kas nors blogo.

Tiesa, viešai skelbiama, kad naująjį pirkinį finansavo Ūkio bankas. Kaip žinia, pastaraisiais metais tiesioginė ar netiesioginė bankų įtaka žiniasklaidai Lietuvoje iš tiesų didėjo. Dėl to keliami ir rimti nerimo signalai. Juolab, kad Lietuvos įstatymai bankams draudžia būti žiniasklaidos savininkais ir ją valdyti. Dar galima priminti, kad Seimo narys Arvydas Anušauskas yra užregistravęs Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kurie dar labiau apribotų bankų galimybes valdyti žiniasklaidą.

Beje, daug kas lyg ir pamišęs arba nenori prisiminti apie kitą Visuomenės informavimo nuostatą:

“Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją.”

Akivaizdu, kad praktikoje gana dažnai tokia nusotata tiesiog ignoruojama. Neretia galima įtariti, kad bent jau dalis viešsosios informacijos rengėjų užmiršta ir dar viena savo veiklos sąlygą. Įstatyme labai iaškiai parašyta, kad viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. O ar to nėra? Deja.

Tačiau bene svarbiausias dalykas, kuris galėtų padėti išsklaidyti bet kokias abejones dėl galimo žurnalistų laisvių ir teisių varžymo redakcijoje, galėtų būti sąžiningi ir aiškūs santykiia tarp žurnlaistų ir juso samdančių vadovų. beje, tas pats Visuomenės informavimo įstatymas numato labai gerą nuostatą, jog viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo. Ar daug redakcijų tokius dokumentus turi? Žinau bent keletą. Tačiau dar svarbiau, kad tai veiktų ir praktikoje.

Beje, kalbant apie minėtą UAB “Diena Medai Group”, galime tik priminti, kad dar praėjusių metų rugpjūčio 11 dieną buvo paskelbtas oficialus banko SNORAS pranešimas apie jo tikrus ar menamus ketinimus įsigyti dalį šios bendrovės:

“Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė eilė publikacijų apie AB banko SNORAS ir UAB „Diena Media Group“ akcininkų vedamas derybas dėl UAB „Diena Media Group“ įmonės akcijų įsigijimo. Informuojame, kad šiuo metų derybos dėl šios įmonės akcijų ar jos leidžiamų dienraščių („Vilniaus diena“, „Kauno diena“ ir „Klaipėda“) įsigijimo nevyksta, o šiuo klausimų tik spekuliuojama. AB bankas SNORAS UAB „Diena Media Group“ akcininkų valdomai spaustuvei UAB „Diena Media Print“ yra suteikęs paskolą. Dėl neefektyvaus valdymo UAB „Diena Media Print“ tapus nemokiai ir įmonės akcininkams priėmus sprendimą UAB „Diena Media Group“ leidžiamų dienraščių spausdinimą perkelti į kitą spaustuvę, administracijos iniciatyva įmonei UAB „Diena Media Print“ buvo pradėta bankroto procedūra. Šiuo metu AB bankas SNORAS įstatymų numatytais būdais siekia apginti teisėtus savo interesus, apsaugoti banko klientų, indėlininkų ir akcininkų pinigines lėšas, užsitikrinant su UAB „Diena Media Print“ sudarytos kredito sutarties vykdymą.”

Kadangi visiems žinoma, jog UAB “Diena Media Group” kurį laiką sunkiai sekėsi surasti finansinę sėkmę garantuojantį veiklos modelį, todėl dabar galima būtų tikėtis bent vieno – kad naujieji atsiradę akcininkai padės sėkmingai veikti rinkoje ir dirbti pelningai. O žurnalistai ir toliau dirbs savo darbą.

Lopšinių radijas priklauso SEB bankui

Visai neseniai, birželio 1 dieną, šventėme tarptautinę vaikų dieną. Šį savaitgalį daugelis tėvų galėjo švęsti su vaikais ir savo dieną. Tokiomis dienomis tėvus ir vaikus galbūt galima paskatinti atrasti tai, kas kasdieniniame gyvenime gali būti ir primiršta. O aš pagalvojau apie vakarais vaikų pageidaujamas skaitytas pasakas ir lopšines, kurių dainuoti, deja, nemoku. Bet čia juk gali padėti bankas…

Jau daugiau nei 8 mėnesiusi SEB bankas yra įkūręs “Lopšinių radiją”. Praėjusių metų rugsėjo gale SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė teigė, kad “šis projektas gimė iš pačių bendrovės darbuotojų asmeninės patirties auginant savo vaikus”. Graži idėja ir jos realizavimas.

Todėl pabandžiau ir aš užsiregistruoti šioje svetainėje, kad galėčiau vaikams parsisiųsti lopšines. Juolab, kad bankas lyg ir nieko primygtinai iš manęs neprašo. Tiesa, jau projekto aprašyme radau kai kurias nuorodas, jog tokio radijo atsiradimas – ne šiaip sau graži banko mamyčių akcija:

Interneto puslapyje pateikti ir SEB banke dirbančių mamų telefonai bei kiti duomenys. Su jomis susisiekus bus galima pasikonsultuoti investicinio gyvybės draudimo vaikams ar kitais rūpimais klausimais. Tai padaryti bus galima ne tik elektroniniu paštu ar telefonu, bet ir prie puodelio kavos – pasikvietus jas į namus.

Pabandžiau prisiregistruoti, užpildžiau nesudėtingą anketą, kurioje, deja, privaloma tvarka turėjau kai ką bankui duoti mainais – aavo asmens duomenis (telefonas, elektroninio pašto adresas ir pan.). Tikslas labai aiškus – bankas juos nori naudoti tiesioginei rinkodarai.

Lopšinės ir tiesioginė rinkodara

O lopšinės iš tiesų gražios. Gaila, kad nemoku jų taip pat gražiai dainuoti.

LRT vis labiau domina politikus. Kodėl?

Gal tai ir keista, bet Lietuvoje jau nebėra nei ekonominės krizės, nei kitų svarbesnių klausimų už Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Mane, LRT Tarybos pirmininką, tai turėtų džiuginti, nes galbūt pagaliau politikai padės išspręsti jų pačių per daugelį metų sukurtas nestabilaus LRT finansavimo problemas.

Tiems, kam atrodo mano įžvalga taip pat keista kaip ir man, siūlau pasižiūrėti į šios dienos naujienų portalo alfa.lt rubriką “Politikos ringas”. Ten net du valdančiosios daugumos atstovai premjeras Andrius Kubilius ir Gintaras Songaila išsako savo nuomones. A. Kubilius teigia, kad dėl A. Siaurusevčiaius kai kas net banką apiplėštų, o G. Songaila tikina, kad A. Siaurusevičius daro spaudimą Seimui. Dar vienas Seimo narys Rimantas Smetona tikina, jog LRT
dirba ne visuomenei o sau.

Na o pats alfa.lt rengia apklausą klausimu “ar esate patenkinti LRT valdymu?”. Ir tai tik šios keturios titulinės “Politikos ringo” temos. Ačiū alfa.lt už rūpestį nacionaliniu transliuotoju. Ir politikams ačiū. Tikiuosi gerų rezultatų.

Delfi.lt portale prie komentarų skelbiama ir reklama

Niekas jau nediskutuoja, kad interneto portalų komentatoriai irgi kuria žiniasklaidos turinį. Kartais gerą, kartais gal nelabai kokybišką. Bet čia jau kita kalba ir kita diskusija. Tačiau jų kuriamas turinys kaip oras reikalingas portalams ir jis skatina portalų lankomumą, reiškia, ir padeda gauti daugiau pajamų.

Maža to, jau kurį laiką prie pačių komentarų dedama ir reklama. Tai reiškia, kad komentarai skaitomi ir yra populiarūs. Ypač, jei pamatai net ir prabangių prekių ar paslaugų reklamą.

Todėl nuolatiniai komentatoriai jau dabar galėtų drąsiai pradėti derybas su naujienų portalais dėl to, jog pajamas reikia dalintis. Kas dirba ir kuria, tas turi ir gauti atlygį. Bent dalelę to, kas uždirbama. Negi taip nebūtų teisinga?