Dainius Radzevičius

Paulius Normantas net po varginančių kelionių su gera nuotaika pasakoja apie jas

Paulius Normantas – garsus lietuvių keliautojas orientalistas, fotografas, poetas, kuris dalyvavo daugybėje ekspedicinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes. Šiandien su juo kalbėjomės apie šiuolaikinę fotografiją, jos vietą spaudoje ir mene.

Paulius yra ilgametis Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Jis yra įvairių fotoalbumų, kalendorių autorius, rašantis haiku. Todėl su juo visada įdomu pakalbėti apie daugybę gyvenimo sričių. Šiandien Paulius užėjo kiek netikėtai – ryte kalbėjomės telefonu ir nebuvome planavę šią savaitę susitikti. Tačiau netikėtai užsukęs Paulius kaip visada pažėrė įvairių minčių apie mūsų gyvenimą. Pokalbis netikėtai pakrypo apie fotografiją. Papasakojau, kad šią savaitę organizuojame stovyklą jauniesiems fotografams Kupiškio rajone. Tuomet su Pauliumi padiskutavome apie šiuolaikines tendencijas fotografijoje. Negalėjau pokalbio palikti tik “tarp mūsų berniukų”.

Todėl interviu su Pauliumi Normantu apie fotografiją, jos santykį su skaitemine era, internetu, naujomis tendencijomis medijose dabar prieinamas ir kiekvienam internautui.

Viena įdomiausių Pauliaus minčių:

“Štai ką daro šetono imperija – internetas. <...> Šėtono imperija, atimanti iš žmogaus budrumą. <...> Šitame sraute yra žmogaus sielos ir dvasios praradimas.

Kitos P. Normanto mintys:

1. Digitalinę fotografiją vertinu kaip meninės fotografijos duobkasę
2. Jaunimas eina lengviausiau keliu – ką pamatei, tą fotografuok.
3. Reikia mažiau fotografuoti ir padaryti žymiai mažiau aukštesnės kokybės nuotraukų.
4. Žmonės nustemba, kad kartais nufotografuoja 100 fotografijų ir nė vienos vertos dėmesio.
5. Kol gyvas būsiu, liksiu prie analoginės kameros. Fotojuostą laikau teptuku ir kol gyvas – jo nemesiu.
6. Skaitmeninė era – jokios atsakomybės už savo kūrinį.
7. Siūlyčiau jaunimui daryti kuo mažiau socialinės fotografijos ir įsikalti į galvą fotografijos abėcėlę.
8. Einama nokautavimo metodu su skaitmenine kamera – kepama, kepama, o po to reikia parodą ar kažką kitą padaryti, o šita medžiaga yra nulinė.
9. Žmonija praranda atmintį, nes po 20 metų į tas (skaitmenines D.R.) fotografijas bus galima žiūriti tik kaip į beviltiškas.

Iš kur laukti signalo apie nelaimes?

Šiandien Lietuvos radijo eteryje teko atsakinėti žmonėms štai į tokį klausimą.

Sveiki,
Norėjau parašyti keletą pastabų dėl praėjusio uragano, sinoptikų pavadinto škvalu. Mes gyvenam Varėnos rajono X kaime, labiausiai nukentėjusiame nuo stichijos Varėnos rajone.
<...> Kodėl žmonės nebuvo informuoti per masines informacijos priemones, kaip kad buvo daroma prieš Anatolijų? Kodėl neveikė LRT nė viena programa ir nieko nepranešė nieko žmonėms, kai prasidėjo “škvalas”? Juk jis neplito per keletą minučių, galima buvo įjungti radijo transliaciją, kaip kad būdavo blokados laikais?
Gyventoja X Y

Ne kažin ką gali atsakyti žmogui, kurio klausimas teisingas, logiškas ir net atsakymas beveik žinomas. Juk LRT pagal įstatymą gaivalinių nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju privalo skelbti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės prokuratūros oficialius pranešimus.

Ar tokių pranešimų buvo stichinės nelaimės metu, ypač naktį? Ir jei net būtų buvę, LRT negalėjo radijo ar televizijos eteriu pranešti jų, nes dėl sumažinto biudžetinio finansavimo naktimis nėra įjungta net signalo.

Tačiau šį klausimą geriau galėtų pakomentuoti Seimo ir Vidaus reikalų ministerijos attsovai. Juk tai jie žino, kokios grėsmės mūsų saugumui gresia tokių nelaimių metu ir kam jie skirs milijonus, kad mes laiku gautume visą informaciją apie tokias nelaimes.

Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas pageidauja, kad būtų kuo sparčiau įgyvendintas efektyvaus gyventojų informavimo apie gresiančias gamtos stichijas projektas. Mane tai džiugina. Bet.. Koks tai projektas?

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas pirmadienį susitiko su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotoju vidaus tarnybos pulkininku Vytu Kaziliūnu ir gavo informaciją apie padėtį po savaitgalį per Lietuvą praūžusios vėtros. Susitikimo metu A. Anušauskas kalbėjo, kad “reikia kuo skubiau realizuoti gyventojų informavimo apie gresiančius pavojus trumposiomis žinutėmis (SMS) projektą, už kurio vykdymą atsakingas PAGD”.

Anot komiteto vadovo, pirmi žingsniai, siekiant įdiegti naują sistemą, padaryti, bet reikia kuo skubiau išspręsti kai kuriuos iškilusius teisinius ginčus. “Šiuo metu apie grėsmes įspėjančių sovietinių sirenų kaimų gyventojai tikrai niekada negirdėjo ir neišgirs”, – pastebėjo A.Anušauskas.

Po tokių komentarų man belieka pridurti ir savo neprofesionalią nuomonę.

Visų pirma, man keistai atrodo nora sinformuoti žmones apie stichines nelaimes tik SMS. ką galima pasakyti ir kaip pranešti žmogui vien tik SMS apie nelaimęs konkrečioje vietoje ir kaip reikai elgtis žmogui. Juk SMS ir yra trumpoji žinutė, o skirtingų nelaimių metu vien elgesioi intsurkcija gali būti netrumpa.

Kita vertus, juk ir kvailiui turi būti aišku, kad turi veikti visi įmanomi kanalai, kuriais galima žmonėms pranešti apie nelaimes. Todėl turi veikti ir SMS, ir sirenos, ir radijas, ir televizija. Tik tuomet galima tikėtis gero efekto.

Vienos priemones (sirenos) tik įspėja apie tokią nors nelaimę, kitos (SMS) gali trumpai pasakyti apie nelaimės pobūdį ir kur ieškoti detalesnės informacijos, o kitos gali nuolatos tinkamai informuoti apie būtinas apsaugos priemones (radijo ar TV transliacijos). Todėl šiandien yra akivaizdu, jog artimiausiu metu turi atsakingos institucijos tinkamai įvertinti visų (ne)veikiančių kanalų, kuriais galima pasiekti gyventojus, būklę ir technines sąlygas šioms priemonėms tinkamai veikti. O tada jau imtis priemonių, kad kuo greičiau bent kuri iš priemonių imtų tinkamai veikti. Nes dabar, panašu, SMS dar neveikia, sirenos daug kur negirdimos, o radijas ir televizija naktimis tyli. Tai nuo ko reikia pradėti?

Aš siūlyčiau atnaujinti bent radijo ir televizijos signalą naktimis. Tam nereikia jokių teisinių priemonių. Reikia tik finansuoti signalo transliaciją. Ir tai tikrai yra pigiau nei naujos SMS sistemos sukūrimas.

Tomas Bagdonas, „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“ rašo apie blogą blogą žiniasklaidą.

Jis rašo apie tą Mass Media, kurią daugybė žmonių keikia ir kuria tie patys žmonės naudojasi. Apie tą, kurią politikai ir verslas kaltina prostitucija, bet patys nori teigiamų publikacijų už pinigus ir kuklų nutylėjimą apie tokias įmokas. Apie tą, kuri vadinama kultūrine spauda ir kurios nei perka, nei skaito didžioji dalis kultūros žmonių. Gal jie nekultūrinigi arba neraštingi?

Rašo ir apie tą, kurioje kiekvienas mato tik tai, ką nori matyti ir nepastebi to, ką vertėtų skaityti ar matyti. Žodžiu, rašo apie visą Lietuvos viešąją erdvę ir jos kokybę.

Na o man įstrigo viena citata, susijusi su žiniasklaidos vartotojo ir reklamos užsakovo atsakomybe.

“Į žiniasklaidos pasaulį būtų galima perkelti ir kovos su prostitucija priemones: atsakomybę turėtų jausti ne tik leidėjas, bet ir užsakovas. Dažnai bendrovių užsakymu tas pats straipsnis publikuojamas ne viename dienraštyje ar tinklalapyje. Vykdant žiniasklaidos stebėseną yra įmanoma išsiaiškinti, kas spausdina straipsnius be užsakymo numerio, ir tai viešinti.”

Pripažinkime patys – turime šiokių tokių moralės problemų. Liaudis tokiu atveju sako paprastai – kito akyje ir krislą mato, o savoje ir dramblio nepastebi. Kaip tik apie tai.

Žurnalistai mėgsta žaisti futbolą

Vakar galutinai paaiškėjo Pasaulio futbolo čempionato finalininkų pora – tai Ispanija ir Olandija. Bet net Lietuvos sporto žurnalistams liko neatsakytas klausimas: kodėl vienos futbolo komandos žaidėjų vienu metu aikštelėje yra 11?

Šiuo klausimu vakar vienas kolega žurnalistas nokautavo garsiausius Lietuvos sporto žurnalistus ir komentatorius. Net ir tie, apie kuriuos sakoma, kad “jis viską žino apie futbolą”, vakar tik rankomis skėsčiojo ir murmėjo “nežinau”.

O atrodė, kad dar iki finalo sporto žurnalistai persiskaito ne tik statistiką apie žaidėjus, jų karjeros istoriją, valstybes, kurios pateko į čempionatą, bet ir apie pačio futbolo istoriją.

Labai tikiuosi, kad per likusias dvejas varžybas dar išgirsiu atsakymą į tokį sudėtingą klausimą – kodėl būtent po 11 žaidėjų gainioja kamuolį? Nes kitaip toks klausimas, kurio negali atsakyti nė vienas Lietuvos sporto žurnalistas, gali tapti metų “bajeriu”.

P.S. Kai kilo toks klausimas, pabandžiau pats ieškoti atsakymo. Kol kas neradau. Bet sužinojau, kad žaidimo šaknys siekia Antikos laikus (“sphaira” – Graikijoje ir “ollis” – Romos imperijoje). Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui calcio (dar ir dabar italai futbolą vadina šiuo žodžiu). Toks futbolas, koks žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 m.), Anglijoje. 1863 m. buvo galutinai nuspręsta dėl pagrindinių futbolo taisyklių (pagrindinė – kamuolį rankomis gali liesti tik vartininkas) ir įkurtas pirmasis futbolo klubas Sheffield Football Club, o 1872 m. Anglijos futbolo asociacija (Football Accciation, FA) suorganizavo pirmas varžybas – Challenge Cup.

Kolegė Gražina Sviderskytė www.bernardinai.lt rašo apie jaunimą, kuris renkasi žurnalistikos studijas:

“Tad kas iš tikrųjų nori stoti į žurnalistiką? Bėgantys nuo matkės, naivūs rašytojai ar verslūs ir kūrybingi veiklos žmonės? Sapnuojantiems – labanakt. Budriems – visokeriopos sėkmės”.

Negaliu nesutikti su Gražina. Juolab, kad ji pateikia ir pirmąsias “pamokas” apie darbo sąlygas ir aplinką Lietuvoje būsimiesiems žurnalistams:

“Lietuvos valstybėje nėra aiškios informacijos strategijos, o redakcijose nėra rašytų vidaus taisyklių. Darbdavio, o ypač – mokaus darbdavio, tikruosius ketinimus paprastai tenka skaityti ne sutartyse, bet užuominose ar nutylėjimuose.”

Naujienų portalo Delfi.lt žurnalistas Mindaugas Jackevičius – drąsus žurnalistas. Šiandien jis skelbia savo komentarą, kuriame tiesiai šviesiai rašo Lietuvos politikams – “politikai, šalin rankas nuo LRT!”

Tačiau ne “tiesiai šviesiai” rašymas kolegą daro drąsų. Juk šiandien jau tampa drąsu kalbėti kitaip, nei elgiasi valdžia ar keletas žiniasklaidos priemonių, kurios skelbia tik blogas arba tik labai blogas žinias ir nuomones apie LRT.

Drąsu, nes kartais tiems politikams ar toms žiniasklaidos priemonėms ir jų nuomonei prieštaraujantis žmogus pats gali tapti kryptingos kritikos taikiniu.

Bet jei jau kolega yra drąsus ir stiprus, tuomet mane tai džiugina. Ėjimas prieš srovę visada buvo ir bus žurnalistikos variklis. O štai ir drąsaus kolegos drąsi citata:

“Atrodo, kad konservatoriams, bene labiausiai kritikuojantiems sovietmetį, tie laikai nebuvo tokie jau svetimi – tada egzistavo valstybinis radijas ir televizija. Laikams pasikeitus ir valstybiniam transliuotojui tapus visuomeniniu, Tėvynės sąjunga prisistatanti partija pamiršta, kad „Panorama“ prieš eterį jau neturi būti aprobuota Centro Komitete (CK), o laidos vedėjo atlyginimas neturi būti patvirtintas partijos prezidiume.”

Kaip šiandien skelbia dienraštis “Verslo žinios”, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą, pagal kurį nustatyta, jog tik 39 procentai Lietuvos gyventojų moka mokesčius, o jų išlaikytiniais yra likusieji 61 procentų.

Sunku ką ir bepridurti, nes “Verslo žinių” publikacijos antraštė skelbia “Diagnozė: šioje šalyje nėra vietos dirbantiems”. Beje, tyrimas leidžia suprasti, kad geresnių tendencijų dar ilgai nenusimato. Įdomu, ką apie šį tyrimą ir jo išvadas galvoja politinė valdžia? Ką galime mes galvoti apie mūsų, dirbančiųjų, perspektyvas? O ką galvoja patys išlaikytiniai? Tiksliau, ta jų dalis, kuri realiai yra darbinga, bet nedirba?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (Nuotrauka iš www.president.lt)

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Tai svarbus ir įidomus įvykis. O dabar pažiūrėkime, apie ką turėjo kalbėti ir ką kalbėjo šalies vadovė. Ar visi išgirdome tai, kas padėtų spręsti mūsų problemas?

Kaip reikalauja Konstitucija, Prezidentė turėjo apžvelgti padėtį šalyje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Kaip skelbiama pačios Prezidentūros pranešime,

“Prezidentė nevertino kiekvieno šalies ūkio sektoriaus būklės, o analizavo valstybės ir jos piliečių moralinę būseną, pamatinių vertybių krizės priežastis, aptarė žmogaus reikšmės ir vertės, kiekvieno piliečio atsakomybės svarbą stiprinant valstybę, kuriant ateities Lietuvą.”

Pasak Prezidentės, ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas.

Prezidentė ragino visuotinai įgyvendinti principą – sąžiningu būti apsimoka: sudaryti sąlygas smulkiajam verslui, individualiems meistrams, kūrėjams išeiti iš šešėlio ir pradėti dirbti legaliai, nesižeminant ir nesislapstant.

Lieka du klausimai:
1. Klausimas teisinei sistemai ir mums visiems – kaip likviduoti teisingumo ir solidarumo deficitą?
2. Klausimas Vyriausybei – kaip sudaryti sąlygas verslui ir kūrėjams būti sąžiningais ir išlįsti iš šešėlio?

P.S. Taip pat sutinku su kolegos, Vladimiro Laučiaus nuomone, kad “Premjero požiūris į žmogų yra labai panašus į tą, kurio prezidentė, sprendžiant iš jos pranešimo, reikalauja atsisakyti.”

„MG Baltic Media“ 2009 metais dirbo pelningai. Sveikinu!

Naujienų portalas alfa.lt skelbia naujienų agentūros BNS informaciją apie tai, kad “koncerno „MG Baltic“ valdomas žiniasklaidos holdingas „MG Baltic Media“ pernai uždirbo 16,283 mln. litų konsoliduoto audituoto grynojo pelno”. Tai net trečdaliu daugiau nei 2008 metais. Tuomet holdingo grynasis pelnas buvo 12,216 mln. litų.

Daugeliui turbūt kyla natūralus klausimas, kaip reikia sugebėti uždirbti tiek pelno, kai didžioji dalis žiniasklaidos skundžiasi nuostoliais? Atsakymas labai paprastas – reikia dirbti daug ir visko. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad net ir sunkmečiu kai kam pavyksta dirbti pelningai. Norisi, kad ir kitiems taip sektųsi dirbti. Tiksliau sakant, kad ir kiti išmoktų taip dirbti.

Kaip žinia, į žiniasklaidos sektorių koncernas „MG Baltic” pradėjo investuoti 2000 metais. „MG Baltic Media“ holdingui priklauso televizijos kanalai LNK, “Liuks!” ir „Info TV“, „Alfa Media“, valdanti interneto portalą alfa.lt, žurnalų leidimu užsiimanti „UPG Baltic“ ir telekomunikacijų paslaugas teikianti „Mediafon“.

Lietuvos radijas ir televizija

Naujienų portalas Delfi.lt tęsia temą “Politikai sprendžia: reikia keisti A.Siaurusevičių ar ne”. Tema tokia svarbi, kad net nuolat atnaujinama. Primena detektyvą. Poltitinį detektyvinį serialą. Pigų, bet populiarų.

Gerai, kad kolegos pakalbino ne tik prieštaringus įstatymus priimančius politikus ar oficialiai neturinčius jokių įgaliojimų aiškinti teisės aktus teisininkus. Tokius susipainiojusius žmones kalbinant galima ir malkų priskaldyti.

Juolab, kad Rimvydas Valatka pateikia tokį scenarijų, kurio greičiausia nenorėčiau nei aš, nei mano šeima, bet… Maža kas gali atsitikti šiais laikais:

„Tokios diskusijos pavėluotos bent septyneriais metais. Tokias diskusijas gali pradėti tik nesveiko proto žmogus arba tas, kuriam Dievas protą atėmė. Šiuo atveju turime situaciją, kai LRT tarybos pirmininkas mirė. Norima pavaizduoti, kad LRT tarybos pirmininkas – kaip karalius – anksčiau mirus karaliui keisdavo ir pirmąjį ministrą “, – DELFI situaciją komentavo 10 metų LRT taryboje dirbantis žurnalistas R. Valatka.

R.Valatka klausia, kas būtų, jei, neduok Dieve, mirtų D. Radzevičius. „Ar po mėnesio vėl keistume generalinį direktorių? Logikos nėra jokios“, – kalbėjo žurnalistas.

Panašu, kad jei dar kurį laiką pasiliksiu šiame pasaulyje, tai galėsime tikrai nemažai kartu su visa LRT Taryba nuveikti. Nors ne vien nuo mūsų priklauso sėkmė. Politikai tai turėtų žinoti ir žino, bet kažkodėl niekaip neišsprendžia LRT bent kiek padoresnio, gal net ir tinkamo finansavimo klausimo. Tuo jie vis labiau stumia LRT į vis sunkesnę padėtį.

Bet jei mane ištiktų negeras likimas, apie kurį kalbą R. Valatka, manau, kad tie patys politinių intrigų ir su tuo susijusių permainų LRT vadovybėje siekiantys žmonės dar garsiau klyktų – “naują direktorių, naują direktorių”. O kada bus sprendžiami LRT esminiai klausimai?