Šiandien mano viena giminaitė praše „patarti”, už ką jai reikėtų balsuoti rinkimuose. Ji mano, kad praėjusiuose Seimo rinkimuose suklydo, tad nutarė paprašyti pagalbos 🙂 Nedalinu tokių patarimų. Turiu atsiprašyti ir giminių, ir draugų, ir politikų – turiu savo politinius ir kitus įsitikinimus, bet dėl savo profesijos specifikos ir užimamų pareigų negaliu viešai agituoti už kokią nors politinę jėgą.
Kita vertus, tokiems kaip ša ir neverta patarinėti. Yra žymiai geresnių patarėjų.
Štai, pavyzdžiui, teisingumo ministras savo interneto dienoraštyje, atsiribojęs nuo savo užimamų pareigų (gal net nuo partijos?), pataria kitiems rinkėjams kaip kolega kolegoms:
„Ne kaip ministras, o kaip rinkėjas noriu pasidalinti mintimis, kurios kyla prieš rinkimus.
<...>
Jau iš politinės reklamos internete ir TV kviečiu balsuoti už L……… s….. (Nr. …..), „už žmones, kurie neleidžia valdžiai švaistyti”. Jaučiuosi smarkiai įsipareigojęs šiuo savo kvietimu. Tačiau jaučiuosi ir įgalintas. Nors net nesu partijos narys ir asmeniškai nesu įrašytas į savivaldos rinkimų sąrašus, jaučiuosi turintis teisę ir pareigą sekti, kad iš tiesų nebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, kad iš tiesų visada vyktų skaidrūs ir atviri konkursai.”
Kvietimas labai gražiai surašytas. Sąžiningai ir nuoširdžiai. Tačiau yra viena labai svarbi aplinkybė – ministras net ir NORĖDAMAS visgi NEGALI būti tik rinkėju. Jis jau yra politikas, kurį į ministrus delegavo konkreti partija. Tad mano galva, būtų žymiai sąžiningiau tą patį tekstą pradėti štai tokiais žodžiais:
„Kaip ministras ir kaip rinkėjas noriu pasidalinti mintimis, kurios kyla prieš rinkimus.”
Ir tada jau galima ramiai ir sąžiningai agituoti už savos (ne pagal narystę, o pagal delegavimo ir pasitikėjimo santykius) partijos sąrašą.
P.S. Šis tekstas nėra apmokėtas iš jokios partijos pinigų. Juo nenoriu agituoti už jokią partiją ir nesu nusiteikęs prieš jokią partiją. Tai tik pastebėjimas apie vieno ministro agitaciją jo viešame dienoraštyje.