Knoso rūmai
Knoso rūmai – senosios Kretos civilizacijos valdovų rūmai. Pastatas megarono tipo, pagrindinė statybų medžiaga džiovintos plytos. Rūmai išsidėstę 16 tūkst. kv. m. plote, pritaikyti prie reljefo, netaisyklingo suplanavimo. Moterų ir vyrų patalpos išsidėsčiusios skirtingose pusėse, rūmų centre 50×75 m pločio kiemas. Rūmuose naudojamos Kretai savitos iracionaliosios (į apačią siaurėjančios) kolonos. Sienos puoštos architektūrinėmis formomis ir glazūruotomis plytelėmis. Apie 1700 m. pr. m. e. rūmai buvo sugriauti (manoma, kad tai dėl įvykusio žemės drebėjimo) ir vėl atstatyti.
Šios durys veda į rūmų laukiamąjį, kur duoklę atnešę žmonės laukė savo eilės
Begaliniai laiptai ir tūkstančiai kambarių gavo pavadinimą labirintas. Ir šiandien klaidūs koridoriai vadinami šiuo pavadinimu
Kai kurios rūmų vietos neturėjo lubų - angos skrtos dienos šviesai ir rūmų apšvietimui
Freskos liudija - moterys ir vyrai turėjo lygias teises ir vienodai rizikavo žaisdami pavojingus žaidimus su jaučiais - šokinėjo per juos
Saulėtą dieną išlikę ir restauruoti rūmų fragmentai primena rūmų didybę
Karalienės patalpų sienas puošė freskos su delfinais.
Centrinėje rūmų dalyje belangėse patalpose į grindis buvo montuojami seifai (brangenybių saugyklos)
Kretos gražuolių apdaras - viliojantis
Įspūdingo dydžio talpos - alyvų aliejui ir vynui laikyti.
Raudonos spalvos kolonos - tipiškos rūmams, bet gaminamos buvo ne iš akmens, o iš medžio
