Dainius Radzevičius

Antradienį televizijos LNK žinių laidoje 18.45 val. ir net 22.00 val. prie kitų naujienų, pranešamų bėgančia teksto eilute, atsirado ir ypatingos svarbos įvykis:

“Prezidento Valdo Adamkaus asistentė B. Krasovskaja ištekėjo už apsaugininko.”

Greta šios naujienos taip pat atsidūrė ir Jungtinių Tautų informacija apie beveik 0,5 mln. žmonių, palikusių Haičio sostinę. Taip pat greta buvo ir naujienos apie Gvantanamo kalėjimą, kitus pasaulinius įvykius. Kuo čia dėta Božena? Matyt, LNK žinių tarnybos vadovai geriau žino, bet man atrodo, kad nė pagal vieną iš naujienų atrankos kriterijų ši žinia neturėjo pakliūti į rimtų žinių bloką. Juolab, kad ta ponia Božena nėra nei viešas asmuo, nei jos vyras toks nėra. O ir įvykis, švelniai tariant, tik privataus gyvenimo detalė. Detalė, kuri gali nusipelnyti LNK pramoginių laidų “Kakadu” ar “Dviračio žinios” dėmėsio. Bet tikrai ne pagrindinių žinių bloko.

Nors gal visai Lietuvai iš tiesų aktualu stebėti ponios Boženos gyvenimą?

Buvo laikas, kai apie naujus įstatymus galėjei ramiai susitarti Seimo restoranuose

Šiandien šalies vadovas Valdas Adamkus paskutinį kartą kaip Prezidentas susitiko su žurnalistais. Jis surengė jiems spaudos konferenciją. Bet žiauriausia ir atviriausia tiesa apie įstatymų leidybą Lietuvoje buvo pasakyta lyg tarp kitko… Baisi tiesa.

Kap rašo Delfi.lt, V. Adamkus teigė, jog per dvi kadencijas įsitikino, kad visi svarbiausi sprendimai Lietuvoje ir už jos ribų priimami ne oficialiuose susitikimuose, o asmeniškai šnekučiuojantis, tad be asmeninių pažinčių esą negalima pajudėti nė iš vietos.

dar labiau V. Adamkus nustebino, kai visiškai atvirai išdėstė, jog „naujajai prezidentei jau pasakiau, kad į akis nelįsiu, tačiau jeigu ji ras reikalą pasinaudoti mano patirtimi ar viena kita mano pažintimi – bet kada esu pasiruošęs jai padėti“.

Lieka tik keletas klausimų. Kam mes žaidžiame demokratiją, kai numatome įstatymų projektų svarstymus komitetuose, darbo grupėse, plenariniuose posėdžiuose? Juk ten jau niekas nesprendžiama. Maža to, dabartinis Prezidentas tokią patirtį ruošiasi draugiškai perduoti ir D. Grybauskaitei. Įdomu, ar ji pasinaudos?

Edvardo Čiuldės komentaras www.lrytas.lt labai taikliai pastebi dalies Lietuvos žiniasklaidos elgesį dabartinio Prezidento atžvilgiu.

Štai koks klausimas keliamas.

Iš tiesų, kodėl kaip tik dabar, kai prezidento V.Adamkaus dienos šiame poste suskaičiuotos ir kadencijos pabaiga tampa ranka pasiekiama, sustiprėjo pagrindinėms oligarchinėms grupėms atstovaujančių žiniasklaidos struktūrų puolimas prieš šį žmogų?

Atsakymų ieškokite komentare. Galima būtų paklausti ir kai kurių redaktorių bei jiems dirbančių žurnalistų. Tik ar jie nuoširdžiai pasakys? Vargu…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 22-ajame Europos kultūros leidinių redaktorių suvažiavime pasakė kalbą. Na lyg ir kalbą, lyg ir sveikinimą.

Be visų mandagių frazių ir gražių žodžių, man labai įstrigo Prezidento pateiktas Lietuvos apibūdinimas. Gal jis ir gražus, bet man kelia labai rimtų abejonių, ar tikrai Prezidentas žino, kokia dabar yra Lietuva ir kaip mes gyvename?

šalies vadovas labai drąsiai kontstatuoja, kad “mūsų kraštas visada buvo daugiatautis ir polikultūrinis, jame skirtingų požiūrių, tikėjimų ir įsitikinimų žmonės visada rasdavo bendrą kalbą visais klausimais – taip pat ir vertindami istoriją.” Ar tikrai taip yra? Tikrai randame kalbą su rusais, lenkais, žydais? Tikrai susikalba skirtingų kultūrų ir pažiūrų žmonės? Pavyzdžiui, skirtingų poliitnių pažiūrų?

Matamt tai, kas vyksta viešoje ardvėje, kartais imi galvoti, kad būtų labai gerai, jei šie Prezidento V.Adamkaus žodžiai būtų realybė, o ne siekiamybė.

O gal aš klystu? Gal iš tiesų gyvename tokioje santarvėje?

Papildymas.
Jau parašęs šį komentarą pamačiau naujienų portalo www.atn.lt pranešimą, kad “Lenkų politikai nepatenkinti lietuvių požiūriu į lenkų mažumą“.

Portale rašoma, kad “visų politinių pakraipų lenkų politikai nepatenkinti lietuvių požiūriu į Lietuvos lenkus, rašo lenkų dienraštis. Plataus atgarsio lenkų spaudoje susilaukė šeštadienį Vilniuje įvykęs Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjos posėdis, kuriame pirmą kartą per pastaruosius 15 metų nebuvo pasirašyta bendra deklaracija, nes neprieita prie vieningos nuomonės dėl Lietuvos lenkų situacijos”. Beje, apie tai informuoja dauguma Lenkijos centrinių dienraščių.

“

Šiandien viešai paskelbtas Seimo nario Arvydo Anušausko atviras laiškas: darbas verslo grupei ar ….?.

Seimo nario laiške bent keletas faktų yra tikrai nenuginčijami. Ir jis kelia rimtų klausimų ir diskusijų.
“Kadangi toks tūlas redaktorius Vasiliauskas pasinaudodamas už neblogus pinigus jam suteikta dienraščio tribūna jau kelintas numeris „Lietuvos žinių“ apžvalgose mane „demaskuoja“, todėl nusprendžiau išsakyti ir aš savo nuomonę. Ne tiek apie redaktorių-cenzorių Vasiliauską, kuris atstovauja dar vienai įtakingai verslo grupei, valdančiai žiniasklaidos tinklą, grupuodamas informaciją į tinkamą paskelbti ir netinkamą. Bet daugiau norėčiau pasisakyti apie sutapimus.”

Toks laiškas – tai retas atvejis. Todėl jis kelia ir keletą minčių ne tik apie KGB temos plėtojimą žiniasklaidoje, bet ir apie politikų santykį su žiniasklaida, žiniasklaidos priemonių savininkų ir redaktorių temų tvarkaraščio formavimą.

Tačiau toks konfilktas ir tokia jo plėtotė jau dabar reikalauja ir aiškių atsakymų, ir atsakomybės prisiėmimo už kiekvieną žodį. Panašu, kad ši tema turėtų baigtis viena iš dviejų galimų pabaigų – arba pasitvirtinus Seimo nario kaltinimams V.Vasiliauskas atsistatydina iš redaktorių bei viešai atsiprašo, arba A.Anušaukas daro tą patį.

Taigi, kuris kurį? Ir kur yra tikroji tiesa. O gal kas nors žino daugiau faktų apie šią situaciją?

Beje, 2007 metų liepos mėnesį Žinių radijas ir Lietuvos žurnalistų sąjunga pradėjo naują bendros laidos „Žiniasklaidos anatomija“ projektą. Laidose dalyvavo leidinių ir kitų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai. Būtent redaktoriai kasdien bando spręsti, kokia bus dienos tema, kas taps dienos herojumi ar žurnalsitų kritikos taikiniu. Tai jų sprendimai lemia, kokiomis temomis žurnalistai turi ir gali domėtis, o kokios lieka tabu. Žinoma, turinio vadovams tenka derinti reklamos užsakovų ir savininkų interesus su objektyvia žurnalistika. Vyriausieji redaktoriai tiesiogiai bendrauja ir su aukščiausiais valdžios atstovais. Tik jie žino, kokį spaudimą reikia atlaikyti dėl laisvo žodžio ir laisvos minties.

Mes tik galime numanyti, kas lieka visuomenei nepasakyta vyriausiųjų redaktorių, nes jiems dažnai pritrūksta svarių įrodymų sužinotom skandalingom istorijom pagrįsti. Pirmasis pokalbis vyko kaip tik su buvusiu savaitraščių „Veidas“ bei „Esktra“ vadovu, tuo metu tik neseniai pradėjusiu dirbti naujose pareigose dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi Valdu Vasiliausku. Pokalbis vyko liepos 3 d. Norintieji gali paklausyti viso pokalbio, kuris tikrai siejasi su šios dienos tema.

Radijo laida “Žiniasklaidos anatomija (2007 07 03). Pokalbis su Valdu Vasiliausku