Dainius Radzevičius

Naujienų portalo alfa.lt žurnalistė Gabrielė Vasiliauskaitė demonstruoja naujo tipo žurnalistiką – straipsnyje “FNTT nusitaikė į TV3 vadovės šeimą” (rubrika “Dienos tema”) prie faktų jungia atsitiktinius sutapimus ir taip bando skaitytojui pateikti… sąmokslo teoriją apie blogus “valstybininkus”.

Maniau, kad tokias istorijas galima rasti tik pigiuose romanuose arba detektyvuose. Bet, pasirodo, ne tik. Jei kas dar neskaitė to straipsnio, verta tai padaryti. Ypač rekomenduoju studentams, būsimiems žurnalistams. Gali jį analizuoti, mokytis iš jo, ir, tikiuosi, niekada taip nedaryti.

Štai straipsnio antraštė suintriguoja mane apie FNTT tyrimą ir nusitaikymą į vieną šeimą. Bet pirmosios net(!) 6 straipsnio pastraipos taip ir neduoda skaitytojui net mažiausios užuominos, kodėl ir kaip ta FNTT nusitaikė į vargšę šeimą. Vietoj to žurnalistė iš karto iškoneveikia tą pačią FNTT, jos vadovą, primena mistiškas istorijas apie valstybininkus. Ir, kas dar įdomiau, staiga atranda sutapimą (gal net kaltininką?) – TV3 šeima persekiojamama FNTT tuo pat metu, kai TV3 vadovė turėjo konfliktą su žurnaliste J. Butkevičiene. Taip, tai ta pati J. Butkevičienė, kuri teismo sprendimu pripažinta teisi, nes buvo iš darbo TV3 atleista neteisėtai. Ir kas iš to? Kaip ir nieko. Bet kai skaitai G. Vasiliauskaitės straipsnį, tai pridedama tokių “prieskonių”, kad ojojoi:

“Alfa.lt turimi dokumentai rodo, kad TV3 televizijos vadovės L. Blaževičiūtės šeima FNTT taikiniu tapo nei iš šio, nei iš to. Bet ir vėl sutapimas – būtent tuo laikotarpiu, kai L. Blaževičiūtė atleido iš darbo artima „valstybininkų“ drauge laikytą TV3 žinių tarnybos vadovę Jolantą Butkevičienę”.

Šiuos du sakinius užrašiusios žurnalistės mažų mažiausiai reikia paklausti, kas iš tiesų žurnalistę J. Butkevičienę laikė artima kažkokiam mistifikuotam “valstybininkų” klanui? Gal ir aš tam klanui priklausau? Mat, abu su kolege Jolanta esame Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai. Gal ta sąjunga ir yra valstybininkai?

Bet kantriai perskaitau tas 6 pastraipas ir vis laukiu, kad pagaliau G. Vasiliauskaitė man pasakys, kodėl ir už ką ta FNTT persekioja vieną šeimą. Ir vėl nieko. Vietoje to gaunu dar vieną dozę sąmokslo:

Kerštas TV3?
Kadangi Lietuvos teisėsaugoje „tiesiog šiaip sau“ nebūna, peršasi išvada, kad dažniausiai išvien veikusios FNTT ir VSD atkeršijo TV3 už tai, kad prarado savą žmogų televizijoje.

Na po tokių absurdų nutariau, kad nebeskaitysiu daugiau tokio straipsnio. Jei jau visateisė žurnalistė žino, kad “tiesiog šiaip sau” nebūna, tai su tokiom sąmokslo teorijom normalus žmogus greitai gali paranojiku tapti. O aš to nenoriu. Jei jau G. Vasiliauskaitė tokias išvadas apie VSD ir FNTT kerštus taip drąsiai teigia, tai arba ji yra nereali tiriamosios žurnalistikos atstovė (tik faktų tyrimuose mažoka ir šaltinų beveik nė vieno), arba…

Skaitytojas ir pats gali įvertinti tokią “žurnalistiką”. Aš to straipsnio iki galo jau nebeskaičiau. Man viskas tapo aišku.

Jolanta Butkevičienė buvo teisi gindama kolegas

Kaip praneša Lietuvos Aukščiausiais Teismas, vakar teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs UAB „Tele-3“ televizijos buvusios Žinių skyriaus direktorės bylą, konstatavo, jog žurnalistė atleista neteisėtai.

Bylą nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo – nėra adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.

Anot Teismo, nors ieškovė ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (neturėdama įgaliojimų, televizijos vardu pasirašė raštus „Dėl žurnalistų darbo ribojimo Seime“), tačiau byloje nėra nustatyta, kad padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė kasatoriui neigiamas pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylos aplinkybes nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, jog ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinama dėl organizacinių priežasčių – struktūrinių pakeitimų.

Ieškovei už visą priverstinės pravaikštos laiką priteista vidutinio darbo užmokesčio suma. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-139).

Komentaras:
Tai ypatingas sprendimas. Manau, kad jis vertas rimto aptarimo, diskusijos ir tam tikrų išvadų suformulavimo. Visų pirma, patiems žurnalistams. Mat, šiame sprendime ne tik apginta kolegė, bet ir aptarti santykiai tarp žurnalistų ir darbdavių. Beje, kaip mane informavo viena skolega, to paties teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. kovo 13 dieną priėmė nutartį (byla Nr.3 K-3-292/2000 m.), kuria Deimanto Jastramskio atleidimą iš „Ukmergės dienos” redaktoriaus pareigų pripažino neteisėtu. Todėl man
džiugu, kad tą patį po 10 metų pavyko pasiekti ir Jolantai Butkevičienei. Todėl vakarykštis sprendimas – tai jau nėra beprecedentinis atvejis, o dar vienas konkretaus žurnalisto teisių apgynimo atvejis.

BNS ir Delfi.lt praneša, kad šiais metais įvairiose pasaulio vietose žuvo net 68 žurnalistai, tarp jų 31 reporteris, tapęs politinių žudynių Pietų Filipinuose auka. Šiuos skaičius nurodė Žurnalistų apsaugos komitetas (Committee to Protect Journalists – CPJ).

Lietuvoje, galima tik pasidžiaugti – šiemet nežuvo nė vienas žurnalistas. Bet žurnalistikos daug kur liko mažiau.

Todėl išsaugotos gyvybės – didelė vertybė ir džiaugsmas. Tačiau šiais metais už savo solidarumą su kolegomis darbo buvo netekusi TV3 Žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė. Teismas tik šių metų gruodį ją grąžino į darbą. Diskusijų ir nuomonių būta įvairių. Bet ar kas pagalvojo, kiek kolegei jėgų kainavo šis procesas ir kova už žurnalisto teisę būti tiesiog žurnalistu?

Www.lzs.lt remdamasi naujienų agentūra BNS skelbia, kad Vilniaus apygardos teismas šiandien paskelbė, jog atleista TV3 Žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė turi būti gražinta į darbą.

Teismo teigimu, TV3 atstovai nepateikė įrodymų, jog J.Butkevičienė į darbą negali būti grąžinta dėl buvusioje jos darbovietėje atliktos reorganizacijos.

Taip teismas patenkino J.Butkevičienės apeliacinį skundą dėl gegužę priimtos Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo nutarties, kurioje buvo teigiama, kad žurnalistė iš darbo buvo atleista neteisėtai, tačiau į šias pareigas grįžti negali. Tokią žinią išplatino BNS.

Na o man atrodo, kad tai labai svarbi žinia kolegoms žurnalistams: kiekvienas ne tik turi teises ir gali jas ginti, bet ir apginti. Jolantos principingumas – tai dar vienas svarus įrodymas kolegoms, kad teisingumas yra. Visa kita priklauso tik nuo mūsų pačių.

Pirmadienį, spalio 12 d., LTV laida “Paskutinis klausimas” atrodė beviltiška ir labai neprofesionali.

Visų pirma, kyla klausimas, ko siekė laidos rengėjai ir autoriai? Ar supriešinti dalyvius, ar diskutoti aktualia tema? Jei noras buvo tik paplepėti ir sukelti nelygiavertiškas ir nesąžiningas diskusijas tarp bažnyčios ir formaliso valdžios – tai pavyko. Tačiau labiausiai pribloškė laidos klausimas, kuris buvo pateiktas balsuoti žiūrovams. Koks beprotis gali užduoti klausimą su dviem atsakymų variantais, kur ir pirmokui aiškus atsakymas? Laidos rengėjai paklausė, ar sunkmečiu Parlamento nariai turi atsisakyti privilegijų. Ir taip aišku buvo, kad visi protingi ir normalūs žmonės atsakys “taip”. Tas ir buvo patvirtinta. Ir tą patį kartojo net Seimo nariai.

Todėl kam klausti laidoje ir taip aiškių dalykų? Negi laidos rengėjai norėjo iš arto gauti aiškų patvirtinimą to, kas visiems ir taip aišku? Dėl to gaila eterio laiko. Brangaus eterio.

O man atrodo, kad laidos tema sukosi apie Seimo narių atlyginimus, jų išlaidas parlamentinei veiklai ir jų dydį. Todėl gal vertėjo taip ir klausti – kiek turi uždirbti ir kiek pinigų savo veiklai gali gauti Seimo narys sunkmečiu? Kokios turi būti Seimo nario parlamentinės išlaidos, kad jos padengtų realias išlaidas, bet jomis nebūtų piktnaudžiaujama? 1000 ar 10000 litų. Svarbu susitarti. Tai ir tegul diskutoja, kiek reikia duoti Seimo nariui – kaip vidutiniam pensininkui, ar kaip geram bankininkui? O gal kaip geram teisininkui? O gal kaip troleibuso vairuotojui? Bet tuo pačiu tegul atsako laidos dalyviai ir rengėjai patys sau – kokį mes norime matyti Seimo narį? Kodėl jį lyginame pagal atskaomybę ir atlyginimą su eiliniu policininku ar bedarbiu? Nesąžininga. Ir neprofesionalu.

Panašu, kad dalis laidos dalyvių, ypač buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, populistiškai tvirtina, kad Seimo narys turi būti maždaug toks – uždirbti vidutinį atlyginimą, neturėti jokių padėjėjų, iš savo atlyginimo reprezentuoti šalį, Seimą, pirkti automobilį, kompiuterį, nelemtus pieštukus, nuomotis būstą Vilniuje, išlaikyti savo biurą ir dar samdytis pagalbininkus. Todėl 2500 litų tam turėtų pakakti. Ir net likti. Automobilį galima rasti už 100 litų per mėnesį, kuro užsipilti galima ir kontrabandinio – bus pigiau. Samdytis du padėjėją ir mokėti vokelyje po 800 litų (minimumą) – irgi bus pigiau. Tada dar biurą turėti nelegaliame vagonėlyje – nereikės mokėti nei nuomos, nei dar ko nors. O vagonėlį dar reikia priisjungti prie VST ar RST tinklų. Nelegaliai. Bus pigiau šildyti. Vistiek niekas nepajėgs nuvilkti to vagonėlio. Artūras Paulauskas tai turėtų žinoti.

O dabar noriu labai rimtai paklausti savęs ir kitų – kokį mes norime matyti Seimą? Manau, kad jei primtume bendrą toną, kurį laidai suteikė kolegė Jolanta Butkevičienė ir dalis jos pašnekovų, tai po poros kadencijų turėsime tokį Seimą, kokį nupiešė parlamentaras Saulius Pečeliūnas – idiotų ir valkatų, kurie eis į Seimą dėl neaiškių tikslų. Seniai juokavau, koks turi būti idealus valstybės samdomas tarnas: dirbti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir be jokių atostogų bei išeiginių, tai daryti be jokio atlyginimo ir dar turi būti kompetetingas visais klausimais. Panašu, kad vakar tokį “idealų” tautos atstovą ir bandė nupiešti “Paskutinis klausimas”. Nepritariu tam. Man idealus valstybės tarnas yra tas, kuris dirbą sąžiningai ir pagal kompetenciją, gauna už tai nustatytą ir jo rangą atitinkantį atlyginimą bei tinkamai už tai atstovauja ne tik tautos interesams, bet ir valstybei apskritai.

P.S. Nesu didelis dabartinio Seimo sudėties gerbėjas. Bet nenoriu, kad būtų dar blogiau. O blogiau gali būti.

www.lzs.lt skelbia, kad Teismo į darbą grąžintas Rusijos „Pirmojo kanalo“ žurnalistas Olegas Ptaškinas internetinio leidinio Gazeta.ru korespondentui pasakė, kad jo neįleidžia į telecentro „Ostankino“ pastatą.

Pasak O. Ptaškino, įėjimą saugantys milicininkai atėmė iš jo leidimą, pasakę, jog tai – telecentro vadovų įsakymas. Apsaugos darbuotojai pareiškė, kad tarnybinė instrukcija jiems svarbiau už teismo sprendimą. Programos „Učastok“ (rus. apylinkė, rajonas) vyriausiasis redaktorius Olegas Ptaškinas ir jo kolega Elchanas Mirzojevas iš darbo „Pirmajame kanale“ buvo atleisti kovo 2 dieną. Protestuodami prieš, jų nuomone, neteisėtą atleidimą, kovo 18 dieną jie užsibarikadavo „Ostankino“ patalpose, paskelbė bado streiką ir netgi pagrasino susideginti.

Žurnalistai pareiškė, kad iš pareigų jie buvo atleisti dar nesibaigus sutarčių terminams ir neišmokėjus kompensacijos. Išeiti iš patalpų jie sutiko pasikalbėję su televizijos techninio centro direktoriumi Michailu Šubinu.

Gegužės 18 dieną Maskvos Ostankino rajono teismas pripažino, kad O. Ptaškinas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, ir telecentrą įpareigojo grąžinti jį į ankstesnes pareigas. E. Mirzojevo ieškinys teisme bus nagrinėjamas birželio 1 dieną.

Ši istorija mna užkliuvo tik todėl, kad visai neseniai, gegužės 8 dieną, Vilniaus apylinkės teismas pripažino, kad žurnalistė Jolanta Butkevičienė šių metų sausį iš televizijos TV3 buvo atleista neteisėtai. Priteisė jai ir piniginę kompensaciją. Bet į darbą negrąžino.

Gal ir gerai? Nes jei jau vyrams-žurnalistams Rusijoje sudėtinga per apsauginius ir vietines instrukcijas prasibrauti į savo darbo vietą, tai ką jau bekalbėti apie gležną moterį? Nors reikia pasakyti, kad labai norėtųsi panašaus precedento kaip Rusijoje ir mūsų šalyje – grįžta žurnalistas į eterį su anstoliu. Per kančias, bet pas savo žiūrovus. O kaip tuomet su televizijo vadovybe? O ją tauta, t.y. žiūrovai, pasiūlo mesti lauk. Keista būtų pabaiga? Bet teisinga.

Advokatė Reda Kurlavičienė (kairėje) ir Jolanta Butkevičienė tiki teisingumu

Penktadienį, gegužės 8-ąją, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras paskelbė, kad LŽS narė, žurnalistė Jolanta Butkevičienės iš telelvizijos TV3 Žinių tarnybos vadovės pareigų buvo atleista neteisėtai.

Rodos, kad teisingumas nugalėjo. Džiaugiuosi ir aš už kolegę. Ir tikiu, kad jos pavyzdys bus įkvėpimas kitiems – ginkite savo teises! Todėl Jolanta šiuo sprendimu ir šia byla apgynė ne tik save. Ji apgynė žurnalistų ir redaktorių laisvę patiems spręsti žurnalistinius reikalus redakcijoje. Ir nuo šiol tie, kas pildys neetiškus savininkų reikalavimus bei skųsis, kad nėra kaip apsiginti – bus neteisūs ir silpni. Silpni pripažinti, kad jie – ne žurnalistai. Jie tik sraigteliai.

Tačiau vienas dalykas man vis dar liko neaiškus net ir po teismo sprendimo. Tai TV3 pozicija. Ji kol kas – gėdinga. Net televizijos vadovė, direktorė Laura Blaževičiūtė nepripažįsta teismo sprendimo. Net išklausyti neatvyko. Ir net po sprendimo mano, kad jų vidaus keistos ir teismo iš esmės pripažintos niekinės bei neetiškos taisyklės leika svarbiau už Lietuvoje galiojantį įstatymą.

Ar tai tik TV3 vadovybės Lietuvoje pozicija? O gal tai ir vadovų Švedijoje pozicija? Tai galėsime netrukus patikrinti. Nusiųsime jiems sprendimą, informuosime apie tai kolegas Švedijoje ir visoje Europoje. Tada ir sužinosime.

Daugelis dar prisimena, kad TV3 Žinių skyriaus direktorė J.Butkevičienė iš darbo buvo atleista šių metų sausio 20 dieną. Kaip žinote, žurnalistė teismo prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir atlyginti neturtinę žalą. Tik kovo 6 prasidėję civilinės bylos parengiamieji posėdžiai baigėsi balandžio 24 dieną, tuomet teismas vos per vieną dieną išnagrinėjo visą bylą.

Iš TV3 J. Butkevičienė buvo atleista dėl to, kad pasirašė kolektyvinį žiniasklaidos priemonių radakcijų (redaktorių ir žinių tarnybų vadovų) kreipimąsi į šalies Prezidentą ir Seimą dėl Seimo pirmininko A. Valinsko inicijuotų žurnalistų darbo ribojimų parlamente. Nors TV3 vadovai šiuos motyvus neigė, vis dėlto pripažino, kad drausminė nuobauda J. Butkevičienei skirta „už viršytus įgaliojimus“.

P.S. Ši byla ypatingai svarbi daugeliui žurnalistų ir redakcijų vadovų. Buvo ir teisme patvirtinta įstatymo bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostata, kad visi kolegos privalo solidariai ginti vieni kitus nuo neteisėto persekiojimo ir ši pareiga yra šventa. Todėl niekas iš darbdavių ar jų paskirtų direktorių, nepaisant jų santykių su politikais ar kokiom kitom interesų grupėm, negali už tai bausti žurnalisto.