Dainius Radzevičius

Europos Parlamentas turi du pastatus - Strasbūre ir Briuselyje. Gal užtenka ir vieno?

Spalio 1-2 dienomis dalyvausiu konferencijoje, kuri skirta aptarti komunikacijos iššūkius ir galimybes ekonominio sunkmečio laikotarpiu bei sustiprinti šalies institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą informuojant piliečius Europos Sąjungos klausimais. Labai tikiuosi ne tik įdomių pranešimų, ir diskusijų. Labiausiai laukiu išvadų ir pasiūlymų.

O kol kas man atrodo, kad mums – žurnalistams – vienas didžiausių iššūkių, tai matyti ir žiūrėti kiek toliau nei tavo nosies galas. Pvz., šiomis dienomis beveik kasdien kalbama apie taupymą. Seimo nariai mažinasi atlyginimus, išlaidas, Vyriausybės galva daro tą patį. Visi spaudžiamės, kad tik taupiau gyventume. Ir žurnalistai skaičiuoja valdžios leidžiamus litus, centus.

O kiek žurnalistų per pastaruosius metus kalbėjo apie ES institucijų taupymą ir jų išlaidų mažinimąsi? Apie jų algų karpymus, reprezentacinių išlaidų mažinimą? O apie Europos Parlamento narių atlyginimus, jų kelionėms skirtų lėšų mažinimą? Kiek kartų bandė spausti ne tik Vilniaus Gedimino prospekto valdininkus ir politikus, bet Briuselio ir Strasbūro koridoriuose vaikštinėjančius jų kolegas? Kada drąsiai paklausime ir jų, kiek planuojate taupyti ir kada? Juk ir ten leidžiami mūsų pinigėliai? Aūūūū, kolegos.

Bet konferencija prasidės tik po pietų, todėl pamąstymus iš vietos surašysiu dar šiandien vakare.

Lietuva ES: mažas žvirblis taip pat gali būti išgirstas

Liepos 14 dieną, antradienį europarlamentarai rinks EP vadovausiantį pirmininką ir jo pavaduotojus. Nors kandidatus dar galima kelti iki šios dienos vakaro, bet jau dabar aišku, kad dėl vadovo posto varžysis šiuo metu tokį norą jau pareiškę du kandidatai.

Įdomiausia intriga yra dėl to, kad didžiausia EP Europos liaudies partijos frakcija į EP pirmininko postą siūlo buvusį Lenkijos ministrą pirmininką Jerzy Buzek. Gera tai ar bloga žinia Lietuvai? Paklauskime, kokie Lietuvos politikų santykiai su šiuo politiku?

Štai dar 1998 metais su J. Buzek susitikęs Prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo apie ES reikalus, sienų apsaugos aktualijas. Tuo pačiu nepamirštas ir beveik “amžinas” klausimas – tautinių mažumų reikalai. tai reiškia, lietuvių lenkijoje ir lenkų Lietuvoje. tada oficialiai skelbta, kad “V.Adamkus atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų valstybių paregūnai, įgalioti spręsti tautinių mažumų klausimus, turi aktyviau konsultuotis su tautinių mažumų atstovais prieš priimdami atitinkamus sprendimus”. Kaip manote, ar pakankamai konsultuojamasi?

Dar svarbesnis p. J. Buzek elgesys dėl bendro Rusijos ir Vokietijos biznio tiekiant dujas Baltijos jūros dugnu. Štai dar 2006 metais buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) atvirame laiške, išspausdintame laikraštyje “Financial Times”, kritikavo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projektą. Šį laišką bendrai pasirašė ir Buvęs Estijos ministras pirmininkas Martas Laras (Mart Laar) ir trys Europos Parlamento nariai – buvęs Lietuvos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs Latvijos premjeras Guntaras Krastas ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek).

Balotiruojasi į Parlamento pirmininko postą ir Europos vieningųjų kairiųjų/ Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų atstovė Eva Britt-Svensson. (Švedija). Apie jos iniciatyvas galima taip pat priminti.

Ar pamenate, kaip pernai birželį šimtas europarlamentarų atsiuntė laišką Lietuvos Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui ir premjerui Gediminui Kirkilui, kuriame teigta, jog Europos teisė leidžia drausti abortus ir tokia iniciatyva yra skatintina. Tai štai, dar iki šio laiško 2008 metų kovą Lietuvos Seimas gavo kitų 110 EP narių laišką, kuriuo parlamentas raginamas atmesti Lietuvos parlamentarų pasiūlytą įstatymo projektą, kuris, išskyrus kelias išimtis, uždraustų abortus bet kokioje nėštumo stadijoje.

Minėto kreipimosi iniciatorės EP Moterų komiteto vicepirmininkės, Europos vieningos kairės ir Šiaurės žaliųjų kairės parlamentinės frakcijos narės Evos-Britt Svensson ir kitų 110 pasirašiusiųjų teigimu, siūlomas abortų draudimo įstatymas pažeidžia moterų teises laisvai disponuoti savo kūnu bei spręsti, kiek ir kada jos nori turėti vaikų.

Kodėl abiems kandidatams apibūdinti pasirinkau tik šiuos du pavyzdžius? Todėl, kad abi situacijos labai glaudžiai susiję su Lietuvos ekonomikai ir vertybėms svarbiais sprendimais. Dėl jų daug iečių laužyta ir dar bus laužoma. Jei EP ateityje turės daugiau galių nei iki šiol, tuomet vadovų vertybiniai dalykai gali labai stipriai lemti ir sprendimus. Arba sprendimų priėmimo procesus.

Šį antradienį (birželio 9 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Lietuvos rinkėjų ignoruotus Europos Parlamento rinkimus, rinkimų nušvietimą žiniasklaidoje ir informacijos trūkumą apie ES bei jos institucijų reikšmę mūsų gyvenimui.

Tik ką praslinkę Europos Parlamento rinkimai pernelyg nesudomino Lietuvos rinkėjų. Daugelis politikų, politologų ir net žiniaslaidos atstovų pastebi, kad visuomenė vangiai dalyvavo rinkimuose dėl keleto priežasčių. Vieni kaltina orus, kiti informacijos apie rinkimus žiniasklaidoje trūkumą. Dar kalbama, kad trūksta pilietiškumo, visuomenės brandos ir pan.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kokios ir kiek informacijos trūko rinkėjams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamus atstovus Europos Parlamente ir būtų atėję prie balsadėžių? Ar žurnalistai pakankamai dėmesio skiria Europos Sąjungos temai?

Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis mano, kad visuomenei trūksta informacijos

Apie visa tai pokalbis tiesioginėje radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Laidoje dalyvauja, 2004-2009 metų kadencijos Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis, „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Studijos tel. 8-5-2431431.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidą veda Dainius Radzevičius.

Vakar buvau balsuoti. Nesutrukdė nei lietus, nei išvyka į užmiestį. Su vaikais nuvažiavome apie 18 valandą ir spėjome atiduoti savo balsus už politikus, kuriais pasitikėjome daugiausiai. Bet vakaras prie televizoriaus ir rezultatai, sakyčiau, sukėlė keistus jausmus…

Renkiesi tu! Toks šūkis puošia EP rūmus Strasbūre

APIE ŽINIASKLAIDOS DARBĄ

Visų pirma, maloniai nustebino Lietuvos ryto televizija. Net vidurnaktį sužinojau ir apie Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos problemas, ir Vytauto Landsbergio požiūrį apie preliminarius rinkimų rezultatus. Net apie būsimą bendradarbiavimą su savo kolegomis Briuselyje. Ačiū Edmundui Jakilaičiui.

LRT buvo kaip visada – nei priekyje, nei gale. Norėjosi, kad būtų geresni už Lietuvos ryto televiziją, bet…

O štai LNK ir TV3 – žemiau kritikos ribų. Jie gyveno su savo blykstėmis ir kitomis programomis, kurios akivaizdžiai daro gėdą dviems didžiausiems televizijos kanalams. Tokios žiniasklaidos priemonės ne tik nenusipelno jokių mokesčių lengvatų. Jos žurnalistikai apskritai turi būti tokia gėda, kad reikia slėptis kur nors toliau.

O štai vartydamas rytinius leidinius, pamaniau, kad bent jau “Lietuvos rytas” šiandien pataikė į dešimtuką. Pagrindinė dienraščio tema net ne rinkimai. Kalbama apie knygas ir skaitymą, todėl sutinku – ši tema ir yra svarbiausia šiomis dienomis. Juk visi nuo pat ryto kalba, kad mažai buvo informacijos apie Europos Parlamentą, mažai buvo diskusijų ir tos dar buvo prastos. Bet juk informacijos pilna internete. Skaitykite, kiek norite. Kodėl neskaito žmonės? Kodėl jiems neįdomu? Čia jau rimtos ir labai diskusijos tema. Bet kuriuo atveju, valdžia turi labai rimtai galvoti, ar ji dar vis rūpinasi tautos švietimu ir pilietiniu ugdymu, ar palieka viską savieigai.

RINKOME KAIP IR VISI, BET…

Rinkimai ir rinkėjai manęs beveik nenustebino. Kaip ir buvo galima įtarti, lietuviai rinkėjai buvo vangūs. Tik Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai buvo aktyvūs. Gal ir dėl to, kad seniūnai juos ragino. Gal dar kažkaip jie buvo mobilizuoti. Gal net ir neteisėtai. Bet… Šis pavyzdys tik įrodo, kad jei labi labai norima, administraciniais ar kitais metodais galima žmones prie balsavimo urnų atvesti. O kodėl kitos savivaldybės nebuvo tokios pat aktyvios? Kodėl tik Vilniaus ir Šalčininkų rajono? Todėl kad lenkų bendruomenės politikai ir dalis rinkėjų labai jau norėjo savo atstovą EP turėti. Nors vieną.

Beje, apie tai dar gegužės 27 dieną savo bloge rašė ir vienas kandidatų į EP narius, Seimo narys Saulius Stoma.

Rinkėjų ateis, ko gero, dvigubai mažiau, ir tai užtikrins pergalę konservatoriams, socdemams ir vienam, o gal ir dviems, lenkams. Greičiausiai barjerą peržengs dar ir Paksas su Uspaskichu.

O kitiems rinkėjams net ir 12 atrodo mažai. Vis verkiam, ką mes galime, ko pasieksime, kas bus išgirs ir t.t.

Dar geresnis pavyzdys lietuvaičiams galėtų būti maža ES valstybė Malta. Jie apskritai turi tik vieną Europos Parlamento narį. Bet pažiūrėkite, kiek ten žmonių balsavo! Maža ir drąsi šalis. Ir dar pilietiška.

Kita vertus, net jei būtų atėję 95 procentai Lietuvos rinkėjų, ar būtų labai stipriai pasikeitę balsavimo rezultatai? manau, kad nelabai. Juk bendra tendencija parodė, kad didžiosios konkuruojančios partijos gavo daugumą balsų. Tokie politikos prašalaičiai kaip Tautos prisikėlimo partja atsidūrė užribyje. Ir aišku kodėl. Kitaip net būti negalėjo. Valstiečiai-liaudininkai taip pat iš dugno dar negali pakilti, nes K.D. Prunskienės veikla ir sukurtos partijos “vertybės” dar ilgai gali neleisti šiai partijai surasti rinkėjų simpatijų.

O štai bendra tendencija, kad Lietuvoje nugalėjo konservatyvios jėgos, o antrieji liko socialistai – tai visiškai europietiškas rezultatas. Juk ES būtent šios dvi jėgos panašiai ir gavo pasitikėjimo iš daugelio valstybių gyventojų. Todėl esame tikri europiečiai, nes balsavimo rezultatais esame panašūs į kitus ES klubo gyventojus.

Tačiau man tenka nuoširdžiai pavydėti Lenkų rinkimų akcijos įkūrėjams ir jų rinkėjams. Nei lietus, nei informacijos trūkumas jų nesulaikė. O gal kada nors tokias pat ambicijas turės ir kitų Lietuvos partijų rinkėjai?

Europos Paralmento rinkimai - mūsų pareiga

Jau suplanavau savo savaitgalį. Rytoj su kolegomis važiuojame svarstyti Lietuvos žurnalistų sąjungos reikalų, o šeštadienį niekaip negaliu atsisakyti kelionės į Marijampolę. Juk futbolas! Juk Lietuva!

Esame drąsi šalis. Tą jau tikrai įrodė mūsų futbolo rinktinė. Sugebėjo rumunus įveikti stulbinančiu rezultatu jų teritorijoje. Šeštadienį mes dar kartą iššūkį Lietuvos žemėje. Bet ar tik jei vieni? Neeee. Tikiuosi, kad Marijampolės stadionas bus pilnutėlis viltingai nusiteikusių lietuvaičių. O juk taip norisi patikėti, kad ir mes galime laimėti. Ir ne tik sporte. Galėtume (turėtume) juk ir sekmadienį nepamiršti, kad mūsų laukia svarbus darbas – rinksime savo atstovus Europos Parlamente. Tikiuosi bažnyčios atstovai neužpyks, kad šventą dieną atliksime labai sunkų darbą. Juk tai ne mažiau sudėtingas dalykas nei keletą valandų skanduoti stadione “Lietuva, Lietuva!”. Taip norisi, kad savos šalies likimas rūpėtų visiems ir kiekviename žingsnyje. Ir sporte, ir politikoje, ir visur kitur.

Todėl reikia važiuoti į Marijampolę. Palaikyti savus ir save. Reikia ateiti sekmadienį prie balsavimo urnų. Palaikyti savus ir padėti sau. Už Lietuvą !!!

Buvęs kolega žurnalistas, o pastaruoju metu aktyviai politikoje besireiškiantis ir į Europos parlamentą pretenduojantis patekti Artūras Šulcas šiandien pasakė neįtikėtiną, bet labai teisingą dalyką – Europarlamento mandatas garantuoja laisvo žodžio tribūną Lietuvoje:

“Man patraukliausia, kad Europarlamento mandatas garantuoja laisvo žodžio tribūną Lietuvoje. Tu gali laisvai kalbėti tai, ką mąstai, nes esi nevaržomas nei finansų, nei įtakų. Tai puiki galimybė veikti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė parodė, kad dirbant Briuselyje nemažai galima padaryti ir Lietuvoje”.

Viskas čia ne tik teisinga, bet ir paremta D.Grybauskaitės pavyzdžiu. Maža to, galiu tik patvirtinti, jog pastaruosius 5 metus sulaukėme tiek daug tiesių ir gerų įžvalgų iš Europos parlamentarų, kiek vargu ar kas galėjo tikėtis.

Beje, tai tik dar kartą įrodo, kad savame krašte ne tik pranašu nebūsi. Tai patvirtina, kad finansinė ar kitokia priklausomybė mūsų mažoje šalyje verčia net garsius žmones nutylėti svarbius dalykus. O kartais ir meluoti. Kad tik apsisaugotum nuo kokių nors įtakų. Arba apsaugotum savo artimuosius. Ir tai, visų pirma, susiję su viešąją nuomonę formuojančia žiniasklaida. Kuo gali būti išvadintas už teisingus, bet kritiškus žodžius? Kuo tik norite – gėjumi, sorosologu, bepročiu, korumpuotu, skandalingu, kontraversiškai vertinamu ir pan.

Bet net ne tai blogiausia. Pastaruoju metu galime aiškiai pamatyti, kad vis daugiau žmonių drąsiai kalba. Ir tai daro įvairių sričių žmonės – žurnalistai, kultūros veikėjai, net politikai. Tai džiugina. Blogiausia yra tai, kad savoje demokratinėje ir nepriklausomoje šalyje gali jaustis laisvas tik tuomet, kai esi svečias namuose. Štai tada ir supranti, kad kuo daugiau lietuvių išvažiuoja iš Lietuvos, tuo laisvesni tampame.

Tad gal visiems reikia nors kokius metelius kitus pagyventi ne Lietuvoje? Ir pagaliau būsime laisvi.