Dainius Radzevičius

Politikė ir laidų vedėja Zita Kelmickaitė pasirinko žurnalistiką – ji palieka Vilniaus miesto tarybą.

Džiaugiuosi už Zitą Kelmickaitę, jos darbus ir veiklą. Manau, kad ji buvo ir gera politikė, ir labai įdomi laidų vedėja. Ji gali bet kada vėl būti ir gera politike, ir tokia pačia nuostabia žurnaliste. Bet jei žurnalisto etika neleidžia veinu metu dirbti politikoje ir žurnalistikoje, gerbiu ir vertinu kolegę už tai, kad žurnalistinė veikla jai buvo artimiau už politiką.

Tačiau lygiai taip pat būčiau džiaugęsis, jei Zita Kelmickaitė būtų pasirinkusi politiką – labai atsakingą ir rimtą darbą Vilniaus miesto savivaldybėje. Tikrai ne mažiau atsakingą nei žurnalisto duona. Gal net labiau atsakingą.

Bet svarbiausias dalykus Zitos Kelmickaitės (apsi)sprendime – pats sprendimas pasirinkti. Noriu palinkėti sėkmės Zitai žurnalistikoje. O jei kada sugalvos į politiką, ką gali žinoti, gal pakils į dar didesnes aukštumas.

Kaip žinia, Z.Kelmickaitei rinktis politiką arba žurnalistiką prireikė po to, kai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai konstatavo, kad žurnalistinį ir politinį darbą dirbantys laidų vedėjai, kaip ir žurnalistai, gali susidurti su interesų konfliktu. Apie tai esu rašęs ir aš šiame tinklaraštyje.

Nuotrauka iš LRT.lt

Džiugi žinia valdžią keikiantiems Lietuvos žmonėms – artėja savivaldos rinkimai ir bus galima atsigriebti balsuojant prieš neįtinkančią valdžią – galima bus išrinkti naujus savivaldos tarybų narius. Tačiau ši džiugi žinia gali tapti ir liūdna, nes su mūsų tuščiomis viltimis labai glaudžiai susiję ir tie, kuriems turėsime atiduoti savo balsą. Ką rinksime?

Panašu, kad rinksime ir vėl tuos, kurie labiausiai šmėžuoja televizijos eteryje ar kalba radijuje. Dar atkreipsime dėmesį į tuos, kurie matomi spaudoje. Todėl daugiausiai šansų tebeturi žiniasklaidos numylėtiniai arba jos nekenčiami ir nuolat rodomi. O lyderiais greičiausiai taps tie, kas iš eterio nedingsta.

Todėl mano patarimas politikams, kurie nori būti garantuotai išrinkti, kuo greičiau įsigyti kokį savo rajoninį laikraštį ir tapti jo redaktoriumi (formaliu arba neformaliu). Dar gerai būtų sudaryti kokią nors sutartį su televizija ar radijo stotimi dėl kokios nors laidos vedimo. Tapsite žurnalistu ir dėmesys bus garantuotas. O tada ir į valdžią. Taip, nors ir nebūdami formaliais politikais, sėkmingai karjerą padarė ne vienas žurnalistas – V. Kvietkauskas, N. Steiblienė S. Pabedinskas, R. Žilinskas, L. Donskis.

Žinoma, kai kam gali kilti klausimas, ar normalu demokratinėje šalyje politikui dirbti žurnalistu? Gali kai kam rūpėti ir tai, ar žurnalistas gali būti aktyviu politiku? Argi tai etiška? Man atrodo, kad tai nesudarinama.

Bet Lietuvoje gali būti įvairiai – vieniems galima, kitiems – ne.

Štai dar 2009 metų spalio 6 dieną LRT Taryba nusprendė, kad žurnalistė, Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė iki lapkričio 1 dienos turi pasirinkti žurnalistiką arba politiką (Z. Kelmickaitė yra Vilniaus miesto tarybos narė – D.R.). Tada LRT Tarybos posėdyje Z. Kelmickaitė labai aiškiai pasakė, kad renkasi žurnalistiką, nes tai jai svarbiausia. Mane tai nudžiugino. Nelabai nuliūdino net ir tai, kad pati Zita manė, jog ji galėjo sėkmingai derinti savo pareigas savivaldybėje ir LRT. Bet ji patvirtinto, kad paklūsta žurnalistikos etikos reikalavimams.

Atrodė viskas išsisprendė, nes problema buvo tik viena – Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas draudžia žurnalistams įsipareigojimų, dėl kurių kyla interesų konfliktas. Taip sugalvojau ne aš pats, o Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pasakė. Pastaroji 2009 metų liepos 13 dieną savo sprendimu pripažino, kad Jurbarke gyvenanti kolegė Daiva Bartkienė, dirbdama žurnalistės darbą rajono laikraštyje ir politike Jurbarko rajono savivaldybės Taryboje, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas.

Remiantis šiuo sprendimu LRT taryba pritaikė analogiją ir pasiūlė Z. Kelmickaitei nelaukti atskiro komisijos įvertinimo. Vadovautasi precedentu ir liepta pasirinkti – žurnalistika arba politika.

Bet štai tas pasiūlymas Zitos Kelmickaitės svarstomas jau bemaž 4 mėnesius. LRT administracija vis nežino kaip pasielgti, nors lapkričio 1-osios terminas jau seniai baigėsi.

Kodėl Zita Kelmickaitė savo pažado pasirinkti neištesėjo? Ji pasirinko kitą kelią – nutarė paprašyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos dar kartą jai paaiškinti 2009 metų liepos 13 dienos sprendimą dėl Jurbarko žurnalistės veiklos suderinamumo su politine veikla. Z. Kelmickaitė net gudrius klausimus sugalvojo ir paprašė atsakyti į juos:

1) ar šis sprendimas, priimtas nagrinėjant konkretų prašymą, gali būti taikomas be išimties visiems žurnalistams ir laidų vedėjams, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją;
2) kodėl ir kaip TV laidų vedėjo, neturinčio žurnalisto išsilavinimo, darbas yra prilyginamas profesionalaus žurnalisto darbui;
3) kodėl plečiamai yra aiškinamos ir taikomos 2009-07-13 priimto sprendimo nuostatos laidų vedėjams, nors pačiame sprendime kalbama tik apie žurnalistinį darbą dirbančius žurnalistus;
4) kodėl šio sprendimo nuostatos taikomos tik nacionalinio transliuotojo žurnalistams (ir laidų vedėjams), jei Žunalistų etikos kodekse tokio skirstymo nėra;
5) ką reiškia sprendime išdstytas teiginys, kad „žurnalistai, dirbantys žurnalistinį ir politinį darbą, susiduria su nuolatiniu interesų konfliktu; ar laidų vedėjai taip pat susiduria su interesų konfliktų;
6) ar laidų vedėjams, neturintiems žurnalisto išsilavinimo, nepriklausantiems žurnalistų susivienijimui, nesudariusiam su leidėjų sutarties, kurioje konkrečiai apibrėžti abiejų pusių įsipareigojimai, taikomas Žurnalistų etikos kodeksas.

Su džiugesiu galiu pasakyti, kad Etikos komisija atsakė labai gerai ir aiškiai. Ji dar kartą patvirtino savo sprendimą dėl politikos ir žurnalistikos nesuderinamumo, nors Zitos klausimai kažkodėl buvo visai ne apie tai. Komisijoje nuspręsta:

1. Kiekviena situacija yra individuali, todėl ir 2009-07-13 Komisijos sprendimas negali būti taikomas visiems vienodai.
2. Visuomenės informavimo įstatymas apibrėžia, kas yra žurnalistas.
3. Į klausimą, kodėl plečiamai yra aiškinamos ir taikomos Komisijos 2009-07-13 sprendimo nuostatos, turėtų atsakyti tie, kas jas taiko.
4. Į klausimą, kodėl 2009-07-13 nuostatos taikomos tik nacionalinio transliuotojo žurnalistams, turėtų atsakyti LRT Taryba.
5. Komisija mano, kad laidų vedėjai, kaip ir žurnalistai, gali susidurti su interesų konfliktu.
6. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas yra taikomas visiems, dirbantiems žurnalistinį darbą, tame tarpe ir laidų vedėjams.

Komisija nesvarstė klausimo, ar Z. Kelmickaitė, būdama Vilniaus savivaldybės Tarybos nare, gali dirbti LRT laidų vedėja, nes nežino jos vedamų laidų turinio.

Taigi, tikiuosi Zita pagaliau suprato, kad Etikos kodeksas taikomas visiems, dirbantiems žurnalistinį darbą, tame tarpe ir laidų vedėjams, kurie ima interviu, renka ir skleidžia informaciją. Galiu Zitai priminti ir Visuomenės informavimo įstatymą:

“Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.”

Kvailą užklausimą, ar tikrai keletą laidų rengianti ir vedanti Z. Kelmickaitė yra žurnalistė, nusiunčiau net žurnalistus rengiančiam universitetui. Gavau profesoriaus atsakymą: “Tai kas ji yra, jeigu rengia ir veda interviu, filmuoja reportažus. Jeigu tik sėdėtų komisijose ar dainuotų “Duokim garo“, tai būtų galima abejoti. Dabar jokių abejonių nekyla – tai žurnalistinė veikla”.

Panašu, kad artėja šio serialo atomazga, nes artimiausias LRT Tarybos posėdis jau vasario 9 dieną. Nuoširdžiai to tikiuosi.

Šia tema praėjusią savaitę kalbėjau su dienraščio “Verslo žinios” žurnaliste. Šiandien skaičiau publikaciją “Vienu ypu ir fotelį, ir taburetę užsėsti”.

Nors su mane kalbinusia kolege kalbėjome nemažai, palietėme įvairius aspektus, tačiau straipsnis gavosi, mano nuomone, silpnokas. Paprastai rubrika “Media” dienrašytyje “Verslo žinios” pasižymėdavo įdomiom ir pakankamai išsamiom publikacijom. Šioje buvo padaryta ir faktinių klaidų. Pvz., rašydama apei draudimą žurnalistui dirbti ir politiku, kolegė supainio tokį išaiškinimą pateikusią Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tai dvi skirtingos organizacijos.

Džiaugiuosi, kad bent jau parašė apie mano asmeninę patirtį bandant derinti ryšių su visuomene veiklą ir žurnalistiką. Žinoma, galima buvo daugiau pridėti ir mano paties kritiško požiūrio į tokią veiklą, juolab, kad yra labai daug argumentų, kodėl ši profesija sunkiai suderinama su kitais įsipareigopjimais, o dažnai ir išvis nesuderinama.

Tačiau man keista pasirodė, kad kažkodėl kaip pagridninis herojus buvo pasirinktas tik vienas kolega – tai Frederikas Jansonas. Dar nežinau, kodėl būtent jis, bet būtų buvę gerai, jei publikacijoje būtų konkrečiau apie tai parašyta. Tas pats ir dėl paminėtos Zitos Kelmickaitės. Todėl neduoda man ramybės viena mintis – ar Frederiko Jansono atsiradimas publikacijoje nesusijęs su kokia nors konkrečia problema, kur yra ir “Verslo žinių” interesai? Norisi šią mintį vyti šalin, nes šiuo dienraščiu pasitikiu bene labiausiai. Gal kolegos kada patvirtins arba paneigs tokią nuomonę?

P.S. Aš manau, kad vienu metu žmogui aktyvi žurnalistika ir politika, verslas bei viešieji ryšiai yra nesuderinami.

Lietuvos radijas ir televizija brangins žurnalistų gerą vardą

LRT neleis savo žurnalistams būti politikais ir dalyvauti komercinės reklamos kūrime naudojant savo vardą.

Spalio 6 dieną LRT Taryba nusprendė, kad žurnalistė, LRT radijo ir televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė iki lapkričio 1 dienos turi pasirinkti žurnalistiką arba politiką ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybėje. Z. Kelmickaitė aiškiai pasakė, kad renkasi žurnalistiką. Mane tai nudžiugino. Ir net nelabai nuliūdino tai, kad ji pati mano, jog ji galėjo sėkmingai derinti savo pareigas savivaldybėje ir LRT. Bet ji paklūsta žurnalistikos etikos reikalavimams.

O štai televizijos laidos “Legendos” autorei ir vedėjai Aistei Stonytei dantų pastos reklama kainuos pusę jos honoraro. Taip informavo LTV direktorius Rimvydas Paleckis. Tokia buvo sutarties sąlyga. Bet ne tai esmė. Man Aistė pati pasakė, kad ji gailisi dėl šio poelgio ir daugiau taip nedarys ir nedarytų, jei laikas būtų atsuktas atgal. Be to, Aistė pati jau bandė nutraukti šią sutartį, tačiau reklamos gamintojai ir užsakovai nesutiko. Dėl Aistės džiaugiuosi.

Tačiau svarbiausia žinia kitiems žurnalistams yra viena – LRT žurnalistai privalo ir privalės atsiriboti nuo politikos ir netarnauti reklamos užsakovams. Jei norės dirbti LRT. Tai bus numatyta ir jų sutartyse.