Dainius Radzevičius

Balandžio 26 dieną Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė priskirti dienraštį “Šiaulių naujienos” profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Kaip praneša pati Etikos komisija, dar šių metų balandžio 12 dieną buvo iškeltas klausimas dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ priskyrimo etikos nesilaikančių visuomenės informavimo priemonių kategorijai. Tuomet komisija nusprendė, kad yra pagrindo svarstyti šį klausimą, nes per vienerius metus šiame leidinyje Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo pažeistas 3 kartus. Pagal Komisijos Reglamentą, jeigu ta pati žiniasklaidos priemonė per vienerius metus yra pripažįstama pažeidusi Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą du kartus, Komisija gali pasinaudoti Etikos kodekso jai suteikta teise ir svarstyti klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai:

71 straipsnis
Tokia viešosios informacijos rengėjo veikla, kai pažeidinėja šio kodekso nuostatas, yra pagrindas:
1) Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai;
2) suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises;
3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

Šį kartą į posėdį buvo pakvietstas ir dalyvavo dienraščio „Šiaulių naujienos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Mykolas Deikus. Kiap galima suprasti iš sprendimo, leidinys neturėjo kuo apginti savo reputacijos.

Tačiau toks Etikos komisijos sprenddmas galios vienerius metus. Tai pakankamas laiko tarpas leidinio vadovams padaryti tinkamas išvadas ir imtis sąžiningos, garbingos ir etiškos žurnalistikos. To ir linkiu “Šiaulių naujienų” kolegoms. Juk nesmagu dirbti leiidnyje, kai esi profesinės etikos užribyje.

Beje, galima priminti, kad šiemet tai jau antras toks Etikos komisijos sprendimas. Už žurnalistikos etikos ribų dirbančiu leidiniu pripažintos ir “Lietuvos žinios”.

Šiuo klausimu nuolat diskutuoju su kolegomis. Visgi turiu daugybę argumentų, kad situacija gerėja. Visų pirma, dėl to, kad apie etiką ir jos problemas kalbame ir diskutuojame nuolat ir vis daugiau. Ir tai darome ne tik uždaruose rateliuose, bet ir viešai.

Po to, kai Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pirmą kartą ryžosi dienraštį “Vakaro žinios” priskirti etikos nesilaikančių leidinių kategorijai, sekė dar keletas svarstymų dėl tokio pačio statuso suteikimo dienraščiams “LT” ir “Lietuvos žinios”. O šiandien ta pati komisija svarstys klausimą dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Iš esmės gal jau net nelabai svarbus tampa klausimas, ar bus priskirtas leidinys tokiai kategorijai ar ne. Pats svarstymas ir yra didžioji savireguliacijos vertybė ir stiprybė. Kai nebijai svarstyti ir priimti sprendimą dėl pačių nemaloniausių dalykų – tada tampi daugiau ar mažiau laisvas bent jau savo sprendimuose. O tai ypač svarbu kalbant apie etiką.

Dar balandžio 12 dieną Etikos komisijos posėdžio metu jos dabartinis pirmininkas Linas Slušnys iškėlė klausimą dėl dienraščio „Šiaulių naujienos“ priskyrimo etikos nesilaikančių visuomenės informavimo priemonių kategorijai. Tada komisija nusprendė, kad yra pagrindo svarstyti šį klausimą. Per vienerius metus šiame leiidnyje Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo pažeistas 3 kartus. Tiklsiau, per keik mažiau nei pusmėtį. Mat, tokie npažeiidmai užfiksuoti praėjusių metų rugsėjo 28 ir gruodžio 28 dienomis. dar vienas pažeidimas šių metų sausio 25 dieną. Pagal Komisijos reglamentą, jeigu ta pati žiniasklaidos priemonė per vienerius metus yra pripažįstama pažeidusi Etikos kodeksą du kartus, Komisija gali pasinaudoti Etikos kodekso 71 str. jai suteikta teise ir svarstyti klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Nesu šalininkas, kad kiekvienas etikos pažeidimas būtų įvertintas griežčiausiomis bausmėmis. Tačiau kai kalbame apie etiką ir jos pažeidimus, lemiama aplinkybė, mano galva, turi būti ne pats pažeidimas, o tokio veiksmo priežastys, motyvai. Ir reakcija po pažeidimo. Visada maniau, kad lengvinančiomis aplinkybėmis turi būti žurnalistų ar leidėjų netyčinis elgesys, kuomet atsiranda etikos pažeidimas. Jei po tokio nutikimo ištaisomos klaidos, atsiprašoma už jas – nėra jau taip blogai su etika. Vadinais žmonės supranta problemą, nesiekia bet kokia kaina ką nors padaryti bloga, o neklysta tik nedirbantys.

Kita vertus, kai nepaisant pažeidimo pripažinimo tęsiama tokia pati veikla, menkinama ir žurnalisto etika, ir etikos sargų institucija, tuomet toks elgesys liudija tik viena – supratimo apie etiką tiesiog nerasta.

Todėl kad ir koks bebūtų šiandieninis komisijos sprendimas, man bus įdomiausias dienraščio “Šiaulių naujienos” elgesys svarstant šį klausimą komisijoje ir iš karto po sprendimo priėmimo. Tikiuosi, kad kolegos savo klaidas jau seniai yra pripažinę ir neturi jokio specialaus noro dirbti neetiškai. Priešingu atveju būtų labai gaila.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad dienraštis „Šiaulių naujienos“ bent keliose publikacijose rašydams apei Seimo narį Laimontą Dinių pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Ką gi šiuo konkrečiu atveju pažeidė žurnalistai? Skaitant sprendimą, nurodoma tik tiek, jog pažeistas trečias Etikos kodekso straipsnis. Mano galva, tai viena pagrindinių etikos normų, todėl jos pažeidimas – itin sudėtingas ir sunkus. Ir jei šį principą pažeidei, mažų mažiausiai, reikia atsiprašyti. Nes minėtas Etikos kodekso straipsnis sako, kad

“gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.”

Tokį sprendimą Etikos komisija priėmė, po to, kai Laimonto Diniaus atstovas advokatas Tadas Kelpšas paprašė įvertinti daugybę dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijų. Skunde teigiama, kad paskelbta informacija neatitinka tikrovės, paskelbta konfidenciali informacija apie privatų juridinį asmenį, žeminamas L. Dinius kaip viešas asmuo, kenkiama jo reputacijai, sukeliami išgyvenimai jo artimiesiems. Komisijai buvo pateikta daug straipsnių, tačiau Komisija svarstė skundus tik dėl per vienerius metus iki skundo išspausdintas publikacijas:

“Seimo narys gaudo kaifą“ (2009-07-04)
„Po „Šiaulių naujienų“ publikacijos – ikiteisminis tyrimas“ (2009-07-23)
„Supratome, einame teisingu keliu“ (2009-07-28)
„Kas sieja Seimo narį su banditais?“ (2009-08-29)
„Kam Seimas įstums ragus. Arba Rekomendacinis laiškas Laimontui Diniui“ (2009-09-05)

Kadangi visuomet maniau ir manau, jog apie viešą asmenį galima ir reikia žurnalistams kalbėti daugiau nei apie kitą kokį privatų žmogų, todėl natūraliai atkreipiau dėmesį į Etikos komisijos sprendimą: ką ten tokio prirašė tas laikraštis, kad net patys žurnalistų ir leidėjų atstovai pripažino etikos pažeidimą? Deja, Etikos komisija pačių publikacijų viešai nepateikia, o “Šiaulių naujienos” viešai archyvo neteikia. Taip ir lieka galvoti apie tuos blogus žurnalistų darbus viena pagal viešai skelbiamus publikacijų pavadinimus. man labiausiai užkliuvo vienas, kurimae keliamas klausimas – “Kas sieja Seimo narį su banditais?”

Nežinau, kas toje publikacijoje buvo prirašyta, bet jei jau pavadinime tik keliamas klausimas apie galimas sąsajas su banditais, o ne rašomas teiginys, panašu, jog tokiu atveju greičiausiai ir bus pripaistyta bet ko, tik ne kokie nors konkretūs įrodymai. Tokių pavyzdžių mes turime aibę. Štai atkreipiau dėmesį ir į visai neseniai vienos kolegės spausdintą straipsnį “Valantinas apgavo Prezidetę?”. Ten taip pat keliamas klausimas-kaltinimas, o straipsnyje – šnipštas. Nes po publikacijso man buvo kilę minčių, kad gal iš tiesų kažką kažkas apgavo. Tačiau paklausęs ta pačia tema Lietuvos radijo laidoje pas Tomą Dapkų kalbėjusio Prezidentės patarėjo, supratau, kad niekas nieko neapgavo.

Tad po šio Etikos komisijos sprendimo kyla man vienas klausimas – kodėl žurnalistai taip dažnai prielaidas pateikia kaip žinias?

P.S. Radau pas save vieną “Šiaulių naujienų” taip vadinamą “komentarą”. Kadangi neseniai dėl žodžio “pidaras” piktinausi kolegomis iš Švenčionių, tai dabar jų kaip ir turėčiau atsiprašyti, nes tada nesureagavau į “Šiaulių naujienų” stilių. Net nevadinu to žurnalistika. Kažkada taip iš tiesų tarpuvartėje kalbėdavo mužikai. Dabar tai daroma ir laikraštyje.