Dainius Radzevičius

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (Nuotrauka iš www.president.lt)

Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Tai svarbus ir įidomus įvykis. O dabar pažiūrėkime, apie ką turėjo kalbėti ir ką kalbėjo šalies vadovė. Ar visi išgirdome tai, kas padėtų spręsti mūsų problemas?

Kaip reikalauja Konstitucija, Prezidentė turėjo apžvelgti padėtį šalyje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Kaip skelbiama pačios Prezidentūros pranešime,

“Prezidentė nevertino kiekvieno šalies ūkio sektoriaus būklės, o analizavo valstybės ir jos piliečių moralinę būseną, pamatinių vertybių krizės priežastis, aptarė žmogaus reikšmės ir vertės, kiekvieno piliečio atsakomybės svarbą stiprinant valstybę, kuriant ateities Lietuvą.”

Pasak Prezidentės, ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas.

Prezidentė ragino visuotinai įgyvendinti principą – sąžiningu būti apsimoka: sudaryti sąlygas smulkiajam verslui, individualiems meistrams, kūrėjams išeiti iš šešėlio ir pradėti dirbti legaliai, nesižeminant ir nesislapstant.

Lieka du klausimai:
1. Klausimas teisinei sistemai ir mums visiems – kaip likviduoti teisingumo ir solidarumo deficitą?
2. Klausimas Vyriausybei – kaip sudaryti sąlygas verslui ir kūrėjams būti sąžiningais ir išlįsti iš šešėlio?

P.S. Taip pat sutinku su kolegos, Vladimiro Laučiaus nuomone, kad “Premjero požiūris į žmogų yra labai panašus į tą, kurio prezidentė, sprendžiant iš jos pranešimo, reikalauja atsisakyti.”

LRT vis labiau domina politikus. Kodėl?

Gal tai ir keista, bet Lietuvoje jau nebėra nei ekonominės krizės, nei kitų svarbesnių klausimų už Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją. Mane, LRT Tarybos pirmininką, tai turėtų džiuginti, nes galbūt pagaliau politikai padės išspręsti jų pačių per daugelį metų sukurtas nestabilaus LRT finansavimo problemas.

Tiems, kam atrodo mano įžvalga taip pat keista kaip ir man, siūlau pasižiūrėti į šios dienos naujienų portalo alfa.lt rubriką “Politikos ringas”. Ten net du valdančiosios daugumos atstovai premjeras Andrius Kubilius ir Gintaras Songaila išsako savo nuomones. A. Kubilius teigia, kad dėl A. Siaurusevčiaius kai kas net banką apiplėštų, o G. Songaila tikina, kad A. Siaurusevičius daro spaudimą Seimui. Dar vienas Seimo narys Rimantas Smetona tikina, jog LRT
dirba ne visuomenei o sau.

Na o pats alfa.lt rengia apklausą klausimu “ar esate patenkinti LRT valdymu?”. Ir tai tik šios keturios titulinės “Politikos ringo” temos. Ačiū alfa.lt už rūpestį nacionaliniu transliuotoju. Ir politikams ačiū. Tikiuosi gerų rezultatų.

Lietuvos radijas ir televizija

Šiandien išgirdau Premjero Andriaus Kubiliaus žodžius apie situaciją LRT. Nepykite, mieli lietuviai, bet dabar man nieko kito nebelieka galvoti apie dabartinį premjerą. Jis – beviltiškas.

Šiandien interviu Lietuvos radijui A. Kubilius sakė:

„Kas yra normalus funkcionavimas? Aš naktimis miegu. Kodėl jūs tada transliuojate, kai aš miegu? Geriau tegul žmonės miega. Nesuprantu: jei žmonės dirba, reikia ne televiziją žiūrėti ir radijo klausyti, o dirbti.“

Premjeras Andrius Kubilius kalba Lietuvos radijui apie LRT 2010 05 04

Nesinori komentuoti kitų Premjero žodžių. Man dabar jau aišku – šios Vyriausybės galva neturi jokio supratimo apie visuomeninį transliuotoją ir jo misiją.

Norisi Premjerui tik vieną palyginimą pateikti – o naktimis jis irgi yra Premjeras ir vykdo kokią nors misiją akip tai daro LRT? O Prezidentas irgi turi kokią nors misiją, kai dirba už Lietuvos ribų? Jei taip, tai tada ir už naktinį jų poilsį, keliones bei kitas išlaidas tenka mums visiems mokėti – apsauga, būstas ir pan. Suprantama, kad tai daroma todėl, kad jei kas nors valstybėje nutiks, šalies galvos turės bet kada imtis savo darbo – gelbėti šalį.

Bet jei Lietuvoje, neduok Dieve, nutiks kokia nors stichinė nelaimė naktį, tai nebus kaip kokiu nors kanalu visuomenei apie tai pranešti. Nebent pats premjeras savo mobiliuoju siuntinės SMS su tokiu tekstu (tekstas telpa į vieną SMS – 140 ženklų):

“Lietuviai, kadangi LRT naktimis nedirba rašau Jums asmeniškai. LIETUVOJE NELAIMĖ. Kviečiu Jus rinktis ir gelbėti šalį prie Vyriausybės rūmų.”

Seimas siūlo gelbėti LRT. Premjeras nenori

Bet kita vertus, kaip tai padarys Premjeras, kuris naktimis miega ramiai? Jam darbas, matyt, prasideda tik išsimiegojus.

Duok Dieve, kad Lietuvoje jokia nelaimė nenutiktų penktadienio vėlų vakarą. Nes kas tada praneš apie nelaimes? Juk pagal dabar Vyriausybės dėka sumažintą LRT finansavimą artimiausiu metu LRT Taryba, panašu, turės dar labiau trumpinti visuomeninio radijo ir televizijos programų transliavimą. Gal savaitgaliais liks tik laidų kartojimai?

P.S. Taip jau sutapo, kad šiandien gavau ir kitą laišką dėl sunkios LRT padėties. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas persiuntė savo nutarimą, kuriame prašoma Vyriausybės ir finansų ministerijos ieškoti finansinių galimybių gelbėti LRT transliacijas. Seimo narių norai geri ir gražūs. Bet Premjeras A. Kubilius nepalieka jokių vilčių. Kyla klausimas – kas valdo Lietuvą? Gal Premjeras? Tada keiskime Konstituciją.

Kasdien praleidžiu daug laiko viešoje erdvėje. Laiausiai domina, kaip komunikuoja žurnalistai ir politikai. Štai ūkio ministras Dainius Kreivys savo internetinį dienoraštį bando pakrepti “kitu kampu”.

Pasakysiu atvirai: su visuomene betarpiškai bendraujantys politikai man kelia simpatiją. Vien dėl savo atvirumo nuostatos – bendrauti. O ministras D. Kreivys šį kartą man patiko ne dėl savio įžvalgų. Save viešai pristatydamas ministras deklaruoja ir tai, kuo pats domisi, ką skaito. Jis nurodo tinklaraščius, kuriuos pats stebi:

Andriaus Kubiliaus dienoraštis
Remigijaus Šimašiaus blogas
Teigiamos naujienos Lietuvoje

Ir aš pats stebiu tuos pačius tinklaraščius. Tik man kilo vienas klausimėlis – ką toks aktyvus ministras veikia stebėdamas premjero A. Kubiliaus tinklaraštį? Juk ateinnatį sekmadienį skaks lygiai 15 mėnesių nuo paskutinio premejro įrašo jo dienoraštyje. Kitu kampu žiūrint, tai reiškia, kad mano bendravardis ūkio ministras nuolat stebi vienintelį, gal net kiek pasenusį A. Kubiliaus įrašą “Apie žiemą, nuotaikas ir sąžiningumą”.

Apie sąžinę gal ir galima (net reikia) kasdien galvoti kiekvienam politikui. Bet apie liūdną žiemą ir permainingas nuotaikas būtų geriau galvoti kuo mažiau. O jei jas pakeistų tikros teigiamos naujienos Lietuvoje? Realios naujienos. Ir realus pagerėjimas. Būtų smagiau ne tik ministrui, bet ir visiems mums.

Vakar premjeras Andrius Kubilius susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite ir informavo ją, kad Tautos Prisikėlimo Partija (TPP) kandidatu į kultūros ministrus siūlo savo pirmininką Arūną Valinską. Kaip ir buvo galima tikėtis, Prezidentė išsakė neigiamą nuomonę apie kandidatą ir Premjeras apie tai vakar informavo patį A. Valinską.

Matyt, ne tik Premjero nuomonė apie A. Valinsko tinkamumą būti ministru nesikeičia. Nors premjeras viešai reiškia viltį, kad TPP elgsis išmintingai ir atsakingai bei įvertins Prezidentės nuomonę, tačiau ar galima to tikėtis iš šios partijos? Mano asmenine nuomone, pačios TPP atėjimas (atvedimas) į politiką ir valdžią – labai neatsakingas veiksmas. Gal apie tai dar per mažai kalbame, bet kas nors juk turės kada nors tai įvertinti labai rimtai. Beje, A. Valinsko deklaruotas noras dirbti Lietuvai nesivaikant postų, o į juos surandant tikrus profesionalus, buvo tik dar vienas burbulas. Gerai, kad jis sprogo.

Todėl kai šiandien gavau Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimą, pagal kurį “koalicija ir premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad TPP brangina savo įsipareigojimus valstybės valdymo stabilumui ir efektyvumui”, nuoširdžiai ėmiausi gailėtis mūsų žmonių ir šalies. Apie kokį stabilumą ir efektyvumą galime kalbėti, kai ta vadinamoji partija TPP per visą savo buvimo valdžioje laiką kėlė sumaištį? Atvirai pasakius, didžiausias ir man maloniausias šios partijos nuveiktas darbas – tai dabartinio kultūros ministro iniciatyva pasiūlytos “tuščios laikmenos” pataisos. Bet… Tai nebuvo partijos darbas ar nuopelnas. Tai padarė pats ministras. Ir už šį gerą (jei ne patį geriausią) darbą ne kartą žurnalistų kritikuotas ministras Remigijus Vilkaitis yra nuimamas. Na nesiseka mums su ta kultūros politika, nors tu ką.

P.S. Kultūros ministrui R. Vilkaičiui nuoširdžiai noriu palinkėti kuo daugiau kūrybinės sėkmės. Kad ir kaip keista būtų, norisi jam palinkėti būti kuo toliau nuo politikos.

Saugokimės beraščių VIP'ų: politikų ir žiniasklaidos

Vakar Seimas atmetė Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą , kuriuo buvo siūloma sudaryti galimybę dokumentuose vardus ir pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet ir lotyniško pagrindo rašmenimis.

Panašu, kad problema teisiškai galėtų būti jau ir išspręsta. Manau, kad ji jau buvo išspręsta. Juk Lietuvos Konstitucinis Teismas dar 2009 metų lapkričio 6 dienos sprendime nurodo, jog

„atsižvelgiant į tai, kad Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.

Tai negi mes norime paneigti savo pačių Konstitucijos principus? Vardan ko? Vardan kažkieno intereso? O koks tas interesas ir kuo jis toks svarbus, kad turime laužyti savo tautos valią mylėti, gerbti ir puoselėti savo kalbą savo šalyje? Bet kai kurie politikai nurimti aistroms tikrai neleis. Nes jie dažnai gina kažkieno siaurą interesą. Ir gal net pamiršta, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, ir tai yra taikoma visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių.

Tiesa, galima suprastui dar viena interesą. Pastaraisiais metais daugėja Lietuvos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir pasirinkusių jų pavardes. Yra lyg ir techninė problema dėl tokiose santuokose gimstančių vaikų pavardžių. Vyriausybė tikina, kad atsisakymas suteikti Lietuvos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Tokią teisę aš suprantu. Bet ar galime teigti, kad vienos ar net ir kelių šimtų šeimų nors turėti įmantresnę nelietuvišką pavardę yra svarbesnis už lietuvių kalbą? Kalbą, kurią mūsų protėviai gynė, dėl jos kraują liejo, knygnešiai gyvybe rizikavo? O dabar dėl sotesnio gyvenimo ar savo meilės reikalų nori kas nors priversti visą tautą priversti atsisakyti savo kalbos normų?

Bet jei jau kai kuriems politikams labai norisi pertvarkyti lietuvių kalbą tai yra labai paprastas būdas – pasiūlyti referendumu keisti Konstituciją. Ir jei tauta pasakys TAIP, tuomet taip ir bus. Jei žmonės pasakys NE, tai ir reiškia NE.

O jei visai atvirai, tai iki šiol buvau linkės žymiai pozityviau žiūrėti į panašaus turinio liberalumą peršančius valdžios pasiūlymus. Tiksliau – Vyriausybės pasiūlymus. Bet kai atidžiai perskaičiau Vyriausybės parengtą aiškinamąją raštą dėl galimybės ne vien lietuviškus rašmenis naudoti vardams ir pavardėms, supratau labai papratsą dalyką – tokiso nuostatos stumiamos ir brukamos bet kokia kaina ir bandant nusispjauti į visuomenės nuomonę. Net atvirai meluojant. Štai paskaitykite, ką Vyriausybė rašo savo teikime apie galimas neigiamas priimtų įstatymų pasekmes ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

“Neigiamų pasekmių nenumatoma.”

Na jei jie Vyriausybėje nemato, tai galiu palinkėti tik viena – atidžiau apsidairykite ir pamatysite.

Premjeras A. Kubilius užsivertęs darbais (nuotrauka iš A.Kubiliaus blogo)

Dar prieš vasario 16-ąją Vyriausybės vadovas, Premjeras Andrius Kubilius pasveikino visus mus su artėjančiomis šventėmis. Išgirdau jo kalboje gražių pažadų, kad ši valdžia dirbs labai daug ir net užsispyrusiai.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus
sveikinimas Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga:

“Žinau, daugeliui šiandieninė Lietuvos padėtis atnešė naujų rūpesčių ir problemų. Bet kaip žiemą keičia pavasaris, taip ir sunkmetį pakeis gerovės ir augimo metas.

Matau, kad žmonės norėtų išgirsti labai paprastų atsakymų: kad, per dieną išgaudysime visus vagis ir valstybės turto grobstytojus, kad, tarsi mostelėjus burtų lazdele, sumažinsime valdininkų atlyginimus ir jų skaičių, kad be jokių pastangų susikurs šimtai tūkstančių naujų darbo vietų ir visi gaus tik tūkstantines algas ir pensijas…

Bet negaliu meluoti. Juolab, netikiu melo politikoje sėkme. Todėl dirbame. Atkakliai, kryptingai, užsispyrusiai.”

Ir man norisi tų paprastų atsakymų. Ypač dėl valdininkų skaičiaus mažinimo. Deja, Premjeras aiškai pats pasako, kad toks darbas prilygsta burtams ir magijai, nes tik pamojus burtų lazdele gali pavykti sumažinti biurokratų skaičių. Maniau, kad tam reikia tik politinės valios ir sumažinti prisiimtų valstybinių funkcijų.

Todėl man kažkodėl labiau norėjosi ne tik užsispyrimo ir atkaklumo Premjero ir Vyriausybės darbe. Tikiuosi, visų pirma, daugleiui Lietuvos žmonių iš valdžios norisi efektyvaus darbo. Apie jį nekalbėta… Bet, kaip sako A. Kubilius, “kaip žiemą keičia pavasaris, taip ir sunkmetį pakeis gerovės ir augimo metas”. Lauksime to šviesaus rytojaus.

Šiandien Vyriausybė išplatino pranešimą spaudai, kuriuo kvailesniems žurnalistams priminė apie Premjero Andriaus Kubiliaus nuolatinį rūpestį bedarbyste. Tačiau pasiūlymai spręsti šią problemą – ne tik pavėluoti, bet dar ir be šviesos tunelio gale.

Štai kaip gražiai Vyriausybės spaudos tarnyba kartoja seniai visiems žinomą tiesą savo pranešimą spaudai “Kovai su nedarbu – neatidėliotini veiksmai” (man toks pavadinimas šiek tiek primena sovietmečio lozungus):

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ne kartą yra pabrėžęs, kad šiais metais pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys – nedarbo mažinimas.

Na jei jau Premjeras ne kartą tai pabrėžė, tai kažkaip nutariau prisiminti, kur apie tai skaičiau ar girdėjau pirmą kartą. Štai jau prieš kiek daugiau nei metus iš tiesų Premjeras prognozavo augsiantį nedarbą ir problemas. Apie tai kalbėjo ir radijo laidose, rašė apie tai ir įvairūs portalai.

Todėl kyla klausimas, kodėl tik dabar “įgyvendinant Nacionalinio susitarimo idėjas ir sausio 15 dieną įvykusio Darbo forumo išvadas”, Premjeras patvirtino tris darbo grupes dėl trijų problemų:

1. darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas per ekonomikos ir verslumo skatinimo programas;
2. darbo santykių tobulinimo, darbo demokratijos stiprinimo priemonės;
3. bedarbių rėmimo sistemos ir darbo biržų veiklos pertvarka.

Beje, tos darbo grupes savo konkrečius pasiūlymus turės pateikti per 2 mėnesius.

Šiaip jau gal ir nieko tokio, kad pagaliau ruošiamasi dirbti ir ieškoti būdų bedarbystei pažaboti. Tiesa, prieš tai dar darbo grupė bent dvejus mėnesius dirbs. Tai reiškia, kad pasiūlymų sulauksime (geriausiu atveju ir tik jei darbo grupės juos apskritai pateiks “konkrečius”) kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tada, matyt, prasidės svarstymai, diskusijos dėl tų priemonių, jų efektyvumo. Reikės svarstyti, kokius įstatymus reikia parengti, ką keisti ar tobulinti.

Taip dirbant, žiūrėk, ir vasara ateis. Tada gal atsiras ir kiek daugiau sezoninių darbų. O ir šildymo sezonas baigsis. Tie, kas išgyvens, gal jau iki rudens nenumirs? Juk bus grybai, uogos, žuvys ežeruose.

Gal ir negražu taip sakyti, bet tos vadinamos “neatidėliotinos priemonės” – tai tik būdas atidėti problemos sprendimą bent keliems mėnesiams. Kodėl taip daroma? Gal paprasčiausiai nežinoma, ką reikia daryti? Bet jei jau nežinoma (reikia dar papildomų darbo grupių), tai gal galima konstatuoti vieną faktą – ši Vyriausybė nežino kaip ir nemoka stabdyti augančio nedarbo. Nes praėjusią savaitę ir vėl atsirado 6,6 tūkstančio naujų bedarbių Lietuvoje.

Sėkmės Vyriausybei darbuose!

Šîandien jau drąsiai galiu sveikinti dabartinį Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių. Jo paskutinis įrašas interneto dienoraštyje, reklamuojamame Vyriausybės tinklapyje, paskelbtas lygiai prieš metus. Sveikinu Premjerą su puikia viešųjų ryšių priemone ir jos unikalumu – tas pats įrašas išleika aktualus net vienerius metus!

Jau senokai rašiau komentarą “A.Kubilius: „Mes būsime tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”. Ar tikrai?”. Rašiau pernai. Lygiai taip pat pernai, tik kiek anksčiau, parašiau komentarą “Premjero gyvenimas užstrigo žiemą”.

Nesinori kartoti tų pačių minčių apie tai, kad Premjerui reikėtų dažniau atnaujinti savo dienoraštį viešoje erdvėje, jei jau jį skelbia apskritai. Bent jau taip, kaip tai daro teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo bloge. Šį kartą mane aplankė visai kitokie įspūdžiai.

Na, tarkime, Premjeras tikrai yra labai užsimėmęs. Na, tarkime, jis neturi ką ir apie ką rašyti savo bloge. Gal ir patarėjai buvo tokie, kurie nemokėjo patarti, apie ką vertėtų viešai parašyti A. Kubiliui. Bet juk dabar yra dar ir patarėjas Virgis Valentinavičius. Gal bent jis gali ką nors patarti? Juk Virgis vadovavo www.alfa.lt.

Kita vertus, iš kur bus pas Premjerą laiko savo dienoraščiui. Štai praėjusią savaitę jis dalyvavo Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Ministrų Pirmininkų neformaliame susitikime Mežotnės pilyje Bauskės apskrityje (Latvijos Respublika). Kaip skelbiama Vyriausybės pranešime spaudai, “po išsamių diskusijų su ekspertais, bendrų konsultacijų bei pokalbių su Latvijos Premjeru Valdžiu Dombrovskiu, Estijos Ministru Pirmininku Andrusu Ansipu Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius spaudos konferencijos metu išreiškė bendrą trijų Baltijos valstybių Premjerų poziciją dėl krizės suvaldymo”:

„Šis Ministrų Pirmininkų neformalus susitikimas parodė, kad krizės suvaldymo uždaviniai mūsų šalyse praktiškai baigti”.

Ir jei jau neformalus Ministrų Pirmininkų susitikimas Mežotnės pilyje baigėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos Premjerų draugiškomis slidinėjimo varžybomis pilies parke, tai gal Premjeras susėdęs su Virgiu Valentinavičiumi iš tiesų gali bendrai surašyti naujų įspūdžių? Nors truputį šviesesnių, optimizmu dvelkiančių. O ne vien tik vis dar kabančius internete “oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma”. Žmonėms reikia ne tik ramybės, bet ir permainų. Gerų permainų. Tokių, kurias deklaravo Permainų koalicija ir Vyriausybė.

kol kas kalba ir Premjeras, ir Prezidentė. Metas vienam iš jų dirbti. (Nuotrauka iš www.president.lt)

Šiandien po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi ir kitais Vyriausybės nariais Prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistams pareiškė, kad „man reikia Vyriausybės, kuri galvotų apie šalį, kuri darytų tai, ką privalo daryti šioje situacijoje Vyriausybė, ir atsakingai siektų rezultatų. Tai yra dirbtų ir mažiau šnekėtų. To prašau ir reikalauju iš šitos Vyriausybės“.

Prieš susitikimą su A. Kubiliumi ir ministrais Prezidentė sakė:

„Pasyvumui laiko nėra, žmonės laukia aktyvių Vyriausybės veiksmų ir realių permainų. Šalies gyventojai, sutikę dalytis sunkmečio naštą, turi aiškiai žinoti, kas šiemet bus daroma, kad Lietuvos ūkis išbristų iš duobės ir esama situacija pasikeistų”, – prieš susitikimą su Vyriausybe teigė Prezidentė.”

Paskaitęs šiuos abu Prezidentės pasisakymus, pagalvojau, jog Lietuvos gyventojai galėtų kokiame susitikime su šalies vadove pasakyti kažką panašaus ir pačiai Prezidentei. Tik reikėtų šiek tiek adaptuoti jos pačios žodžius:

“Mums reikia Prezidentės, kuri galvotų apie šalį, kuri darytų tai, ką privalo daryti šioje situacijoje Prezidentas, ir atsakingai siektų rezultatų. Tai yra dirbtų ir mažiau šnekėtų. To prašome ir reikalaujame iš šitos Prezidentės.”

O jei labai rimtai, tai panašu, kad Prezidentė nori labai aiškiai padalinti valdžios veiklos sritis: Vyriausybė turi dirbti, Prezidentė – kalbėti. O ką veiks Seimas ir teismai? Juk dirbančių ir kalbančių vietos jau užimtos.