Dainius Radzevičius

Fotomenininkas Liudas Verbliugevičius: Vieno foto paveikslo paroda (Kultūros nukryžiavimas)

Naujienų portale Delfi.lt Anatolijus Lapinskas rašo apie profesionalaus meno ir kultūros atstovų susirūpinimą skurdžia valstybės parama kultūrai ir apgailėtina padėtimi visame sektoriuje. Autorius taip pat pastebi, kad,m formaliai žiūrint, valstybė lyg ir skiria milijonus kultūrai, menui, bet meno žmonės vistiek skundžiasi. Kodėl?

Pasirodl kad kaltųjų dėl šio nesusipratimo toli ieškoti nereikia. Gyvenimas, kaip sakoma, paprastas. Tiesiog kai kurie žmonės jį daro sudėtingą. Todėl atidžiau pažiūrėjus Valstybės kontrolės išvadas ir net pasiskaičius viešus skandalus dėl kultūrai skirtų, bet kažkodėl iššvaistytų pinigų, viskas darosi aiškiau. Tą pastebėjo ir A. Lapinskas, nors Lietuvos meno kūrėjų asociacija jau seniai apie tai garsiai kalbėjo susitikimuose su Premjeru, Prezidentūros, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto bei pačios Kultūos ministerijos atstovais. Bet kuriuo atveju gerbiamas A. Lapinskas padarė labai teisingas išvadas:

“Perskaičius Valstybės kontrolės dokumentą, darosi aišku, kad Lietuvos kultūros padangėje, kur pažvelgsi, sklando milijonai, deja, ne kultūrai, bet kažkam tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje atsidūrusiems greta kultūros. O tokių mėgėjų pas mus tikrai netrūksta. Ta pati Valstybės kontrolė 2009 m. atlikusi Kultūros ministerijos finansinį auditą nustatė kalnus pažeidimų ir milijonus litų neaiškių pinigų teatruose ir orkestruose, taip pat pačios ministerijos vykdomuose projektuose ir programose, pvz., projektui „Bibliotekos pažangai“ iš Billo ir Melindos Gates’ų fondo tam tikslui gauti pinigai buvo panaudoti ne projektui, bet palūkanoms gauti”.

belieka neatsakytas vienintelis klausimas – o kas keisis artimiausiu metu? Kalbu ne tik apie planuojamą kultūros ministro kaitą. Žymiai labiau rūpi sistemos pokyčiai.

Šį antradienį (balandžio 27 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie populiarios ir pramoginės kultūros dominavimą viešoje erdvėje.

Daugelis televizijos žiūrovų jau ne vienerius metus geriausiu vakaro laiku stebi įvairius realybės šou, pramogines laidas, populiarios muzikos koncertus. Profesionalaus meno ir kultūros atstovai neretai diskutuoja ir net kritikuoja tokią situaciją, kai viešą erdvę uzurpuoja išimtinai populiari ir dažniausiai vieN į pramogą orientuota produkcija. Iš esmės labai panašiai atrodo ir populiariausios interneto portalų rubrikos – žinomų žmonių (net ir kultūros srities) buitis ir kasdienybė yra neretai įdomensi už pačią jų kūrybą.

Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, kodėl viešoje erdvėje įsivyrauja pramogos ir populiarioji kultūra? Kas ką formuoja – pasiūla paklausą at atvirkščiai? Pokalbyje apie tai dalyvauja dainininkas, aktorius, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, prodiuseris Egmontas Bžeskas naujienų portalo „Delfi.lt“ švietimo, žiniasklaidos aktualijų reporteris Mindaugas Jackevičius.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šiandien Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) švenčia 20 metų veiklos sukakį. Tačiau ši šventė verčia ne tik džiaugtis jubiliejumi, bet ir labai rimtų pasvarstyti – kas laukia globalizacijos amžiuje gyvenančių Lietuvos autorių ateityje?

Todėl šiandien rengiama diskusija “Naujosios medijos ir autorių teisių apsauga”. Į diskusiją pasikviečiau Kompozitorių Mindaugą Urbaitį, muzikos kompanijos „Monaco“ įkūrėją ir prodiuserį Justą Garliauską, Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėją Nijolę Matulevičienę, teisininką, monografijos „Autoriu Teises: Civiliniai gynimo būdai“ autorių, prof. Vytautą Mizarą,
Vilniaus universiteto dėstytoją, tinklaraščio nezinau.lt autorių Džiugą Paršonį, radijo stočių „M–1“ ir „Lietaus” vadovą, dainų kūrėją Gintarą Zdebskį.

Diskusijos kontekstas labai paprastas. Kultūros ministerijai pateikus Vyriausybei Lietuvos Respublikos autorių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą kilo prieštaringų diskusijų banga. Įstatymo projektu, be kitų dalykų, siekiama užtikrinti papildomas pajamas menininkams ir kūrėjams už jų kūrinių teisėtą atgaminimą asmeniniais tikslais, naudojant tuščias laikmenas ir įrenginius. Tai taip vadinamas “tuščios laikmenos mokestis”.

Kaip žinia, diskusijos esmė – iš principo reikia ar nereikia mokėti autoriams nors kiek lėšų nuo kiekvieno ar nuo daugelio įrenginių, kuriuos pirkdami vartotojai gali iš esmės nemokamai naudotis ir autoriniais kūriniais (kopijuoti dainas, paveikslus, nuotraukas, knygas ir pan.). Vieni teigia, kad nereikia. Kiti -reikia, bet pasirinktas būdas neteisingas. O koks gali būti kitas kelias?

Vakar premjeras Andrius Kubilius susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite ir informavo ją, kad Tautos Prisikėlimo Partija (TPP) kandidatu į kultūros ministrus siūlo savo pirmininką Arūną Valinską. Kaip ir buvo galima tikėtis, Prezidentė išsakė neigiamą nuomonę apie kandidatą ir Premjeras apie tai vakar informavo patį A. Valinską.

Matyt, ne tik Premjero nuomonė apie A. Valinsko tinkamumą būti ministru nesikeičia. Nors premjeras viešai reiškia viltį, kad TPP elgsis išmintingai ir atsakingai bei įvertins Prezidentės nuomonę, tačiau ar galima to tikėtis iš šios partijos? Mano asmenine nuomone, pačios TPP atėjimas (atvedimas) į politiką ir valdžią – labai neatsakingas veiksmas. Gal apie tai dar per mažai kalbame, bet kas nors juk turės kada nors tai įvertinti labai rimtai. Beje, A. Valinsko deklaruotas noras dirbti Lietuvai nesivaikant postų, o į juos surandant tikrus profesionalus, buvo tik dar vienas burbulas. Gerai, kad jis sprogo.

Todėl kai šiandien gavau Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimą, pagal kurį “koalicija ir premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad TPP brangina savo įsipareigojimus valstybės valdymo stabilumui ir efektyvumui”, nuoširdžiai ėmiausi gailėtis mūsų žmonių ir šalies. Apie kokį stabilumą ir efektyvumą galime kalbėti, kai ta vadinamoji partija TPP per visą savo buvimo valdžioje laiką kėlė sumaištį? Atvirai pasakius, didžiausias ir man maloniausias šios partijos nuveiktas darbas – tai dabartinio kultūros ministro iniciatyva pasiūlytos “tuščios laikmenos” pataisos. Bet… Tai nebuvo partijos darbas ar nuopelnas. Tai padarė pats ministras. Ir už šį gerą (jei ne patį geriausią) darbą ne kartą žurnalistų kritikuotas ministras Remigijus Vilkaitis yra nuimamas. Na nesiseka mums su ta kultūros politika, nors tu ką.

P.S. Kultūros ministrui R. Vilkaičiui nuoširdžiai noriu palinkėti kuo daugiau kūrybinės sėkmės. Kad ir kaip keista būtų, norisi jam palinkėti būti kuo toliau nuo politikos.

Fotomenininkas Liudas Verbliugevičius: Vieno foto paveikslo paroda (Kultūros nukryžiavimas)

Dienraštis “Lietuvos žinios” praneša:

Kaip sakė pats A. Valinskas, jeigu taip, tai tada “………..”. Galbūt tai tik pletkai ir gandas, nes LŽ platina neoficalią informaciją. Kol kas tai – tik pletkai. Bet… Jeigu taip būtų iš tiesų, tai tada aš siūlau kandidatais laikyti dar du tos pačios partijos narius – Astą Baukutę, kuri dirba Seimo švietimo mokslo ir kultūros komitete ir jau turi patirties. Dar geriau Antaną Nedzinską – jis dirba Informacinės visuomenės plėtros komitete.

O jei jau rimtai, tai siūlau į Kultūros ministeriją deleguoti visus TPP narius ir tegul vienas jų tampa ministru, kiti viceministrais. Blogiau jau nebus. Ir tada kultūrai ir mūsų tautai jokio prisikėlimo nebus matyti šimtą metų į priekį. Nebent visus kultūros reikalus kas nors perduotų krašto apsaugos ar vidaus reikalų ministerijoms. Vienu atveju tai pagaliau taptų vidaus Lietuvos reikalais (gal net atsirastų pinigų), kitu atveju gintume nacionalinę kultūrą nuo priešų iš išorės.

Šiandien Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pradės savo darbą tradiciniais klausimais – skundais dėl etikos pažeidimų. Tačiau pagal darbotvarkę prie kitų numatomų klausimų (pozėdžio pabaigoje) planuojama išsirinkti naują komisijos pirmininką.

Kaip žinia, iki šiol komisijai vadovavo teisininkė, dr. Edita Žiobienė. Tačiau ją Seimas paskyrė vaiko teisių kontroliere, tad nuo šiol komisijai turės vadovauti naujas žmogus. Jam teks labai sunkūs uždaviniai – ne tik organizuoti komisijos darbą, bet ir atstovauti komisijai viešoje erdvėje, teismuose ir pan. Juk pagrindinis komisijos darbas – atsakyti visuomenei ir žurnalistams, ar konkrečioje situacijoje nebuvo pažeista leidėjo ar žurnalisto etika. Ir apie tai reikia kalbėti kuo garsiau ir aiškiau, kad visi žinotų.

Dar sunkesnė misija – nuolat pažeidžiantį etiką leidinį, interneto portalą, radijo ar televizijos stotį priskirti prie neetiškos žiniasklaidos priemonių grupei. Kitaip tariant, pasiųsti tokią žiniasklaidos priemonę vieneriems metams į etiškos žiniasklaidos užribį. Tai, mano galva, bene sunkiausia misija. Nes visuomet reikia ir viešai paaiškinti, kodėl tokia kardinali priemonė pritaikoma.

Tačiau šiaip, panašu, komisija dirba beveik įprastu ritmu – nuolat nagrinėja skundus. Tik šiandien temos kaip niekada įdomios. Gintaras Varnas prašo įvertinti 2009 metų gruodžio 8 dienos LNK laidos „Paskutinė instancija“ siužetą apie lėšų, skirtų projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, panaudojimą. Teigiama, kad buvo paskelbta informacija, neatitinkanti tikrovės, žeminanti G. Varno garbę ir orumą.

Įdomus yra ir UAB „Telemanija“ skundas dėl viešų A. Račo pasisakymų. UAB „Telemanija“ direktorė E. Šerelienė prašo įvertinti interneto svetainėje www.racas.lt šių metų sausio 28 – vasario 1 dienomis paskelbtą informaciją apie UAB „Telemanija“. Teigiama, kad įmonei buvo grasinta sugadinti jos reputaciją, padaryti viską, kad niekada negautų jokios paramos. Pasak direktorės, kai kurie grasinimai tapo konkrečiais veiksmais – įmonė negavo SRTRF paramos.

O štai Lietuvos studentų atstovybių sąjunga prašo įvertinti radijo stoties M-1 informaciją, paskelbtą š.m. vasario 8 ir 10 dienomis. Teigiama, kad žurnalistė V. Dovydaitytė paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, neatsižvelgta į LSAS pateiktą medžiagą, nesilaikyta Etikos kodekso reikalavimo kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius.

Pagalbos į etikos sargus kreipėsi ir policija. Štai Vilniaus m. 3-iojo PK prašo įvertinti laikraščio „Vilniaus diena“ žurnalistų elgesį. Policija persiuntė Kultūros ministro patarėjos Daivos Siurblytės Juškienės pareiškimą ir policininkų surinktą medžiagą dėl laikraščio „Vilniaus diena“ žurnalistės Lauros Čižiūtės ir fotografo Gedimino Bartuškos elgesio Kultūros ministerijoje. D. Siurblytės Juškienės pareiškime teigiama, kad š. m. sausio 25 d. buvo sutrikdytas ministerijos darbas, nes žurnalistė ir fotografas atvyko nesusitarę ir nesuderinę atvykimo laiko.

Etikos sargų Lietuvos gėjų lyga prašo įvertinti šių metų vasario 13 dienos dienraščio „Respublika“ publikaciją „Lietuvių pasakų kol kas nedegins“. Teigiama, kad žurnalisto J. Girdvainio išsakoma pozicija homoseksualių asmenų atžvilgiu yra įžeidžianti, žeminanti žmogas garbę ir orumą.

Atrodo, kol kas tiek bus nagrinėjama skundų dėl žiniasklaidos ir žurnalistų. Jei žiūrėtume į skundų esmę, tai beveik nieko naujo nėra – žurnalistai trukdo dirbti valdžiai, neteisingai kalba apie valdžios skirstomus pinigus, įžeidinėja gėjus ir gadina įmonių reputaciją…

Rytoj Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje už reikšmingus darbus Lietuvos kultūrai ir menui įteiks Vyriausybės kultūros ir meno premijas dvylikai meno kūrėjų. Smagu bus pasveikinti laureatus.

Kaip žinia, šiomis Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų bei kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Atvirai pasakius, jau seniai man atrodo, kad šiomis premijomis ne kūrėjų veikla skatinama, o tiesiog grąžinama valstybės skola tiems žmonėms, kurie savo darbo ir kūryba nusipelnė žymiai daugiau, nei jiems buvo kada nors atlyginta už jų darbą. Galime vadinti tai ir kompensacija.

Šiemet premijoms gauti buvo pasiūlyti 43 pretendentai. Nuoširdžiai tikiu, kad dauguma jų buvo verti tokių premijų. Tačiau komisija slaptu balsavimu išrinko ir pasiūlė 12 pretendentų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms gauti. Premijos paskirtos rašytojui Algimantui Anicetui Bučiui, lėlių teatro dailininkui ir režisieriui Rimantui Driežiui, muzikologui Viktorui Gerulaičiui, kino režisieriui Marijonui Giedriui, teatro režisieriui Aidui Giniočiui, dailininkui Eduardui Juchnevičiui, rašytojui Jakovui Grigorijui Kanovičiui, muzikologei Marijai Vidai Krakauskaitei, architektui Jonui Minkevičiui, dirigentui Vytautui Miškiniui, fotomenininkui Rimaldui Vikšraičiui, dailininkei Janinai Grasildai Žilytei. Kiekvienam meno kūrėjui bus įteikta premija, kurios piniginė vertė – 44200 litų.

Ir nors rytoj su malonumu eisiu į šį renginį su savo kolegomis žurnalistais, negalėjau nepastebėti ir vieno fakto – nuo 1997 metų, kai pradėtos teikti Vyriausybės kultūros ir meno premijos, tokiais garbingais apdovanojimais paskatinti 99 kultūros ir meno žmonės. Gal kam ir atrodo, kad daug. Bet man tai yra tik kiek mažiau nei šimtas žmonių…

Beje, kaip praneša pati Vyriausybė, “dėl lėšų trūkumo minėtos premijos nebuvo skirtos 2000 m., 2001 m., ir 2005 metais”. Štai ši aplinkybė mane dar kartą privertė susimąstyti – tai kaip turėjo būti sunku tuo metu ir kaip žiauriai trūko tų lėšų, kad pamirštume įvertinti savo kultūros ir meno žmones? Nesinori prisiminti to laiko, bet juk 2004 metais Lietuva įstojo į ES. Tai reiškia, kad praėjus lygiai metams po įstojimo išgyvenome tokį nuosmukį, jog tuometinė Vyriausybė negalėjo net tinkamai įvertinti mūsų kultūros ir meno žmonių.

Vakar su kolega klaipėdiečiu žurnalistu nuvykome į Litexpo parodų centre vykstančią Vilniaus knygų mugę. Mano kolega buvo šokiruotas – jau parodų centro prieigose pamatęs automobilių spūstį jis tesugebėjo paklausti: “Ar čia visi į tą knygų mugę?”. Palikę automobilį gerokai toliau nuo parodų centro pėsčiomis nukulniavome į… naują grūstį prie kasų ir įėjimo į centrą.

Knygų mugėje šiemet teko aplankyti daugybę stendų, nors trumpai pabendrauti su kolegomis ir daugybe pažįstamų – Frederiku Jansonu, Edmundu Ganusausku, Algimantu Čekuoliu, Domu Kaunu, Sauliumi Pilinkumi, Filomena Taunyte, Antanu Kibicku, Mindaugu Nastaravičiumi ir daugybe kitų. Dauguma jų su knygomis maišeliuose ar dar tik skubėjo įsigyti. Grūstys prie daugybės stendų, kai kurių autorių knygos tirpo akyse ir jau buvo pardavinėjami paskutiniai į parodą atvežti egzemplioriai. Gal ir neturėtų tai stebinti, nes renginio organizatoriai dar atidarymo metu skaičiavo, kad šiemet mugėje vien kultūrinių renginių bus daugiau kaip 300, juose dalyvaus apie 500 dalyvių.

Džiugu ir gera buvo girdėti kai kurių leidėjų pasidžiaugimus, kad mugė sėkminga, o ir patys pardavimai džiugina. Kurgi nepirks lietuviai, jei kai kurios knygos perpus pigesnės nei knygynuose! O kur dar akcijos ir specialios kainos (pvz., vos 5 ar 10 litų už knygą) taikoms leidiniams, kuriuos norėtum įsigyti, bet įpratsu metu jos tieisog per brangios.

Labai smagu buvo pamatyti ne vieną naujieną. Ypač džiugino kai kurios knygos vaikams. Vakar vakare sūnus su malonumu klausėsi ir spoksojo į nuostabias iliustracijas vartant knygą “Pilėnai” (leidykla “Kronta”).

Nors vakar jau teko pasiklausyti kai kurių knygų autorių įdomių kalbų ir pasisakymų, nutariau dar ir šiandien skirti bent keletą valandų Vilniaus knygų mugei. Labai jau įkvėpė vakar vakare paliekant parodų centro kompleksą prie bilietų kasų nusidriekusi milžiniška mugės lankytojų eilė. Tokių eilių, prisipažinsiu, nuo sovietmečio visuotinio deficito laikų neatsimenu. Juk jei ekonominiu sunkmečiu, penktadienio vakarą ir dar pobjauriu oru tiek daug žmonių po atviru dangumi su vaikais laukia savo eilės pamatyti ir įsigyti knygų, imi ir pradedi svajoti – gal ta krizė (ne ekonominė) jau baigiasi?

Dar vienas pretekstas šiandien apsilankyti parodoje – nuo 15 val. vyks žurnalų „Miesto IQ“ ir „Intelligent Life“ redaktorių, autorių diskusija „Žurnalas – miesto kultūros židinys“. Turėtų dalyvauti europarlamentaras, įvairių knygų autorius Leonidas Donskis, profesorius Egidijus Aleksandravičius. Taip pat diskusijoje turėtų dalyvauti ir G. Grajauskas, R. Baločkaitė, K. Navakas, B. Garbaravičienė, O. Lukošius, I.Žurkuvienė. Bandysiu prisijungti prie šios diskusijos. Ne smanau, kad būtų labai gerai, jei žurnalas taptų ne tik miesto kultūros židiniu.

Žurnalas “Naujasis židinys-Aidai” , istorikas Nerijus Šepetys

Gal iš tiesų reikia kuo skubiau naikinti Kultūros ministeriją ir pagaliau ją sujungti su Švietimo ir mokslo ministerija? Toks (ministerijų – D.R.) atskyrimas buvo nepavykęs eksperimentas, nes kultūra liko be protų, o švietimas be kultūros.

Tarptautinė konferencija
“Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?”
(2009-11-13, Vilnius)

www.bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas

“Mes įvedėme privalomą registraciją komentatoriams (naujienų portale www.bernardinai.lt – D.R.), nes komentavimas neturi nieko bendro su žodžio laisve. <...> Keista buvo kai kurių skaitytojų reakcija. Jie pasakė, kad “jei mus registruojate, tai mės Jūsų neskaitysime”.
<...>
Gerai, kad yra krizė, nes kai kurie supranta, kad jei negali kurti kultūrinio laikraščio, tai gal geriau ir nekurk.
<...> Kultūrinė žiniasklaida Lietuvoje atrodo blogiau nei pati kultūra. Duok Dieve, kad kada nors kultūrinė žiniasklaida pasiektų tokį lygį kaip kultūra. Keista, kad dažnai knygų autoriai prašo pinigų knygos leidybai, nes “jų knygos niekas neperka”. Kodėl manoma, kad tai, ko neperkama, yra kultūra, o tai, ką perka, nėra kultūra?”

Tarptautinė konferencija
“Kultūrinė žiniasklaida šiandien: marginalizacija ar proveržis?”
(2009-11-13, Vilnius)