Dainius Radzevičius

Lietuvos radijas ir televizija

Šiandien gavau LRT išplatintą pranešimą spaudai apie incidentą, kuomet vasario 16-ąją LTv tiesioginių transliacijų metu šalies himnas buvo nutrauktas reklama. Tikėjausi, kad bus išsiaiškinta dėl šio incidento ir nebus tuščiai politikuojama šia tema. Deja…

Prisipažinisu, kad šio dalyko pats nemačiau, nors dalį transliacijų stebėjau. Tačiau kolegos žurnalistai manęs jau klausė nuomonės apie tai. Pasakiau aiškiai, kad greičiausiai šią temą svarstys ir LRT Taryba jau kovo 16 dieną. Juolab, kad dėl tų (ne)lemtų reklamos intarpų valstybinių švenčių metu LRT Taryboje dar pernai buvo diskutuota.

Tačiau kol viskas bus išsiaiškinta (nustatytos priežatys, problemos, kaltės ir bausmės), noriu atkreipti dėmesį į LRT išplatintą pranešimą spaudai.

LTV direktorius Rimvydas Paleckis viešai paaiškino, kad incidento priežastis – įvyko apmaudi klaida. Teigiama, kad “vasario 16 dieną, per LTV tiesiogiai rodant Šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros bazilikos dėl techninės klaidos transliacija buvo baigta nebaigus giedoti valstybės himno paskutinio sakinio, kurį nutraukė reklama”. Pasak LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio, šiuo metu LRT technikos centre atliekamas šio incidento tarnybinis patikrinimas.

Tačiau tas pats direktorius dar iki tyrimo pabaigos kelia versiją:

„Panašu, kad įvyko apmaudi, kaip aiškėja, žmogiška klaida, kai centrinės aparatinės technikas keliomis akimirkomis anksčiau paspaudė mygtuką ir taip nutraukė besibaigiančią transliaciją iš Arkikatedros.“

Žinoma, direktoriaus dar papildomai pabandyta sušvelninti situaciją, nes “vasario 16- tą dieną LTV organizavo ir tiesiogiai rodė net penkis šventinius renginius, kurių metu valstybės himnas skambėjo kelis kartus”. Suprask, galima buvo netyčia kokį kartą himną ir “nugnybti”.

Be to, LTV direktorius dar pastebi, kad „dabar, akcentuojant techninę klaidą, mėginama šį nemalonų nesusipratimą politizuoti”. Dar prideda, kad kalba konkrečiai apie Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininko V.Stundžio viešai pareikštą pasipiktinimą dėl transliaciją nutraukusios reklamos.

Galiu suprasti, kad politikų pasisakymai – tai politikavimas. Bet kaip reikia vertinti paties LTV direktoriaus Rimvydo Paleckio pasisakymą? Man tai irgi panašu į politikavimą. Nes vieša polemika su politikais apie politikavimą – tai ir yra politikavimas. Juolab, kad pasipiktinimą reklama, kai ja nutraukiamas himnas, gali ir turėtų jausti ne vienas lietuvis. Manau, kad jie tai būčiau matęs aš – rekacija būtų panaši kaip ir to Seimo nario.

Ir nors LTV direktorius atsiprašo tų, kuriuos minėtas nesusipratimas galėjo įskaudinti, tačiau po atsiprašymo turi būti padarytos ir išvados. Taip pat ir apie politikavimą.

Lietuvos radijas ir televizija brangins žurnalistų gerą vardą

Šiandien “Lietuvos žinių” žurnalistas Rimantas Varnauskas skelbia savo straipsnį “Kokias tradicijas tęsia “Panorama”?. Atidžiai perskaičiau ir susigėdau. Už tokią žurnalistiką ir tokį temos pateikimą. Kolegiškai gėda už kolegą.

Straipsnis pradedamas sausu ir, mano galva, labai teisingu faktu – šiandien Lietuvos radijas ir televizija iškilmingai švenčia naujienų laidos “Panorama” 40-metį. Ta proga kolegas iš “Panoramos” galima ir norisi (bent jau man) draugiškai pasveikinti. Juk tai šventė. Jubiliejus. Gimtadienis.

Juk laidos istorija siekia 1957 metus, kai buvo pradėtos transliuoti pirmosios žinios Lietuvos televizijos (LTV) eteryje. Laida buvo pavadinta “Panorama” 1970 metais.

Tačiau žurnalistui R. Varnauskui nesinori nei sveikinti kolegų, nei apsiriboti faktais. Jam žūtbūt prireikė savo komentaru iš karto ir įvertinti kolegas žurnalistus paverčiant juos vos ne Lietuvos priešais:

“Okupacijos laikais iki pat Atgimimo LTV “Panorama” buvo svarbiausias kompartijos agitacijos ir propagandos įrankis, gal net svarbesnis nei “Tiesa” ir “Komjaunimo tiesa”. Nustebtume, jeigu nepriklausomoje Lietuvoje tektų švęsti šių partijos ir komjaunimo CK “organų” jubiliejų. Tačiau niekas nesistebi, kad švenčiamas “Panoramos” ne 20-metis, o 40-metis. Matyt, toks tradicijų tęstinumas atitinka dabartinės LTV veiklos dvasią ir tikslus.”

Kiek žinau, pats Rimas gimęs sovietmečiu. Ar jis švenčia savo gimtadienius? Ir ar kiekvieno gimtadienio metu jis prisimena tik savo blogus darbus ir praeitį, kuri galbūt ne visai gražiai atrodytų viešai rodoma? Matyt, kad taip. Jis elgiasi labai savikritiškai ir mazochistiškai. Gimtadienių proga užsiima saviplaka draugų akivaizdoje, o kiekvieną, kuris jį sveikina, sako, kad tegul jo gimtadienius skaičiuoja tik nuo 1990 metų kovo 11 dienos.

Todėl Rimui, matyt, labai sunku suprasti sovietmečiu gimusį ir savo gimtadienius švenčiantį kolegą Audrių Matonį, kuris dabar vadovauja “Panoramai” ir kuris jam atsakė:

“40 metų brandinta “Panoramos” reputacija įpareigoja nenuleisti kokybės kartelės, o šių dešimtmečių patirtis ir čia dirbantys žinių profesionalai įkvepia tikėjimo, kad LTV žinios ir toliau diktuos žanro standartą. <...> Mes LTV elgiamės ir dirbame sąžiningai, tad galima tik apgailestauti, kad ir “Panoramos” transliacijos prasidėjo ne 1990 metų kovo 11-ąją ar 1991 metų sausio 13-ąją, o 1970-ųjų sausį”.

Na o aš sveikinu visus LTV dirbančius kolegas, kurie šiandien kuria “Panoramą”. Sveikinu ir visus tuos, kurie per 40 metų stengėsi sąžiningai dirbti žurnalisto darbą LRT kolektyve. Laidos gimtadienio proga noriu palinkėti jiems kūrybinės sėkmės ir sveikatos.

P.S. “Lietuvos žinių” vyriausiajam redaktoriui ir žurnalistui R. Varnauskui linkiu kada nors atšvęsti savo gimtadienį be savigraužos, kad jie gimė ir net dirbo sovietmečiu. Nes juk dirbusieji sovietmečiu stiprino tą sistemą ir buvo blogio kūrimo bendrininkai? Ar ne taip, Rimai?

Prisipažinsiu, kad su dideliu nekantrumu laukiau seno/naujo Lietuvos televizijos projekto – laidos “Pinigų karta”. Nuo šiol antradienio vakarais turėsiu galimybę bent šį tą verto pažiūrėti per televizorių – LTV eteryje apie pinigus ir naująją pinigų kartą galėsiu ne tik išgirsti įdomių dalykų, bet ir kai ką pamatyti.

Turiu prisipažinti ir dar vieną dalyką – dažniausiai esu labai kritiškai nusiteikęs daugumos televizijos žurnalistų atžvilgiu. Lietuvoje ypač jaučiamas idėjų ir kūtybiškumo stygius. Atvirai kalbant, dažniausiai tai yra tiesiog tinginystė. Vien verkšlenimas, kad trūksta pinigų, manęs neįtikina. Kartais net keista, kad maža Lietuvos ryto televizija sugeba perspjauti savo darbu vadinamąsias didžiąsias televizijas.

Todėl kai pamačiau “Pinigų kartos” anonsą televizijos eteryje, sukirbeno viltis, kad net ekonominiu sunkmečiu gali atsirasti/sugrįžti ir geresni laikai Lietuvos televizijoje. Mano nuomone, anksčiau rodyta “Pinigų karta” buvo viena geriausių Lietuvos televizijos laidų. Aš dažnai lyginu dvi laidas, kurių kūrėjai demonstravo tikrąsias kūrybiškumo galimybes ir visišką kūrėjo fiasko. Štai LTV eteryje dar pernai buvo tokia laida “Trys milijonai”. Nežinau kodėl, bet laidos kūrėjai sugebėjo iš tokios dėkingos temos kaip sportas padaryti tokį neįdomų žiūrovui reginį. Taip blogai dirbti dar reikai pasistengti. Juk sportas – tai veiksmas. O televizijai reikia veiksmo. Tačiau “Trys milijonai” tapo bloga ir nyki pokalbių laida.

Laida “Pinigų karta”, kuri skirta pinigams (visiškai nykiam ir negyvam materialiam daiktui) sugebėdavo surasti veiksmo visame kame. Su malonumu prisimenu Domo Burkausko “realybės šou” šioje laidoje, kai kolega pabandė vieną mėnesį išgyventi už minimalią algą ir tai kūrybiškai parodė televizijos eteryje. Paprasta ir tuo pačiu genialu (genialu, kai lygini su kitomis Lietuvos televizijų laidomis).

Visgi šį kartą norėjau pakalbėti ne apie praeitį. Štai vakarykštė laida “Pinigų karta” mums dar kartą ne tik priminė ekonominę krizę, bet ir ant svartyklių lėkštelių leido sudėti vienoje pusėje litus, kitoje – vertybes, kurias gali nusipirkti ir kurių negali nusipirkti už tuos pinigus. Ko žmonės ieško politikoje ir žiniasklaidoje? Jie dažniausiai ieško paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Todėl laidos kūrėjai labai aiškiai įvardino šou verslo žvaigždių ir žvaigždučių honorarų dydžius iki krizės ir jos metu. Ne mažiau aiškiai papasakojo apie elektros energijos kainos dedamąsias dalis ir tos energijos tiekimo ypatumus.

Visgi labiausiai mane (maloniai) nustebino pirmoji sugrįžusios “Pinigų kartos” laida dėl to, kad kalbėdami apie pinigusjos rengėjai nepamiršo sausio 13-osios ir laisvos Lietuvos istorijos. Pokalbis studijoje su verslininku R. Dargiu ir žurnalistu A. Raču, manau, dar kartą žiūrovams aiškiai įvardino tikrąsias vertybes. Ir tai tikrai nėra pinigai. ir tai nėra kitos materialios vertybės, buities kokybė. Visa tai neturi prasmės, jei neturi pamatinės laisvės – naudotis tuo, ką pats sukuri. Ir gerai, kad buvo kritiškas pokalbis apie mus pačius. Nes būtent už tokią Lietuvą, anot A. Račo, kovojome. O jei ko neturime, tai galime kaltinti tik patys save. ir visada galime keistis ir pradėti dirbti. Pradėti gyventi savo galva niekada ne vėlu. Gal tokia ir turi būti naujoji pinigų karta? Laikas parodys.

Šį antradienį (gruodžio 8 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie ekonominio sunkmečio metu pasikeitusius žymių ir mažiau visuomenei žinomų žmonių likimus bei jų atspindį televizijos laidose.

Dar prieš kiek mažiau nei metus televizijų eteryje nuolat šmėžavo barngiais pirkiniais, egzotiškomis kelionėmis ir prabanga besilepinantys garsūs lietuvaičiai. Tačiau ekonominis sunkmetis prislėgė ne tik paprastus „mirtinguosius“, bet ir muzikos pasaulio ar verslo įžymybes. Vis dažniau girdime ne tik apie jų meilės intrigas ar sėkmingą karjerą, bet ir sudužusias viltis, skolas ar net tragiškus likimus.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kaip keičiasi televizijos ir jų laidos, kuriose nuolat šmėžuoja garsenybės. Kodėl dalis žinomų žmonių ir šiandien nepatenka į televizijos laidas, o savo privalumais besipuikavę, o dabar kartais ir vargstančios „žvaigždės“ vis dar nuolat lepinasi televizijų dėmesiu?

Diskusijoje dalyvauja Lietuvos televizijos laidos „Stilius“ autorė ir vedėja Violeta Baublienė, prodiuseris Saulius Bartkus, socialinio tinklo frype.lt direktorius Aras Vėberis.

Vakar buvo viešai paskelbta, kad vilniaus miesto savivaldybė nori LTV turėti “savo” užsakomąją laidą. Savo nuomonę dėl to jau išsakiau.

Bet vakar vakare dar kartą perverčiau seniai skaitytą Sigito Krivicko ir Eugenijaus Gentvilo pokalbį knygoje “Politiko duona”. Ir atradau mano žymą apie tai, kaip Eugenijus Gentvilas sakėsi suprantąs politiko santykį su rinkėjais.

“Man visada rūpėjo ne per kitus (žiniasklaidą, viešuosius ryšius), bet pačiam suprasti opiausias problemas, todėl mano credo: politikas turi nuolat bendrauti su žmonėmis, būti tarp jų. Šia prasme geras pavyzdys yra prityręs politikas Česlovas Juršėnas, nors mūsų pažiūros ir nesutampa. Matau, kad jis mėgsta ir nebijo eiti pas žmones”.

Todėl galite mantyti, kad šis nemokamas E. Gentvilo patarimas gali būti puiki pamoka Vilniaus miesto valdžiai, kad su žmonėmis geriau bendrauti ne vien televizijos eteryje ir dar už tai susimokėti tų pačių žmonių pinigais. Nebus nei sąžininga, nei efektyvu, nei objektyvu. Liūdnas to pavyzdys gali būti anksčiau per regioninę Vilniaus televiziją rodytos laidos apie Vilniaus savivaldybę. Jas žiūrint apimdavo neviltis ir dėl tokios žurnalistikos, ir dėl tokio PR’o. Ir ypač dėl tokio politikų požiūrio į žiniasklaidą bei visuomenę.

D.Radzevičius: Patiko ne tik todėl, kad tai vienas įdomiausių pranešimų spaudai. Tai ir vienas taikliausių atsakymų “kolegai ir kolegoms”.

Rafinuotai geltonas šmeižtas, pajuokaujant.

Komercinė televizija LNK bulvarinėje laidoje „Kakadu“ (prodiuseris Saulius Bartkus) šių metų spalio 26 dieną paskleidė apie LRT gandus ir paskalas.

Tikrovės apie LRT neatitinkanti informacija suformuluota suktai, beveik juokaujant, taip, kad nebūtų galimybių kreiptis į teismą dėl tikrovei neatitinkančių faktų paneigimo.

Laida skelbė: „Lietuvos televizijos pastatas gali būti užstatytas bankams“, o toliau reportaže šis prasimanymas jau virto svarstymų objektu – „kalbama, kad LRT vadovui nauja paskola reikalinga tam, kad įsigytų kilnojamąją televizijos stotį“.

Kita nesąmonė: „Yra žinių, kad ponios Miliūtės atlyginimas yra 30 tūkstančių litų“, o kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, laidoje paklaustas apie „Triumfo arkos“ biudžetą, svarstė: „girdėjau visokius gandus nuo 100 tūkstančių iki 160 tūkstančių litų“.
Visa tai netiesa.

Pritaikęs laidos kūrėjų sakinių konstrukcijų formuluotes galiu pasakyti, kad kalbama, jog prodiuseris S.Bartkus gali būti melagis. O apie LNK esu girdėjęs gandų, kad televizija virto oligarchų bei „Vilniaus brigados“ berniukų pinigų plovimo mašina.

Girdėjau, kad yra žinių, jog LNK turi rimtų finansinių problemų ir artimiausiu metu gali bankrutuoti arba būti parduota skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Vladimirui Romanovui, o S.Bartkus piktnaudžiauja LNK eteriu ir suvedinėja sąskaitas su LRT, nes S.Bartkaus požiūris į LRT ėmė keistis po to, kai pernai, prasidėjus krizei, LRT pakeitė požiūrį į S.Bartkaus „Požiūrį“ ir baigė jo transliacijas.
„Kakadu“ siužeto turinys, manau, sinchronizuotas su kita dieną pasirodžiusiu rašiniu „Lietuvos žiniose“. Šis dienraštis priklauso į oligarchą panašiam Bronislovui Lubiui, kuris valdo su LRT dėl reklamos konkuruojančią Baltijos TV. Jos auditorija pastaruoju metu mažėja.

„Lietuvos žinias“ redaguoja Valdas Vasiliauskas, sovietmečiu, kaip teigiama spaudoje, dalyvavęs slaptoje KGB operacijoje prieš Valdą Adamkų.

Ar gamta vis mūsų namai?

Šį antradienį (rugsėjo 29 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie žiniasklaidos ir visuomenės pastangas kovoti už Lietuvos gamtos ir sveikos aplinkos išsaugojimą.

Gamtos apsauga nuo brakonierių ir jos niokotojų, saugotinų ir kitų gražių gamtos kampelių išsaugojimas bei kova su nelegalių statybų vykdytojais ne vienerius metus tampa išskirtinėmis žurnalistų temomis. Kartais net valdžia pakyla į kovą prieš gamtos teršėjus, nelegalių namų ir pirtelių draustiniuose mėgėjus. Deja… Kol kas panašu, kad visuomenėje esminių lūžių neįvyko, o viešumoje vykstanti kova primena Sizifo darbą. Kodėl? Ar valdžia per silpna? Ar žurnalistai ne iki galo atlieka savo darbą? O gal viešumas ir telieka bene vienintele efektyvia priemone nors kiek stabdant savivalę ir gamtos niokojimą? Kas tukdo įgyvendinti efektyvesnę programą aplinkosaugoje? Negi tik žmonių aukos gali sukelti tikrą visuomenės rūpestį?

Diskusijoje dalyvauja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė, LTV laidos „Gamtos patruliai“ viena iš kūrėjų Sandra Kučinskienė, laikraščio „Tėviškės gamta“ vyriausiasis redaktorius Juozas Stasinas, bendrovės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Antradienį (rugsėjo 15 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie populiarėjančių jaunųjų talentų atrankos ir „žvaigždžių fabrikų“ projektus.

Atrodo, kad viso pasaulio televizijas apėmusi talentų paieškos epidemija užkrėtė ir Lietuvos televizijas. Jaunų ir talentingų žmonių paieška tampa varžybomis žiūrovams ir atveria galimybes išgarsėti niekam nežinomiems gabiems žmonėms. Vieni tokius projektus giria, kiti juos kritikuoja. Optimistai tvirtina, kad taip padedama surasti ir parodyti visiems gabius žmones, pesimistai įsitikinę, kad tai galimybė televizijoms pelnytis išnaudojant žmonių talentus.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kaip reikia vertinti televizijų vykdomas talentų paieškas.

Diskusijoje dalyvauja LTV projekto „Talentų ringas“ prodiuseris Jonas Vilimas ir TV3 projekto „Lietuvos talentai“ prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, Tomas Augulis.

Šį antradienį (rugsėjo 8 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, ar iš tiesų visuomenė yra pasiilgusi ir jai reikia žiniasklaidoje skelbiamų kuo daugiau gerų žinių.

Yra senas posakis apie naujienų parinkimą žiniasklaidoje: geros naujienos yra blogos naujienos, o blogos naujienos – geros naujienos. Tačiau ne vienas daugiau ar mažiau žinomas žmogus yra pasakęs, kad vengia žiūrėti televiziją ir nežiūri jokių žinių. Ir jaučiausi dėl to labai laimingas.

Viename naujienų portale teko rasti ir tokį komentarą: „kaip turbūt ir kiekvienas žmogus, jaučiu poreikį žinoti, kas vyksta aplink mane. Tačiau tokių žinių žiūrėjimas kaip šiandien mane varo į neviltį. Noriu atsiriboti, pabėgti. Sakote, bijau realybės? Nebijau. Tiesiog manau, kad rodant tik blogas žinias žmonės yra morališkai žalojami – jie bijo išeiti į pasaulį“.

O štai prieš porą metų Lietuvoje vykdę „Geros nuotaikos“ programą, jos organizatoriai sakė siekę, kad gydytojai mokytųsi ligonius gydyti ne tik vaistais, bet ir savo gera nuotaika. Todėl laida „Žiniasklaida anatomija“ kelia klausimą, ar lygiai taip pat turi elgtis ir „Geros nuotaikos“ programą vykdyti žurnalistai? Kokių žinių šiuo metu žmonėms reikia labiau – gerų ar blogų? Kas gali pasakyti, kurios žinios yra geros, o kurios blogos? Kaip nuspręsti, ar šiuo metu krentančios nekilnojamojo turto kainos yra gera ar bloga žinia? Juk akivaizdu, kad dėl to liūdi tokio turto savininkai, bet džiaugiasi pirkėjai.

Diskusijoje dalyvauja LTV laidos „Idėjų metas“ vedėjas Domas Burkauskas, Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Kairevičienė, jungtinės kaimų bendruomenės Užugiriai valdybos narė Lolita Navickienė, dienraščio “Respublika” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaičiulytė.

Šiandieninis LRT pranešimas skelbia, jog sekmadienį LTV buvo populiariausia televizija šalyje. Tikėjausi, kad tai vien televizijos darbuotojų ir vadovybės nuopelnas. Deja… Didelę auditoriją sudomino per LTV transliuota Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija. Todėl ačiū Jai už reitingą.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos ceremoniją ir su ja susijusių renginių iškilmingą programą žiūrėjo daugiau nei 317 tūkstančių gyventojų. LTV liepos 12 dieną transliavo Seimo posėdį, skirtą Prezidentės priesaikos ceremonijai, šv. Mišias, skirtas Prezidentės inauguracijai, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rikiuotę ir paradą, Prezidentės inauguracijos apžvalgą, Prezidento rūmų perdavimo ceremoniją, dokumentinės apybraižos apie Dalią Grybauskaitę „Prezidentės portretas“ premjerą ir šventinį inauguracijos koncertą.

Viskas logiška. Žmonėms buvo pateiktas tikras geras ir laiko seniai patikrintas televizinis kokteiliukas. Jo sudedamosios dalys tokios – Super didelė/mega/ Žvaigždė (D. Grybauskaitė) ir jos vienos dienos realybės šou. Šiame šou buvo ir dainų, ir gražūs rūmai, ir karo atributikos. Net mišios buvo.

Tačiau, net ir turint Žvaigždę ar visą jų rinktinę bei gerą scenarijų, to tikrai negana. Reikia dar visa tai ir profesionaliai parodyti. Todėl galima tik pasveikinti visus LTV darbuotojus, nes transliacijose dirbo 62 kūrybiniai ir techniniai darbuotojai. Panašu, kad žiūrovas jų darbą įvertino labai teigiamai. O jei ir buvo kas ne taip, tai atleisti galima – juk ir oras buvo nedėkingas, ir šiaip visko gyvenime būna.

Ir nors LRT generalinis direktorius giriasi, kad “jau ne pirmą kartą matome, kad per svarbiausius istorinius įvykius žmonės renkasi tai, kas svarbiausia ir patikimiausia – Lietuvos radijo ir televizijos transliacijas“, įtariu, kad viskas buvo kiek kitaip.

Man atrodo, kad “jau ne pirmą kartą matome, kad per svarbiausius istorinius įvykius žmonės nesirenka – žiūri tuos, kurie rodo tuos įvykius”. gerai, kai tokie įvykiai nukrinta iš dangaus. Nes ekonominio sunkmečio metu nusamdyti tokio lygio Žvaigždes, parengti scenarijų, nupirkti dekoracijas ir dar nusamdyti tiek dalyvių būtų nepakeliama našta bet kuriam televizijos kanalui. Juolab nacionaliniam transliuotojui, kurio biudžetas nuolat mažėja kaip pernykštis tirpstantis sniegas.

Ačiū valdžios žmonėms už supratingumą, kad bent patys kurdami tokias programas ir jose dalyvaudami leidžia neišvaikyti dar ir tų likusių kūrybinių ir techninių darbuotojų. Kitaip visiesm gresia tik nemokamos atostogos.

Todėl belieka palinkėti valdžios žmonėms – dirbkite visą vasarą ir organizuokite kuo daugiau realybės šou. Bus ką rodyti. Tada ir dėl reitingų galės pakovoti visos televiizjos.