Dainius Radzevičius

Atviras laiškas politikams, teisėsaugai ir žiniasklaidai

Kovo pabaigoje Panevėžio miesto apylinkės teismas nusprendė, kad garsioji Kauno pedofilijos byla turi būti papildyta. Tai reiškia, kad galutinio teismo verdikto šioje byloje dar teks gerokai palaukti ir teisiniai atsakymai į viešai keliamus klausimus visuomenę pasieks vėliau nei norėtųsi.

Šios aplinkybės verčia mus labai atvirai prisipažinti, kad tokia bylos eiga verčia politikus, teisėsaugą ir ypač žiniasklaidą labai atsakingai vykdyti savo pareigas – atsiriboti nuo bet kokių bandymų spekuliuoti šia tema viešoje erdvėje, manipuliuoti viešai prieinama ar neskelbtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat spekuliuoti visuomenės jausmais.

Tai privalome padaryti, nes teisinėje visuomenėje turime rimtą konstitucinį įpareigojimą – apsaugoti byloje minimus nukentėjusius, įtariamus, liudijančius ar kitus asmenis bei jų šeimų narius nuo bet kokio visuomenės spaudimo. Toks spaudiams ypač žalingas nepilnamečiams net ir tais atvejais, kai jų tėvai ar artimi giminaičiai nuolat rodomi ir vertinami subjektyviosios žurnalistikos laidose kai kuriuose komerciniuose televizijos kanaluose.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas įpareigoja ir žurnalistus, ir žiniasklaidos priemonių vadovus bei savininkus suvokti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą.

Kaip žinia, minėtu Panevėžio teismo sprendimu, Vilniaus apygardos prokuratūra, tirdama Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu pareikštus įtarimus Andriui Ūsui, padarė aiškių ir reikšmingų ikiteisminio tyrimo trūkumų. Teismo sprendime rašoma, kad „taip pat yra pažeista kaltinamojo A. Ūso teisė į tikslų, galutinai suformuluotą kaltinimą, tai yra teisė žinoti nedviprasmišką kaltinimų apimtį ir jo sunkumą bei atitinkamai ruoštis gynybai. Prokurorai, teismo manymu, paskubėdami kreiptis į teismą pažeidė nukentėjusios mergaitės ir jai atstovaujančios Neringos Venckienės bei įgaliotojo atstovo advokato Aido Venckaus teisės dėl rungimosi principo ikiteisminiame tyrime ir dėl teisingo ikiteisminio proceso“.

Toks teismo sprendimas reiškia, kad teisėsaugos laukia nauji iššūkiai – tinkamai užbaigti ikiteisminį tyrimą, kuris sulaukė milžiniško visuomenės ir ypač žiniasklaidos dėmesio. Kol vyks tyrimas žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės vėl turės galimybę skleisti informaciją apie jį. Tačiau žurnalisto etika įpareigoja įgyvendinant šią teisę garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti jų teisingos pusiausvyros.

Todėl stebint kai kurias viešas publikacijas ar televizijos laidas šiandien gali kilti pagrįstas įtarimas, jog kai kuriais atvejais visuomenė yra ne informuojama, o bandoma tiesmukai formuoti visuomenės nuomonę apie su rezonansine byla susijusius asmenis. Akivaizdu, kad nukentėjusiais jau dabar galima įvardinti ir su pedofilijos istorija siejamoje kitoje byloje esančias aukas – nužudytą Kauno teisėją ir vieną moterį bei šių asmenų šeimos narius.

Nukentėjo ir toliau patiria didelį psichologinį spaudimą ir tie amenys, kurių artimieji šiuo metu dar tik ruošiasi teisminiam bylos nagrinėjimui ir yra suinteresuotos bylos šalys.

Todėl norisi nuoširdžiai padėkoti tiems kolegoms, kurie etiškai dirba nušviesdami rezonansinės bylos eigą.

Tuo pačiu tenka viešai priminti kitiems kolegoms, jog norėdami gauti informaciją, jie neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis.

Be to, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti vaikams sielvarto ar baimės. Pateikdami informaciją žurnalistai privalo atskirti informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešas) interesas nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą.

Visiems žurnalistams turi būti žinoma, kad draudžiama skelbti patyrusio seksualinę agresiją asmens pavardę ar kitus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti to asmens tapatybę. Akivaizdu, kad šio principo jau neįgyvendino ir neįgyvendina nė viena žiniasklaidos priemonė, kuri kalba apie rezonansinę pedofilijos bylą.

Todėl dabartiniu metu labai svarbu, kad kolegos žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai atsimintų, jog jie privalo ne tik gerbti nukentėjusiųjų asmenų teises, bet ir privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo bloge rašo, kad “kaip Lietuvos Respublikos pilietis, rinkėjas pastaruoju metu dėl įvykių Seime buvau šokiruotas du kartus”. Viešai norėčiau paklausti ministro, o kaip jis jaučiasi kaip teisingumo ministras ir kaip valdančiosios daugumos atstovas?

Pirmą kartą, anot ministro, jis buvo šokiruotas, kai Seimo narys balsavo už kolegą. Ministras primena, kad tokių balsuotojų netrūko ir anksčiau.

Teisingumo ministrui (kaip piliečiui ir kaip rinkėjui – D.R.) atrodo, kad “balsavimas už kolegas yra nei kiek ne mažesnis (o turbūt ir didesnis) nusižengimas nei parašo padirbinėjimas ant oficialių dokumentų (t.y., dokumentų klastojimas) ar sukčiavimas klastojant posėdžių protokolus”. Tik įsiklausykime – tai panašu į nusikaltimą!

Tačiau dar kartą R. Šimašius buvau šokiruotas tuomet, kai tas pats negeras Seimo nario poelgis buvo įvertintas švelniau nei posėdžių praleidinėjimas. Man suprantama kodėl ministrą nuošridžiai nustebino ir net šokiravo žiniasklaidoje paviešinta informacija, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas praleidinėjantiems posėdžius siūlo apkaltą, o balsuojantiems už kolegas – dalies atlyginimo nubraukimą.

Lyg tarp kitko, ministras dar primena, jog ne Seimo nariams už jų veikloje daromus panašius pažeidimus numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnis (Neteisėtas prisijungimas prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo) ar 300 straipsnis (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas).

Galime ir pasvarstyti: jei jau teisingumo ministras šokiruotas tokiais valdžiažmogių darbeliais, tai ką mums ir besakyti? Ką galime patarti kitiems žmonėms, kurie gyvena toliau nuo Vilniaus Gedimino prospekto ir neturi ministro posto? Negi teisingumo sistema bejėgė? Kodėl niekas nesiūlo apkaltos ir nekelia seimūnams baudžiamosios bylos?

Mano nuomone, bet kokią bylą seimūnams dabar bijos kelti beveik visi Lietuvos prokurorai. Po to, kai sacharukų, stomų ir kitų teistų ar šiaip įstatymus pažeidinėjančių politikų sudaromos komisijos “ant kilimėlio” kviečiasi, vertina ir net bando iš posto versti generalinį prokurorą, daugeliui eilinių prokurorų norėsis per patrankos šūvį apeiti Seimo narius ir jų tvirtovę Gedimino prospekto gale.

O prisiminkime, kaip praėjusiųjų metų pradžioje ir 2008 metų pabaigoje naujoji valdančioji dauguma ir jos atstovai kalbėjo apie moralę, Dievo įsakymus ir pan.? Ačiū teisingumo ministrui už pilietiškumą ir atvirumą. Tokio seniai nebuvo. Bet žmonėms norisi ir pokyčių.

Teisingumo ministerijos parengtame Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo projekte, siūloma nustatyti, kad nuteistieji patys mokėtų už jiems priklausančių buitinių prietaisų sunaudojamą elektros energiją.

Anot TM pranešimo, siūlymas parengtas siekiant ugdyti nuteistuosius taupyti ir iš dalies kompensuoti išlaidas už suvartotą elektros energiją. Pagal turimus duomenis, šiuo metu laisvės atėmimo vietose yra virš 8 tūkst. vnt. įvairiausių buitinių prietaisų.

Pasakysiu atvirai, maždaug 8 metus teko dirbti Teisingumo ministerijos sitemoje. Ir tokios smulkios reformos, mano nuomone, kalėjimuose ir yra esminės reformos. Juk ten gyvena paprasti žmonės. Tik nuteisti. Ir jokios formalios programos neperauklės jų ir neprivers staiga elgtis kitaip, nei žmogus įpratęs. Tačiau kai priverti žmogų susimokėti už tai, ką jis naudojo daugelį metų nemokamai kitų žmonių sąskaita, padarai didelį žingsnį keičiant jų požiūrį. Atėjo laikas mokėti visiems. Tai net geriau, nei mažinti išlaidas. Tegul mažina pats žmogus, jei nori taupyti. Nori naudoti – mokėk. Pats. Savo pinigais. Gali užsidirbti, tačiau ir susimokėti privalai.

Labai džiaugiuosi tokiomis smulkiomis pataisomis, bet jei jų bus daug ir jos bus susiję su realiu gyvenimu – tada galima tikėtis ir poslinkų.