Dainius Radzevičius

Dar karštai vasarai nepasibaigus, rugpjūčio 21 dieną, startavo naujas rudeninis televizijų sezonas. Jo startas priminė kalėdinį šurmulį, kuomet jau lapkričio mėnesį dalis prekybininkų pradeda kalbėti apie žiemą – sniego dar nematyti, bet jau kalėdiniai išpardavimai prasideda.

Pradėsiu nuo šokių. Kitaip ir neįmanoma. LRT šeštadienio priminė, kad dar 2006-2007 metais ji organizavo pirmuosius šokių konkursus Lietuvos televizijų eteryje. Tuomet atrastos ne tik šokių “žvaigždės”, bet ir iki tol mažai kam plačiosiose masėse žinomi “profesionalūs šokių komentatoriai” – Jurijus Smoriginas ir Vytenis Pauliukaitis.

LNK kviečia šokti

TV3 šoka

Atvirai pasakius, jei nekreiptum didelio dėmesio į ekrano kampe šmėžuojantį užrašą “Tiesioginis eteris”, žiūrėdamas šeštadienio vakarą LNK ir TV3 rodomus šokių konkursus pagalvotum, kad vaidenasi. Juk per per LRT kartoto 2006-2007 metų sezono šokėjai, jų šokių komentatoriai ir laidų vedėjai tuo pačiu metu lyg burtų lazdele pamojus persikraustė ir į LNK, ir į TV3.

Todėl stebėdamas “grandiozinius” naujus šokių projektus per komercines televizijas sau galėjau pasakyti tik viena – nieko naujo. Tačiau šokiai yra gražu. Todėl nors tai ir yra kelerių metų senumo projektai, galima juos kentėti. Ypač, kai kas nors gražiai šoka. Apie tai rytoj, keik supratau, kalbės ir kolega Vidm\ntas Valiušaitis Žinių radijo laidoje “Žiniasklaidos anatomija”:

““Žiniasklaidos anatomijos” anonsas

Televizijų savireklamos siužetuose naujieji sezonai pristatomi kaip didelė sensacija, nematyta pramogų šventė, o štai komentatoriams ir gyvenimo stebėtojams, kaip matyti iš atsiliepimų, šis televizininkų keliamas šurmulys geriausiu atveju kelia nuobodulį, blogesniu – ironiją ar net pašaipą. Kur link eina lietuviškos televizijos? Ko galima laukti iš naujojo sezono laidų?

Visgi naujojo televizijų sezono akcentas yra kitas. Panašu, kad Seimas rado būdą, kaip paremti ekonominio sunkmečio metu nustekentą žiniasklaidą. Nukraujavusi reklamos rinka bus kompensuota! Tiesa, ne tiesiogiai pinigais, bet seimūnų darbu. Gali pasirodyti, kad kai kurie jų už savo “nuodėmes” dabar atidirba viešaisiais darbais. Tiesa, darbo vieta visai ne tokia jau ir baisi – LNK ir TV3 televizijos.

Jau kurį laiką teko matyti, kaip LNK šokių projektą reklamavo Seimo narys Arūnas Valinskas. Prie jo prisijungė ir projekto vedėja tapusi žmona Inga Valinskienė. Laidoje dar dalyvauja Seimo narė Donalda Meiželytė, kurią laidos vėdėjas Rolandas Vilkončius pristatė kaip “veikėją”. Na ir kad nebūtų viena dominuojanti partija vienoje LNK laidoje, kompaniją atskiedžia šeimyninėmis ir kitomis dramomis bei skandaliukais pagarsėjęs, nuolatinis laidos “Kakadu” veidas ir herojus, Seimo narys Andrius Šedžius. Laikinai pasinėręs ne į įstatymų projektų rengimą, bet į šokių pamokas.

Tiesa, TV3 šokių laidoje dalyvauja dar vienas politikas – Žilvinas Šilgalis. Jam irgi sekasi neblogai.

Atvirai pasakysiu, mane nudžiugino visų šių Seimo narių dalyvavimas šou projektuose. Akivaizdu, kad čia jie jaučiasi lyg žuvys vandenyje. Gal kam ir pasirodys, kad mokesčių mokėtojų pinigais kol kas išlaikomi seimūnai nemokamai darbuojasi tik dviejų televizijų labui. Bet nereikia pavydėti. Tegul kitos televizijos susitaria su kitais valdžios žmonėmis, tautos išrinktais linksmintojais, ir visiems bus gerai. Bent jau mažiau kvailų įstatymų priiminės naktimis. Sėkmės jiems.

Na ir dar vienas senas-naujas dalykas – šio sezono vinis ir reakcija į aktualijas – TV3 eteryje pasirodysiantis serialas „Drąsos kaina”. Matyt, galima jau dabar prognozuoti sėkmę šiam projektui – bus reitingas, bus ir pinigėlių. Nieko tokio – tiesiog biznis. Kauno pedofilijos skandalas kaip koks mitologinis aitvaras toliau neša dividendus prodiuseriams.

Beje, jei kam nors vis dar atrodo, kad Seimo nariai turi dirbti Seime, o ne šokti ar dainuoti televizijose, noriu pasakyti aiškiai – Jūs neteisūs. Norite įsitikinti? Pažiūrėkite šį ketvirtadienį LNK laidą “Valanda su Rūta’ (tos pačios TV, kur šokių projekte dalyvauja seimūnai) ir Jums viską gražiai paaiškins – taip ir turi būti. O jei kas dar suabejos laidos nešališkumu ar profesionalumu, galite paskaityti laidos aprašymą internete:

“Profesionali žurnalistė Rūta Mikelkekvičūtė reabilitavo Lietuvoje pokalbių laidos žanrą ir sukūrė sėkmingą vadinamąjį talk show. Ji tapo populiariausia pokalbių laida, kurią kas savaitę žiūrėjo 874 tūkst. žiūrovų.

Plati temų skalė – nuo žvaigždžių gyvenimo iki skurdo problemų leido laidai pritraukti pačios įvairiausios auditorijos. Laidą apie skurdą ir Vyriausybės politiką žiūrėjo rekordinis skaičius – per 1 milijoną žiūrovų.

Komanda nuolat pasirengusi karštam darbui: tiesioginėms laidoms ekstremaliomis sąlygomis, balsavimams ir eksperimentams.”

P.S. Atsiprašau, kad kol kas nerašiau nė apie vieną žurnalistinį projektą. Tokių dar eteryje nemačiau. Dar tikiuosi, nors nieko gero kol kas nežada nė viena televizija.

Jau kurį laiką per televiziją stebiu Mykolo Romerio universiteto reklamą. Sakyčiau, kad labai šiuolaikiška ir tuo pačiu labai žiauri jų reklama.

Jei kam tektų pamatyti per televiziją šią reklamą, siūlau atkreipti dėmesį į pagrindinį reklaminį šūkį:

“Ateitis priklauso veržliesiems!”

Keistas toks šaukinys. Jis lyg ir pasako jauniems žmonėms, pasirinkusiems šį universitetą, kad tie, kas yra veržlūs (pvz., lipa per galvas dėl karjeros ir pan.) pasieks daugiau nei bet kuris kitas. Vadinasi, būti kūrybingu, siekti mokslo jau nebepakanka… Svarbiausia -veržlumas. O gaila. Apie M. Romerį to pačio universiteto interneto svetainėje rašoma:

“Mykolas Romeris – neeilinė asmenybė savo nuopelnais valstybei, visuomenei ir mokslui. Nepaprasta energija, plati erudicija, tvirtos demokrato pažiūros ir tolerancija, gilus pilietiškumo suvokimas ir aukščiausios prabos žmogiškosios savybės leido jam išties daug nuveikti gimtojo krašto labui.”

Štai tokia asmenybe gal ir vertėtų siūlyti tapti jauniems žmonėms?

Šį antradienį (gruodžio 1 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie žiniasklaidą, jos paslaugų kokybę bei lygias teises į informaciją bei pramogas visiems vartotojams.

Visuomenės informavimo priemonės savo veikloje privalo vadovautis keletu pagrindinių principų, kurie numatyti žiniasklaidos veiklą reguliuojančiame įstatyme. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo vadovautis lygybės, pagarbos žmogui principais, gerbti nuomonių įvairovę.

Tačiau globalios tendencijos keičia ir Lietuvos žiniasklaidos veidą. Ekonominis sunkmetis kai kuriuos procesus dar labiau paspartino. Pastebima, kad vyksta masinė žiniasklaidos priemonių fragmentacija, vis daugiau leidinių ir televizijos ar radijo stočių orientuojasi į pramogas. Tačiau net ir tos pačios pramogos iš esmės skirtos labiausiai reklamdaviams patraukliai auditorijai. Kyla paprastas klausimas – ar Lietuvos vartotojai vis dar gali turėti lygias galimybes rasti reikalingą informaciją ar net pramogas žiniasklaidoje? Kaip lygių galimybių principų laikosi žiniasklaidos turinio kūrėjai, reklamos gamintojai?

Diskusijoje dalyvauja Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius, prof. Žygintas Pečiulis.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija blogas žinias apie elektroninės žiniasklaidos blogus finansus skelbia penktadienį, lapkričio 13 dieną. Simboliška ir tuo pačiu graudu, bet realybė žiauri – televizijos gyvena sunkiai, o radijas apskritai vos kvėpuoja.

Pažiūrėkime tik į keletą skaičių. Televzijios 2008 metais per tris ketvirčus iš reklamos gavo maždaug 141,4 milijonus litų pajamų. Šiemet per tą patį laiką – tik 96 mln. litų. Maždaug 45 milijonai litų mažiau – tai yra lygiai tiek, jog suprastume, kad dabartinė televizijų programų kokybė dar nėra tokia beviltiškai tragiška kaip tų pačių televizijų finansinė padėtis.

O štai radijui atėjo iš tiesų liūdnos dienos. Dar pernai per devynis mėnesius radijos stotys gavo beveik 25,5 mln. litų pajamų iš reklamos. Šiemet per tą patį laiką – vos 17,8 mln. Taiau liūdniausia yra tendencija. Štai trečias šių metų ketvirtis akivaizdžiai buvo skurdesnis nei pernykštis. Ir tendencija liūdna – pajamos krenta.

Todėl šiuos skaičius norisi parodyti visiems, kurie nuolat kaltina žiniasklaidą ir ypač žurnalistus dėl jų produkcijos kokybės. Jei tendencijos bus tokios pačios – situacija dar blogės. Deja, valdžia kol kas gelbsti statybų verslą, kitą smulkų ir vidutinį taip pat remia. Tačiau vieša erdvė yra akivaizdžiai pamiršta. Žurnalistai vis dažnaiu tampa bedarbiais ir greitu metu galėsime džiaugtis, kad televizijose ir radijo stotyse dar liks tokie laidų vedėjai kaip asilėlis Antanėlis. O politikams teks vykti diskutuoti apie rimtus valstybės dalykus į laidas “TV Antis”, “Kakadu” ir “Supertortas”. Nesinorėtų, kad LTV laida “Paskutinis klausimas” būtų ekonominio nuosmukio simbolis, kuris 2010 metais vadinsis “Paskutinis žurnalistas”.

P.S. Tikrai nemanau, kad žurnalistų darbo kokybė priklauso tik nuo pinigų. Tačiau bandydami išgyventi profesionalūs žurnalistai dirbs kitą darbą.

G. Statinis pramogauja keliaudamas - šiemet Tian Šanyje (G. Statinio asmeninio archyvo nuotrauka)

Šį antradienį (rugpjūčio 18 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie televizijų siūliomas pramogas prie televizorių ekranų ir tokių pramogų kokybę.

Ilgėjantys vakarai rudenį ir artėjanti sunki žiema gali paskatinti daugelį lietuvių praleisti laiką namuose prie televizoriaus ekranų. Dar neprasidėjęs naujas televizijų sezonas jau aiškiai anonsuose nurodo, kad šį rudenį komercinės televizijos siūlys pramogą visai šeimai – įvairias naujas pramogines laidas, realybės šou ir televizijos filmus.

Tačiau laida „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, ar iš tiesų televizijų siūloma pramoga yra geriausia galimybė pailsėti ir pramogauti visai šeimai? Ar televizijų programos yra tikroji pramoga, o gal tai tik tuščias laiko gaišimas?

Diskusijoje dalyvauja žurnalistas, keliautojas, žurnalistų Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis, pianistas Kasparas Uinskas, socialinio tinklo frype.lt direktorius Aras Vėberis.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

www.lrytas.lt išsiaiškino, kad Samui labai liūdnai atrodo visas Eurovizijos konkursas. Bet paskutinis klausimas ir atsakymas pasako daugybės šiandien vykstančių procesų esmę – nors ir nepatinka, nors ir nesmagu, daryti reikia bent jau dėl atrakcijos. Tegyvuoja atrakcija!

- Gal Lietuvai verta išvis atsisakyti dalyvauti Eurovizijoje?

- Neverta. Ką jūs veiksite vakarais, atėjus gegužės mėnesiui? Baikite juokus! Tai yra atrakcija, bent jau proga pasinervinti, pasišnekėti, pasidalyti apmaudu, kokie mes blogi ir nieko nesugebame. Kur išliesime savo visažinystę, kaip parodysime, kad viską suprantame ir išmanome?!

www.rtk.lt

Šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija pranešė, kad apskaičiuota, jog Lietuvos komercinių televizijų pajamos per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginus su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 6,5 mln. litų, t.y. 17 procentų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija apskaičiavo, kad visų televizijų, įskaitant VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) bei ,,Pirmąjį Baltijos kanalą” (PBK), iš viso televizijų pajamos sumažėjo 9,3 mln. litų arba 20,3 procento.

Ką tai reiškia? Blogai. Visų pirma, mums žiūrovams. Jei taip ir toliau, žiūrėsime tik dar pigesnę ir prastesnę produkciją – dokumentinius filmus, serialus. Apie autorines žurnalistų laidas jau ir nebekalbu. Jų liks vienetai. Ir tai tik pačių pigiausių.

Bet gal mes be reikalo jaudinamės? Juk Lietuvos televizijos iki šiol rodė vien tik gerus filmus, koncertus, laidas? Toli gražu. Tad jei žiūrėtume tik į statistiką, bus vos 20 procentų blogiau. Tarkime, bus penktadaliu mažiau kultūrinių laidų, gerų firlmų ir panašiai.

Bet realiai bus žymiai blogiau. Todėl gal metas pradėti kalbėti, kad LRT turėtų nebedalyvauti kovoje dėl reklamos pinigų su komerciniais transliuotojais? Jį turime išlaikyti mes patys – arba iš biudžeto tiesiogiai, arba per specialų mokestį, arba įskaičiuotą mokestį i kitus mokesčius. Koks skirtumas kaip. LRT taryba turėtų patvirtinti metinę sąmatą ir ta suma turi būti surinkta. Tačiau visuomeninis transliuotojas turi būti visuomeninis, o komerciniai – komerciniai.

Tuomet būtų pagrindas iš visuomeninio reikalauti kokybiškų laidų, o iš komercinių bent jau galėtume tikėtis tokių laidų.