Dainius Radzevičius

Šį antradienį (birželio 1 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ paskutinį kartą moderuosiu diskusiją. Šį kartą tema bus apie tai, kodėl Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykių tema kursto tiek daug aistrų viešojoje erdvėje.

Kadangi nuo gegužės 18 dienos teko garbingos ir tuo pačiu nemažai laiko reikalaujančios LRT Tarybos pirmininko pareigos, todėl rytoj paskutinį kartą vesiu radijo laidą “Žiniasklaidos anatomija”. Užgimusi 2006 metų spalį pirmoji ir kol kas vienintelė žiniasklaidos temai skirta radijo laida turėtų ir toliau sėkmingai gyvuoti – jos vairą jau po savaitės perims kitas kolega.

Todėl stebėdamas viešąją erdvę gegužės mėnesį ir netgi pastaruosius beveik 20 metų pastebėjau, jog žurnalistų, politikų, politologų, ekonomistų, kitų visuomenės veikėjų labai dažnai gana aštriai aptariamos štai tokios temos: energetinė nepriklausomybė ar gamtinių dujų ir naftos tiekimas, sovietmečiu patirta žąla ir geri santykiai šiandien, vykti šalies vadovams į svarbius renginius ar ne. Šios temos ir klausimai nuolat sulaukia daug prieštaringų diskusijų, ginčų ir aistrų jei prie jų pridedami Lietuvos ir Rusijos pavadinimai.

Todėl laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ keliamas klausimas, kodėl viešojoje erdvėje prabilus apie Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius ekonomikos, politikos ar net kultūros srityse sukyla tiek daug prieštaringų diskusijų ir net kivirčų dėl to, kaip reikia vystyti dvišalius kaimyninių valstybių santykius.

Diskusijoje dalyvauja mėnraščio „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Darius Varanavičius, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, naujienų portalo rudelfi.lt vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas, politologas Lauras Bielinis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos telefonas 8-5-2431431.

Ar dar galime Lietuvoje laisvai rinkti ir skleisti informaciją? Yra abejojančių

Šį antradienį (gegužės 18 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie Lietuvos rajonų spaudos galimybes dirbti laisvai ir kalbėti tiesą nepriklausomai nuo vietinių politikų ar verslo įtakų.

Seimo narė Agnė Bilotaitė, sveikindama Lietuvos žurnalistų bendruomenę su Spaudos atgavimo diena, pažymėjo, kad ši diena – puiki proga atvirai kalbėti apie spaudos laisvę. Jos manymu, nors tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ Lietuvą įvertino kaip valstybę, kurioje spaudos laisvė garantuojama, ginti laisvę vis dar reikia. Seimo narės nuomone, ypatingai sunkioje padėtyje atsiduria regioniniai leidiniai, susidūrę su organizuotu politikų spaudimu. „Už tiesos parašymą grasinama redaktoriams ir žmonėms, kurie bendravo su žurnalistais. Blokuojamas bet kokios informacijos gavimas savivaldybėse, žurnalistai išprašomi iš viešų renginių, grasinama ir draudžiama viešai platinti atskirus leidinius. Betrūksta tik grasinimų fiziniu susidorojimu“ – rašė A. Bilotaitė.

Šiuos žodžius iš esmės patvirtina Spaudos dienos proga paskelbtas viešas Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse leidžiamo laikraščio „Šilokarčema“ kreipimasis – „Laisvos spaudos padėtis Pagėgių savivaldybėje – lyg lietuviškoje Baltarusijoje“. Laikraščio atstovai teigė, kad vietinėje valdžioje didžiausią įtaką turinčią partiją kritikuojantis jų laikraštis „susidūrė su politikų ir verslininkų inicijuotomis represijomis“. Teigiama, kad „laikraštis yra slepiamas po prekystaliu, juo nebeprekiauja partijos atstovų valdomos parduotuvės, kiti partijos verslininkai pradėjo leidiniui taikyti monstriškus įkainius“.

O štai dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje viešai buvo išplatintas naujai įkurto laikraščio „Tauragės žinios“ redaktorės pranešimas apie šio naujai įkurti laikraščio intencijas. Tuomet rašyta: „Kaip bebūtų gaila, šiandien belieka konstatuoti – cenzūra Tauragės žiniasklaidoje egzistuoja, nors įstatymas ją draudžia.“

Todėl „Žiniakslaidos anatomija“ klausia, ar dar yra spaudos ir žodžio laisvės Lietuvos rajonuose, bent kiek nutolusiuose nuo Vilniaus?

Diskusijoje dalyvauja Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse leidžiamo laikraščio „Šilokarčema“ korespondentas Dovydas Pancerovas, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, laikraščio „Tauragės žinios“ redaktorė Ramunė Ramanauskienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Pastebėti paslėptą reklamą spaudoje - sunku

Šį antradienį (gegužės 11 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie paslėptą reklamą žiniasklaidoje ir būdus pažaboti šį išplitusį reiškinį.

Žiniasklaidos stebėsenos bendrovės “Mediaskopas” duomenimis, mobilieji operatoriai bendraudami su žiniasklaida bene daugiausiai linkę pasitelkti užsakytus straipsnius, kurie dažnai net specialiai nepažymimi kaip užsakovo apmokėta reklama. Anot tyrimo, net 2/3 užsakomųjų mobiliųjų operatorių ir ne gyvybės draudimo bendrovių straipsnių – paslėpti. Liūdni duomenys ir apie aludarius – net 85 procentai jų užsakytų straipsnių buvo nepažymėti. Bankininkai nepažymėjo kas antro užsakyto straipsnio.

Paslėpta reklama ne tik klaidina vartotojus, bet ir iš esmės žlugdo bet kokias žurnalistų galimybes sąžiningai dirbti savo darbą. Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kodėl paslėpta reklama taip išplito Lietuvos žiniasklaidoje ir kaip reikia kovoti su šiuo reiškiniu?

Diskusijoje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Eglė Bakštytė, dienraščio „Verslo žinios“ žurnalistė Agnė Gintautaitė, žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Miediaskopas“ Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė, Verslo žurnalistų klubo valdybos narė, naujienų portalo Delfi.lt Euro naujienų redaktorė Justina Juršytė, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos narys, UAB “Creative Media Services” vadovas Saulius Šukaitis.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

2007 metų liepos 3 dieną „Žinių radijas“ ir Lietuvos žurnalistų sąjunga pradėjo naują laidos „Žiniasklaidos anatomija“ projektą. Iki pat rudens laidose dalyvavo leidinių ir kitų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai, kurie įstatymuose įvardinti kaip už turinį atsakingi asmenys. Pirmasis pokalbis buvo su dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi Valdu Vasiliausku.

Tikrai maniau, kad tai labai vykusi idėja. O dabar esu netgi dar labiau tuo tikras. Juk būtent redaktoriai kasdien bando spręsti, kokia bus dienos tema, kas taps dienos herojumi ar žurnalistų kritikos taikiniu. Tai jų sprendimai lemia, kokiomis temomis žurnalistai turi ir gali domėtis, o kokios lieka tabu. Žinoma, turinio vadovams tenka derinti reklamos užsakovų ir savininkų interesus su objektyvia žurnalistika. Vyriausieji redaktoriai tiesiogiai bendrauja ir su aukščiausiais valdžios atstovais. Tik jie žino, kokį spaudimą reikia atlaikyti dėl laisvo žodžio ir laisvos minties.

Todėl pirmasis pokalbis buvo apie tai, kokios temos netelpa laikraščio puslapiuose ir kokia yra žiniasklaidos padėtis Lietuvoje. Kalbėjausi su dar visai neseniai buvusiu savaitraščių „Veidas“ ir „Ekstra“ vadovu, o tuo metu visai neseniai pradėjusiu dirbti dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi V. Vasiliausku.

Paklausykite pokalbio. Man jis tada labai patiko ir tikrai daugelis dalykų tebėra aktualūs.

Šį antradienį (balandžio 20 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie naują žurnalistų kartą ir jos vertybes.

Žiniasklaidos kritika šiandien jau pasiekė tokį lygį, kad daugelio nebestebina atvirai reiškiamas nepasitenkinimas visu žiniasklaidos turiniu ir žurnalistika apskritai. Daugelis skeptikų atvirai teigia, kad praktiškai dingusi yra tiriamoji žurnalistika, daugelis profesionalių žurnalistų iškeitė profesiją į pelningesnes veiklas, o ekonominė krizė dalį žurnalistų neva pavertė reklaminio ar taip vadinamo „užsakomojo“ turinio kūrėjais.

Kai kas atvirai kalba, kad žurnalistika atsidūrė vienos rimčiausių krizių akivaizdoje ir jos ateitis miglota. Šia tema balandžio 16-18 dienomis Turkijoje susirinkę į kasmetinį savo kongersą diskutavo ir visos Europos žurnalistai. Jie bandė spėti, kokia ateitis laukia profesionalių žurnalistų ir žodžio laisvės Europoje. Žurnalistus vienijančios organizacijos dalinosi savo vizijomis ir idėjomis, kaip puoselėti profesionalią žurnalistiką. Vienu didžiausių iššūkių, be jokios abejonės, tampa ir technologinė pažanga, ir vartotojų įpročių kaita.

Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, kokią naują žurnalistų kartą pavyko užauginti per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų? Pokalbyje apie tai dalyvauja laikraščio „Studentų era“ aktualijų skilties redaktorė Eglė Jasukaitytė, studentų radijo „Start FM“ laidos „17-as puslapis“ bendraautorė Inga Janiulytė, laikraščio „Studentų era“ vyr. redaktorius Karolis Vyšniauskas.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Ar žiniasklaida padeda susikalbėti?

Šį antradienį (balandžio 13 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tikrąją žiniasklaidos įtaką visuomenės nepasitikėjimui valdžia ir verslu.

Lietuvos gyventojai labiausiai nepasitiki pagrindine šalies valdžios institucija – Seimu. Dar blogiau atrodo politinės partijos. Tuo tarpu bent dešimtmetį be didelių sukrėtimų dirbę bankai irgi negali pasigirti įspūdingu pasitikėjimu – jais tiki mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų.

O štai šiemet garsiajame Davoso ekonomikos forume pristatytas pasaulio politikos ir verslo lyderių nuomonės tyrimas parodė, kad visuomenės pasitikėjimas ir verslo kompanijomis, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai sumažėjo. Tyrimą jau dešimtą kartą atliko ir forumo dalyviams pristatė pasaulinė ryšių su visuomene kompanija “Edelman”.

Tarp visų 25-64 metų tyrime dalyvavusių apklaustųjų, pasitikėjimas yra trečias pagal svarbą kriterijus po kompanijos produktų kokybės ir elgesio su darbuotojais. Jis svarbesnis nei kompanijos finansinė ateitis, darbo vietų kūrimas, grąža visuomenei ir produktų bei paslaugų inovacijos. Skaidrumas, kuris apibrėžiamas kaip dažna ir sąžininga komunikacija, taip pat lenkia pastaruosius kriterijus.

Visame pasaulyje laukiama vyriausybių žodžio, sprendžiant tokias problemas, kaip energijos sąnaudos, pasaulinis atšilimas ir galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dauguma respondentų pareiškė, kad verslas turėtų bendradarbiauti su vyriausybėmis sprendžiant šias problemas.

Tačiau šiandien viešuose debatuose nuolat galime labiau girdėti abipusių kaltinimų, kaltųjų paieškų, abstrakčių ir kartais net kvailų apibendrinimų, kurie rodo vienų ar kitų neįgalumą tinkamai veikti.

Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ bandys aiškintis, kas trukdo viešoje erdvėje ir realiame gyvenime diskutuoti, derėtis ir veikti, o ne pyktis, ginčytis ir realius darbus iškeisti į gražius pažadus. Kokia žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių įtaka moderuojant visuomenės diskusiją ir ar žurnalistai pajėgūs tinkamai kreipti viešus debatus?

Pokalbyje dalyvauja bendrovės „Lithill“ generalinis direktorius, VšĮ „Drąsinkime ateitį“ direktorius Edmondas Babenskas, ryšių su visuomenė bendrovės PR Service/Edelman Affiliate direktorius Linas Kontrimas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Arūnas Augustinaitis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šį antradienį (balandžio 6 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ su V. Kudirkos premijos laureate, žurnaliste Gražina Sviderskyte diskutuosime apie Vakarų žurnalistikos vertybes ir jų atspindį Lietuvos žiniasklaidoje.

Lietuvos žurnalistai aktyviai dalyvavo atkuriant valstybės nepriklausomybę. Sąjūdžio laikotarpis ir pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai iki šiol vadinami vienais geriausių metų laisvai žurnalistikai, kuri gynė žmogų ir tautą. Ieškodami patikrintų žurnalistikos vertybių, Lietuvos žiniasklaidos profesionalai neabejodami dairėsi į Skandinavijos šalis, Vakarų Europą ir JAV. Paprastai kai kalbama apie šių šalių žurnalistiką, jos vertybės vadinamos Vakarų vertybėmis.

Tačiau šiandien vis garsiau kalbama, kad priklausydama Europos bendruomenei ir net turėdama geografinį centrą, Lietuva išgyvena vertybių krizę. Tokia krizė iš dalies yra apėmusi ir žurnalistiką bei visą žiniasklaidą. Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, ar šiandien Vakarų šalių žurnalistams kylantys iššūkiai ir problemos panašios į Lietuvos? Ar vakarietiškos žurnalistikos vertybės jau buvo ir yra prigiję Lietuvoje?

Pokalbyje dalyvauja žurnalistė Gražina Sviderskytė, kuri bemaž visus krizinius 2009 metus praleido Jungtinėse Valstijose ir iš arti stebėjo savo kolegų darbą.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas.

Šį antradienį (kovo 30 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie žurnalistų visuomenei siūlomų temų rato, diskusijų platumą.

Lietuva ne vienerius metus yra bent dviejų visiems žinomų tarptautinių darinių dalyvė – Europos Sąjungos ir NATO narė. Tačiau greta to, mūsų šalis dalyvauja ir Jungtinių Tautų, ir daugelio kitų organizacijų veikloje. Tai tik keletas formalių pretekstų kalbėti apie mūsų vietą pasaulyje.

Tačiau daugelį savo šalies problemų spręsdami patys ir diskutuodami patys dažnai tik fragmentuotai pasinaudojame kitų šalių patirtimi. Neretai net realios padėties kaimyninėse šalyse diskusijų dalyviai ar moderatoriai nežino.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, ar mūsų žiniasklaida neužsidaro dažnai tik keliose temose ir nepradeda save ir visuomenę virti savo pačių sultyse?

Pokalbyje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto, Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė ir populiariausio tinklaraščio Lietuvoje nezinau.lt autorius, žurnalistas Džiugas Paršonis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šį antradienį (kovo 23 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie viešoje erdvėje ir realiame gyvenime vykstančias patyčias ir galimybę sustabdyti šį reiškinį.

Kovo 22 dieną Prezidentūroje surengtoje diskusijoje apie smurtą ir patyčias mokyklose dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad patyčios ir pažeminimai tampa ne tik mokyklų, bet visos visuomenės skauduliu, kurio įveikti viena valstybė nepajėgi. Prezidentė ragino už vaikų ir visuomenės saugumą atsakingas ministerijas į pagalbą pasitelkti įvairiose srityse aktyviai dirbančias nevyriausybines organizacijas (NVO) ir paremti jų iniciatyvas, kurios padeda efektyviai spręsti socialines problemas.

Tačiau kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovai labai aiškiai įvardina vieną iš esminių problemų, susijusių su patyčiomis tarp vaikų – tai ir žiniasklaidos poveikis. Pažymima, kad viešoje erdvėje, televizijos laidose, spaudoje, kone kasdien galima aptikti tokios informacijos ir tokių reiškinių, kuomet atvirai šaipomasi iš žmogaus, tyčiojamasi iš jo.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą iš esmės – ar gali kas nors sustabdyti viešą tyčiojimąsi iš žmonių Lietuvoje? Kas ir kaip gali paveikti politikus, visuomenės veikėjus, žiniasklaidos darbuotojus, kad bent jie imtų rodyti gerą pavyzdį?

Pokalbyje dalyvauja Vilniaus Baltupių mokyklos direktorius Viktoras Blinovas, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė ir Tėvų forumo pirmininkas Šarūnas Bagdonas.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šį antradienį (kovo 16 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie vis labiau žiniasklaidoje ir žurnalistikoje dominuojantį subjektyvizmą bei šio reiškinio keliamus iššūkius demokratinei visuomenei.

Žiniasklaidos objektyvumo klausimas, o tiksliau problema, tampa ne tik nuolatinių debatų objektu. Šį reiškinį tyrinėja ir psichologai, ir sociologai, ir komunikacijos specialistai. Tačiau beveik neginčijamu faktu tampa tai, kad šiuolaikinė žiniasklaida ne tik mielai įsileidžia vis daugiau subjektyvių nuomonių, bet ir pati aktyviai propaguoja vieną ar kitą idėją. Panašu, kad didesnio objektyvumo siekiančios laidos ar publikacijos užima vis mažiau vietos ir dėl to, kad visuomenė mažiau domisi menamu objektyvumu. Žmonės dažnai reikalauja įdomių ir aštrių, nors ir subjektyvių, nuomonių ar vertinimų.

Todėl kyla bent keletas svarbių klausimų ne tik apie objektyvumo trūkumo problemą, bet ir apie visuomenės poreikį gauti objektyvią informaciją. Gal iš tiesų visuomenei ir nereikia menamo ar tikro objektyvumo? Gal žmones vis labiau domina aiški, nors dažnai subjektyvi, autoritetų nuomonė? Ar politikoje, ekonomikoje ir kitose srityse galima kalbėti apie kokį nors objektyvumo siekį, kai viešoje erdvėje iš esmės kaunasi skirtingos pasaulėžiūros ir subjektyvios nuomonės, o skirtingos medijos ir užtikrina nuomonių įvairovę?

Pokalbyje apie tai dalyvauja poetė, prozininkė Giedrė Kazlauskaitė, Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto lektorius, Dr. Deimantas Jastramskis, savaitraščio „Litovskij kurjer“ redaktorius Denisas Tarasenka.