Dainius Radzevičius

Šį antradienį (birželio 1 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ paskutinį kartą moderuosiu diskusiją. Šį kartą tema bus apie tai, kodėl Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykių tema kursto tiek daug aistrų viešojoje erdvėje.

Kadangi nuo gegužės 18 dienos teko garbingos ir tuo pačiu nemažai laiko reikalaujančios LRT Tarybos pirmininko pareigos, todėl rytoj paskutinį kartą vesiu radijo laidą “Žiniasklaidos anatomija”. Užgimusi 2006 metų spalį pirmoji ir kol kas vienintelė žiniasklaidos temai skirta radijo laida turėtų ir toliau sėkmingai gyvuoti – jos vairą jau po savaitės perims kitas kolega.

Todėl stebėdamas viešąją erdvę gegužės mėnesį ir netgi pastaruosius beveik 20 metų pastebėjau, jog žurnalistų, politikų, politologų, ekonomistų, kitų visuomenės veikėjų labai dažnai gana aštriai aptariamos štai tokios temos: energetinė nepriklausomybė ar gamtinių dujų ir naftos tiekimas, sovietmečiu patirta žąla ir geri santykiai šiandien, vykti šalies vadovams į svarbius renginius ar ne. Šios temos ir klausimai nuolat sulaukia daug prieštaringų diskusijų, ginčų ir aistrų jei prie jų pridedami Lietuvos ir Rusijos pavadinimai.

Todėl laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ keliamas klausimas, kodėl viešojoje erdvėje prabilus apie Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius ekonomikos, politikos ar net kultūros srityse sukyla tiek daug prieštaringų diskusijų ir net kivirčų dėl to, kaip reikia vystyti dvišalius kaimyninių valstybių santykius.

Diskusijoje dalyvauja mėnraščio „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Darius Varanavičius, „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, naujienų portalo rudelfi.lt vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas, politologas Lauras Bielinis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos telefonas 8-5-2431431.

Šį antradienį (gegužės 25 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie žiniasklaidos ir žurnalistų pastangas savo publikacijomis, radijo ir televizijų laidomis spręsti žmonių problemas.

Šiandien ne viena televizijos laida, kuri vadinasi publicistine, ar žurnalisto tyrimas kokiame leidinyje bando nagrinėti problemą ir čia pat lyg ir siekia ją išspręsti. Ambicingi televizijų laidų pavadinimai, kurie labiau panašėja į teisėsaugos institucijų pavadinimus, lyg ir perima iniciatyvą iš teisėsaugos ir politinių institucijų. Kokia tema bebūtų – pedofilija, šilumos kainos ar mažumų teisės – žiniasklaida imasi uoliai apie tai kalbėti ir ieškoti sprendimo.

Todėl „Žiniakslaidos anatomija“ klausia, ar žurnalistų prisiimama atsakomybė už žmonių problemų sprendimą yra pamatuota?

Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. drs Vytautas Dumbliauskas ir teisininkė, buvusios televizijos laidos „Teismas“ vedėja Nijolė Vaitavičienė.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas.

Pastebėti paslėptą reklamą spaudoje - sunku

Šį antradienį (gegužės 11 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie paslėptą reklamą žiniasklaidoje ir būdus pažaboti šį išplitusį reiškinį.

Žiniasklaidos stebėsenos bendrovės “Mediaskopas” duomenimis, mobilieji operatoriai bendraudami su žiniasklaida bene daugiausiai linkę pasitelkti užsakytus straipsnius, kurie dažnai net specialiai nepažymimi kaip užsakovo apmokėta reklama. Anot tyrimo, net 2/3 užsakomųjų mobiliųjų operatorių ir ne gyvybės draudimo bendrovių straipsnių – paslėpti. Liūdni duomenys ir apie aludarius – net 85 procentai jų užsakytų straipsnių buvo nepažymėti. Bankininkai nepažymėjo kas antro užsakyto straipsnio.

Paslėpta reklama ne tik klaidina vartotojus, bet ir iš esmės žlugdo bet kokias žurnalistų galimybes sąžiningai dirbti savo darbą. Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kodėl paslėpta reklama taip išplito Lietuvos žiniasklaidoje ir kaip reikia kovoti su šiuo reiškiniu?

Diskusijoje dalyvauja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Eglė Bakštytė, dienraščio „Verslo žinios“ žurnalistė Agnė Gintautaitė, žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Miediaskopas“ Analizės skyriaus vadovė Akvilė Katilienė, Verslo žurnalistų klubo valdybos narė, naujienų portalo Delfi.lt Euro naujienų redaktorė Justina Juršytė, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos narys, UAB “Creative Media Services” vadovas Saulius Šukaitis.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Tyrimai rodo, kad spauda turi vis mažiau laisvės

Šį antradienį (gegužės 4 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, kodėl pasaulyje ir Lietuvoje nuolat mažėja spaudos laisvės.

Praėjusią savaitę tarptautinės organizacijos “Freedom house” paskelbtas tyrimas “Spaudos laisvė 2010: pasaulio žiniasklaidos nepriklausomybės apžvalga” parodė, kad jau aštuonerius metus iš eilės spaudos laisvės pasaulyje mažėjo ir tik vienas iš šešių mūsų planetos žmonių gyvena šalyje su laisva spauda.

Kadangi tarp 195 šalių Lietuva drauge su JAV ir Čekija užima 24-26 vietas, galima sakyti, kad esame tikrai pakankamai laisvi. Galime netgi džiaugtis, nes už mūsų yra dar tokios valstybės kaip Kanada ir Didžioji Britanija. Kita vertus Lietuvą supa apskritai didesne spaudos laisve negalinčios pasigirti kaimyninės valstybės Rusija ir Baltarusija. Gerokai mažiau laisva už Lietuvos spaudą yra ir Latvijos bei Lenkijos žiniasklaida.

Kaip žinia, XXI amžiuje daugybės tarptautinių organizacijų ir atskirų valstybių veiklos prioritetu įvardinamas demokratijos plėtros siekis. Dažnai jis siejamas su žodžio ir spaudos laisve, žmogaus teisėmis apskritai. Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kodėl vis daugiau dėmesio skiriant žodžio laisvei ir žmogaus teisėms, visame pasaulyje ir Lietuvoje mažėja spaudos laisvės.

Diskusijoje dalyvauja naujienų portalo Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lina Valantiejūtė, naujienų agentūros BNS direktorius Artūras Račas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas Džiugas Paršonis, LTV laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šį antradienį (balandžio 27 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie populiarios ir pramoginės kultūros dominavimą viešoje erdvėje.

Daugelis televizijos žiūrovų jau ne vienerius metus geriausiu vakaro laiku stebi įvairius realybės šou, pramogines laidas, populiarios muzikos koncertus. Profesionalaus meno ir kultūros atstovai neretai diskutuoja ir net kritikuoja tokią situaciją, kai viešą erdvę uzurpuoja išimtinai populiari ir dažniausiai vieN į pramogą orientuota produkcija. Iš esmės labai panašiai atrodo ir populiariausios interneto portalų rubrikos – žinomų žmonių (net ir kultūros srities) buitis ir kasdienybė yra neretai įdomensi už pačią jų kūrybą.

Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, kodėl viešoje erdvėje įsivyrauja pramogos ir populiarioji kultūra? Kas ką formuoja – pasiūla paklausą at atvirkščiai? Pokalbyje apie tai dalyvauja dainininkas, aktorius, televizijos laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, prodiuseris Egmontas Bžeskas naujienų portalo „Delfi.lt“ švietimo, žiniasklaidos aktualijų reporteris Mindaugas Jackevičius.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Ar žiniasklaida padeda susikalbėti?

Šį antradienį (balandžio 13 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tikrąją žiniasklaidos įtaką visuomenės nepasitikėjimui valdžia ir verslu.

Lietuvos gyventojai labiausiai nepasitiki pagrindine šalies valdžios institucija – Seimu. Dar blogiau atrodo politinės partijos. Tuo tarpu bent dešimtmetį be didelių sukrėtimų dirbę bankai irgi negali pasigirti įspūdingu pasitikėjimu – jais tiki mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų.

O štai šiemet garsiajame Davoso ekonomikos forume pristatytas pasaulio politikos ir verslo lyderių nuomonės tyrimas parodė, kad visuomenės pasitikėjimas ir verslo kompanijomis, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai sumažėjo. Tyrimą jau dešimtą kartą atliko ir forumo dalyviams pristatė pasaulinė ryšių su visuomene kompanija “Edelman”.

Tarp visų 25-64 metų tyrime dalyvavusių apklaustųjų, pasitikėjimas yra trečias pagal svarbą kriterijus po kompanijos produktų kokybės ir elgesio su darbuotojais. Jis svarbesnis nei kompanijos finansinė ateitis, darbo vietų kūrimas, grąža visuomenei ir produktų bei paslaugų inovacijos. Skaidrumas, kuris apibrėžiamas kaip dažna ir sąžininga komunikacija, taip pat lenkia pastaruosius kriterijus.

Visame pasaulyje laukiama vyriausybių žodžio, sprendžiant tokias problemas, kaip energijos sąnaudos, pasaulinis atšilimas ir galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dauguma respondentų pareiškė, kad verslas turėtų bendradarbiauti su vyriausybėmis sprendžiant šias problemas.

Tačiau šiandien viešuose debatuose nuolat galime labiau girdėti abipusių kaltinimų, kaltųjų paieškų, abstrakčių ir kartais net kvailų apibendrinimų, kurie rodo vienų ar kitų neįgalumą tinkamai veikti.

Todėl laida „Žiniasklaidos anatomija“ bandys aiškintis, kas trukdo viešoje erdvėje ir realiame gyvenime diskutuoti, derėtis ir veikti, o ne pyktis, ginčytis ir realius darbus iškeisti į gražius pažadus. Kokia žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių įtaka moderuojant visuomenės diskusiją ir ar žurnalistai pajėgūs tinkamai kreipti viešus debatus?

Pokalbyje dalyvauja bendrovės „Lithill“ generalinis direktorius, VšĮ „Drąsinkime ateitį“ direktorius Edmondas Babenskas, ryšių su visuomenė bendrovės PR Service/Edelman Affiliate direktorius Linas Kontrimas ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Arūnas Augustinaitis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šį antradienį (kovo 30 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie žurnalistų visuomenei siūlomų temų rato, diskusijų platumą.

Lietuva ne vienerius metus yra bent dviejų visiems žinomų tarptautinių darinių dalyvė – Europos Sąjungos ir NATO narė. Tačiau greta to, mūsų šalis dalyvauja ir Jungtinių Tautų, ir daugelio kitų organizacijų veikloje. Tai tik keletas formalių pretekstų kalbėti apie mūsų vietą pasaulyje.

Tačiau daugelį savo šalies problemų spręsdami patys ir diskutuodami patys dažnai tik fragmentuotai pasinaudojame kitų šalių patirtimi. Neretai net realios padėties kaimyninėse šalyse diskusijų dalyviai ar moderatoriai nežino.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ kelia klausimą, ar mūsų žiniasklaida neužsidaro dažnai tik keliose temose ir nepradeda save ir visuomenę virti savo pačių sultyse?

Pokalbyje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto, Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė ir populiariausio tinklaraščio Lietuvoje nezinau.lt autorius, žurnalistas Džiugas Paršonis.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.

Šiandien, kovo 25 d., Žinių radijo laida “Dienos tema” kelią klausimą, kam Lietuvoje reikalinga žurnalistų etika?

kaip žinia, pirmadienį posėdžiavusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dienraštį „Lietuvos žinios“ priskyrė etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Etikos nesilaikančiu dienraščiu „Lietuvos žinios“ bus laikomos metus.

Sprendimas priimtas dėl penkių nuo praėjusių metų liepos komisijos pripažintų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų. Dienraščio vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas, dalyvavęs komisijos posėdyje, tikino, kad sprendimą priėmę asmenys „visiškai atitrūkę nuo to, kas darosi Lietuvos ir žiniasklaidos gyvenime“.

Todėl “Žinių radijo” kolegos laidoje klausia, ar tikrai mūsų žiniasklaidoje žurnalistų etikos pažeidimai – greičiau norma, o ne išimtys? Jie taip pat aiškinsisi, ar etikos normos varžo žurnalisto darbą ir žodžio laisvę? Kur riba tarp drąsos ir neetiško žurnalisto elgesio?

Nežinau kodėl, bet man ši diskuija atrodo galėtų pakrypti netgi kita kryptimi. Pvz., kodėl kai kam nereikalinga žurnalistų etika? Arba būtų galima kelti esminį klausimą apie žiniasklaidos priemonių leidėjų ir vadovų etiką. Todėl galima būtų klausti ir taip:

Kurie Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai ir svaininkai dirba etiškai?

Įdomu, kiek ir kurių žiniasklaidos priemonių būtų įvardintos?

Šį antradienį (vasario 23 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, kad dalį visuomenei svarbių temų ignoruojanti tradicinė žiniasklaida atsiduria rizikos zonoje.

Kasdien Lietuvos žiniasklaidos priemonės mirguliuoja temomis apie įvairiausias politines intrigas, skandaliukus. Nemažai ir įvairių nuomonių ar komentarų apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Tačiau ar tai reiškia, kad gauname pakankamai informacijos apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų šalyje ir už jos ribų?

Štai diskusijose apie Lietuvos padėtį ir jos lyginimą su kitoms ES šalimis dažnai pasirenkama viena ar kita šalis aiškiai nepasakius, kodėl Lietuva lyginama su būtent šia o ne kita šalimi. Todėl kalbant apie mokesčius, sveikatos apsaugą ar pensijas kartais mūsų šalis lyginama su Latvija, kartais su Vokietija, o kartais su Prancūzija ar Didžiąja Britanija. Be to, kartas nuo karto lyg perkūnas iš giedro dangaus išnyra temos, apie kurias jokios nuovokos neturėjo nei valdininkai, nei žiniasklaida. Pvz., vasario 19 dienos savaitraštis „Atgimimas“ isšpausdino publikaciąj apie tai, kad Europos Komisija įteisino naują priemonę mėsos produktams patobulint – iš gyvulių kraujo gaminamus mėsos klijus. Prakalbus apie šią temą dalis už šią sritį atsakingų valdininkų iš esmės nieko nežinojo.

Valdžios žmonės dažnai tokiais atvejais paprastai rodo vieni į kitus pirštais ir aiškina apie „skirtingas kompetencijas“. Tačiau žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms belieka teisintis tik viena priežastimi – krizės metu trūksta žurnalistų ir kitų resursų gilintis net į labai svarbias temas.

Todėl “Žiniasklaidos anatomijoje” klausiame, ko netenka visuomenė ir pačios žiniasklaidos priemonės ignoruodamos visuomenei svarbias temas?

Laidoje dalyvauja europarlamentaras, buvęs žurnalistas Justas Vincas Paleckis ir tinklaraštininkas bei viešųjų ryšių specialitas Liutauras Ulevičius, savaitraščio „Atgimimas“ redaktorė Indrė Makaraitytė.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431. Laidą veda Dainius Radzevičius.

Šį antradienį (vasario 9 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, ar nacionalinė žiniasklaida pakankamai pastebi ir tuos įvykius bei reiškinius, kurie vyksta už Vilniaus miesto ribų.

Kasdien stebint aktualijų laidas televizijoje, klausantis radijo laidų ar skaitant naujienas laikraščiuose gali pasirodyti, kad daugelis pasaulinės svarbos dalykų vyksta tik Vilniuje. Net viešoje erdvėje dažnai sakoma, kad sostinės Gedimino prospekte įsikūrusios centrinės valdžios institucijos dažnai yra atitrūkę nuo realybės, t.y. nuo to gyvenimo, kuris yra už to prospekto ribų. Kartais tai pasakoma ir apie nacionalinę žiniasklaidą.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kodėl taip dažnai nacionalinei žiniasklaidai ir žurnalistams tokia neįdomi yra Lietuvos provincija? Ar iš tiesų didžiąją dalį Lietuvos yra pamiršusi ne tik valdžia, bet ir žiniasklaida? Kuo skiriasi Vilniuje įsikūrusios šalies valdžios aptariamos problemos nuo tų rūpesčių, kurie aktualūs kitų rajonų gyventojams?

Laidoje dalyvauja anykštėnas, televizijos operatorius Aidas Gurskus, medikė ir rašytoja Filomena Taunytė.

Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5-2431431.