Ar suvienijo tūkstantmečio šventės lietuvius? Ne visus

pagal | 2009/07/07
Trakai ir vienybė. Ar tikrai?

Trakai ir vienybė. Ar tikrai?

Šiandien (liepos 7 d.) Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutavome su kolegomis apie tai, kaip paveikė Lietuvos žmones tūkstantmečio ženklu pažymėtos šventės ir jų pateikimas žiniasklaidoje.

Visi matėme, kaip garbingi užsienio šalių vadovai (karaliai, prezidentai ar jų atstovai) ir svečiai, daugybė šokančių ir dainuojančių lietuvių iš viso pasaulio švęsdami liepos 6-ąją susibūrė Vilniuje. Tuo pačiu metu atidengtas paminklas dr. V.Kudirkai, bendrai giedota Tautinė giesmė. Vyko daugybė parodų, tautą viliojo gyvoji archeologija Kernavėje. Šie ir daugybė kitų renginių turėjo padėti lietuviams užsimiršti, kad ekonominė krizė ateina ir praeina. Juk svarbiausia – vienybė. Ir nusiteikimas.

Nors buvau nuvykęs ir į kernavę ir teko matyti kitų renginių, bet negaliu sakyti, kad Lietuvos žiniasklaida daug ir tinkamai dėmesio skyrė masinėms šventėms. Vieni ragino susiburti Tautinei giesmei, kiti tiesiogiai transliavo dainos ir šokio epopėją Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“. Žinoma, liepos 6-osios dieną per televizijas buvo galima matyti ir vesternų, ir kitokio žanro filmų. Buvo ir spektaklis apie Karalių Mindaugą. Bet gal tik LRT ir sugebėjo daugiau dėmesio skirti šventėms ir tai progai. O kiti?

Labiausiai mane šokiravo pokalbis su vienu vienoje komercinėje televizijoje dirbančiu pažįstamu. Ne žurnalistu. Sutikęs jį liepos 4 dieną viename prekybos centre, užklausiau, kaip sekasi, kaip šeima. Pasidžiaugėme – jis turi kūdikį, dabar malonūs rūpesčiai. Tuomet užklausiau, ar planuoja švęsti su visais liepos 6-ąją? Gal net sugiedos Tautinę giesmę liepos 5 dieną 21 val.? O jis man sako, „juk tai TV3 akcija“. Ir šypsosi. Sakau, jam, „koks skirtumas“. Ir tik tada, kai jis dar kartą pasakė, jog tai „“daro TV3″, viską supratau. Jis gi dirba kitoje televizijoje. reiškia, konkuruoja. Ir nuliūdau. Nuoširdžiai. O jo šypsena man tik išdavė, jog šiame konkurencijos ir nuolatinės kovos dėl pinigų amžiuje, nieko šventa nėra. Ir Tautinė giesmė yra biznis. Jei tai siūlo kiti – reiškia jie pelnosi. O aš tada kodėl turiu dainuoti?

Todėl aš kolegų „Žiniasklaidos anatomijoje“ klausiau, ar tikrai daugeliui lietuvių pakako pažiūrėti televiziją, paklausyti radijo ar paskaityti laikraštį ir pamiršti savo bei valstybines problemas? Kokius jausmus žmonėms sukelia masinės šventės ekonominio sunkmečio metu – padeda sustiprėti ar kelia neviltį?

Apie visa tai kalbėjomės su keliautoju, žurnalistu Paulium Normantu, valstybės pripažintais meno kūrėjais, fotografu Stasiu Paškevičiumi ir publiciste Vitalija Morkūnienė. Kolegos daug ir įdomiai kalbėjo. O labiausiai man patiko kai kurios jų mintys.

Štai Paulius pasakė, kad lietuvoje pernelyg daug pavydo. Todėl ir švesti ir vienytis sunku.
Vitalija pasakė, kad liepos 6-ąją buvo Vilniuje šventėje, o šiandien (laidos metu) ji su vyru kasa šulinį. Ir tai jai didelė šventė.
Stasys pažėrė dar daugiau. Jis sakė, kad trumpam užsimiršome per šventes. Bet mes turėjome per daug pompastikos, per daug šou elementų. Ir per mažai šventės. O kodėl šventėse trūko dėmesio tautinėms mažumoms, kurios yra Lietuvos piliečiai?

Visą laidą (2009 07 07) galima pasiklausyti Žinių radijo svetainėje esančiame laidų archyve.

2 komentarai

  1. D.RadzevičiusD.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Raimonda, mane tas kolega dar labiau pribloškė. Mes su juo gyvename viename benderyje. Buvome kaimynai. Netgi esame baliukuose buvę. Jis užima labai atsakingas pareigas. Bet jo reakcija… Aš pats gerai jaučiausi nepriklausomai nuo to, kas tą akciją darė. Netgi turiudaugiau pagrindo nepasitikėti TV3, nes jie neteisėtai išmetė kolegę Jolantą Butkevičienę. Bet juk taip galvojant galima kas antrą Lietuvoje ištremti. Neteisinga.
    Todėl ačių tau už komentarą ir geras intencijas:-)

    Atsakyti
  2. AvatarRaimonda

    Aš tai pajutau smūgį į paširdžius, kai po keliais straipsniais apie tautinės giesmės giedojimą, dainų šventę radau krūvą kvailų ir nesuprasi dėl ko piktų komentarų. Niekaip nesuprantu, kodėl žmonės nenori nors dienai pamiršti „neteisingą valdžią“, „turtingesnius kaimynus“, „Lietuvos rusus“ ir panašius nesantaiką kurstančius dalykus. O juk vieną dieną „pamiršus“ tai, gali ateiti ir kita, savaitė ir galbūt vėliau ne tik per šventes kartu trauksim himną bei džiaugsimės, kad esame lietuviai. (Neplanuotai, išsiplėčiau su komentaru..)

    Atsakyti

Komentuoti: Raimonda Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *