Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos. O gal Grybų karas?

Trečiadienį, liepos 15 dieną, Seimo plenarinio Posėdžio pirmininkas paskelbė 2009 m. liepos 15 d. Seimo narių V. Babiliaus, A. Baukutės, D. Budrio, A. Nedzinsko, A. Stirblytės, V. Valkiūno, I. Valinskienės ir A. Valinsko pareiškimą „Dėl „Ąžuolo“ frakcijos įsteigimo“.

Frakcijos seniūnė – A. Stirblytė, seniūno pavaduotojas – A. Nedzinskas. Seimo Pirmininkas A. Valinskas pranešė apie savo narystės sustabdymą „Ąžuolo“ frakcijoje (vadovaudamasis Seimo statute).

Kaip tai galime vertinti? Man asmeniškai tai tik dar kartą įrodo, kad vadinamoji prisikėliečių partija – jokia ne partija. Ir jei visai atvirai, tai nemaža dalis tos partijos žmonių yra visai „faini”. Bet… Prognozės apie jų liūdną perspektyvą politikoje pildosi greičiau nei tikėtasi. Vis prisimenu šios partijos kūrimosi peripetijas. Jau tada man tai priminė seną gražią pasaką.

Šimtas zuikių susirinko.
Net žalia girelė linko.
Pakalbeję, pasitarę
Jie mokyklą atidarė.

Bet, atvirai pasakius, man labai apmaudu ne dėl tų „fainų” žmonių fiasko politikoje ir neiškiso būsimos veiklos pasibaigus šiai Seimo kadencijai. Labiausiai apmaudu, kad jie diskreditavo dar kartą idėją, kad gali atsirasti Lietuvoje nauja, patikima, padori, efektyvi politinė jėga. O pasirodė, kad ši nauja, skambiu pavadinimu pasivadinsui partija yra nesolidi, visai nenauja, nes priima ir perbėgėlius. Apie jos veiklos efektyvumą kol kas apskritai sunku kalbėti.

Ir skaitydamas šių dienų pareiškimus apie Ąžuolo frakcijos atsiradimą nenorom vėl pagalvojau, kad žaidžia tie vyrai ir moterys žaidimą, kuris vadinasi „Politika”. Gerai, kad ne „Monopolis”. Bet juk politika – tai ne žaidimas. tai sprendimai ir milijonų žmonių likimai.

O iš šono stebinti jų veiklą ji netgi labiau primena kitą puikų eiliuotą kūrinį. Apie Grybų karą. Galime tik vieną ištrauką prisiminti. Ar ne panašus vaizdelis?

Ei, tai vija,
Pinavija,
-Visą dieną
Grybais lyja.

– Nors tave
Ir žmonės giria,
Bet esi netikęs,
Vyre!