Ar užauginsime vaikus sterilioje aplinkoje?
Rugsėjo 11 dieną gavau raginimą (Kreipimasis _ del vaiko teisiu ziniasklaidoje) asmeniškai stabdyti besitęsiantį vaikų teisių pažeidinėjimą žiniasklaidoje. Nutariau, kad reikia šiame procese dalyvauti. Ir truputį nusivyliau.
Tokio pobūdžio krepimasis – ne pirmas. Visada stengiuosi reaguoti ir pažiūrėti, kuo gali padėti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Žmogus, kuris turi ginti žurnalistų teises ir rūpintis kolegų etika.
Šį kartą buvo labai aiškiai parašyta, kad kreipiamasi į mane ir kitus nevyriausybinių organizacijų atstovus NVO „Vaikams konfederacija” vardu prašant imtis aktyvių veiksmų ir užkirsti kelią besitęsiančiam vaikų teisių pažeidinėjimui žiniasklaidoje.
Kaip teigiama, šį prašymą paskatino pastarosiomis savaitėmis vėl pradedama žiniasklaidoje eskaluoti globos įstaigose augančių vaikų tema ir įstaigų veiklą. Atstovaudami vaikų interesus NVO „Vaikams konfederacija” prašė visų atsakingų įstaigų ir žiniasklaidos atkreipti dėmesį, kad iškeldama į viešumą vaikų asmenines istorijas, be specialistų ir psichologų apklausdama vaikus, žiniasklaida jau pažeidė vaiko teisių konvenciją ir padarė žalą šių vaikų orumui, psichikai, privatumui ir likimams.
Buvau pakviestas prisidėti savo kompetencija bei išreikšti atsakomybę dėl problemos sprendimo dalyvaujant viešojoje diskusijoje šia tema, rugsėjo 15 dieną Seime. Atėjau. O čia – dviejų Seimo narių (Vincės Vaidevutės Margevičienės ir Stasio Šedbaro) spaudos konferencija. Beje, renginyje nedalyvavo nė vienas leidėjų ir žiniasklaidos vadovų atstovas. Gal nekvietė? O gal neatėjo? Bet kuriuo atveju išklausiau pastabų, palinkėjimų, prašymų, raginimų, skatinimų ir t.t. Žodžiu, sveikinimų koncerto analogas. Mat, Stasys Šedbaras konferencijoje pabuvo vos 10 minučių – pasakė gražią kalbą apie tai, kad įstatymų gal ir pakanka, bet trūksta gero administravimo. Galima buvo jau ir išsiskirstyti. Juolab, kad ir kiti kalbėję sakė, kad ne visi žurnalistai yra niekšai ir neatsakingi.
Todėl nenagrinėsiu konkrečių redakcijų minėtų publikacijų ir straipsnių. Tačiau nuoširdžiai priminsiu kolegoms ir paraginsiu juos iš tiesų įsiskaityti į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnį. Jame rašoma, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Vaikas turi teisę nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi būti įstatymo ginamas. Net konfliktines situacijas nagrinėjant teisme turi būti saugomas jo privatumas.
Beje, man kilo paprastas klausiams – kodėl planuota diskusija su specialistais (ne)tikėtai virto politikų šou? Juk iš pat pradžių gautame kvietime buvo pasiūlyta dalyvauti šioje diskusijoje viename viešbutyje Vilniaus centre. Tik vėliau viskas perkelta į Seimą. Ir kodėl diskusija buvo paversta dviejų politikų spaudos konferencija? Čia tokie viešieji ryšiai ar kas?