Teko klausytis Lietuvos radijuje kalbėjusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio minčių apie LRT ir LRTC konfliktą dėl pinigų. Pagaliau išgirdau protingą pastebėjimą, kad dviejų svarbią misiją vykdančių valstybės įstaigų problemas turi spręsti politikai.
Deja, iki šiol tie patys politikai sėkmingai nusiplaudavo rankas ir pirštais rodydavo tik į kitus, t.y. vieni kitus.
Pats E. Masiulis pripažino, kad „sprendimas yra labai paprastas – arba Vyriausybė ir Seimas užtikrins tinkamą LRT finansavimą, arba sumažinus finansavimą turi pasakyti, kokių programų galima būti atsisakyti, kaip būtų galima trumpinti transliacijų trukmę”. Susisiekimo ministras taip pat sakė, kad „politikai turi tai pasakyti“.
Todėl noriu paklausti paprasto dalyko – kas trukdo tai padaryti? Atsakymas irgi labai paprastas – pačių politikų valios trūkumas. Todėl norom nenorom jautiesi lyg klausydamas žmogaus, kuris pats su savimi kalbasi. Juk pats ministras ir yra politikas bei vienos iš valdančiųjų partijų lyderis. Tad po tokių protingų ministro pamąstymų galima tik palinkėti jam – kaip tarėte, taip ir padarykite.
Taip ir yra. Todėl ir bjaurūs politikų žaidimai.
Savaime aisku, kad taip turi buti. Jei tiketi spaudoje pasirodziusia informaciaj, tai gaunasi taip, kad valstybine istaiga skolinga valstybinei istaigau, kuri turi valstybei sumoketi dividentus…