Ką rodo I. Degutienės karjera Seime? Moterys valdžioje nediskriminuojamos

Šiandien į Lietuvos valdžios Olimpą iškopė dar viena moteris – Irena Degutienė tapo Seimo pirmininke ir taip paneigė bet kokius tyrimus apie moterų diskriminaciją valdžioje.

Ar galime sutikti su teiginiu, kad pagrindinė moterų mažesnio dalyvavimo politiniame gyvenime priežastis – jų didesnis rūpinimais šeima, nuovargis buityje? Tarp kitų dažniau minimų priežasčių yra šios: moterims mažiau galimybių (jų nereikia), taip priimta visuomenėje (tai vyrų reikalas), neleidžia vyrai. Teigiama, kad tai galima paaiškinti ir pačių moterų nenoru tai daryti, nesidomėjimu šia veiklos sritimi bei nepasitikėjimu savo jėgomis.

Visos tik ką minėtos įžvalgos – ne mano sugalvotos. Jas galime rasti perskaitę pagrindines tyrimo „Lietuvos gyventojų apklausa: moterys ir politika” išvadas. Tiesa, toks tyrimas darytas dar 2003 metais, t.y. prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, prieš ekonominę krizę ir prieš Lietuvai išrenkant pirmąją šalies Prezidentę moterį.

Kas gi pasikeitė per tiek laiko Lietuvoje? Matyt, daug kas. Tas pats tyrimas rodė, kad keturi iš dešimties (41%) respondetų manė, jog moteris aktyviau dalyvauti politinėje veikloje labiausiai paskatintų:

išsilaisvinimas nuo namų ūkio darbų,
mažesnis užimtumas,
pačių moterų užsispyrimas siekti karjeros,
paskatinimas,
agitacija ir vyrų palaikymas,
pasenusio požiūrio į moteris pasikeitimas,
daugiau pagarbos moterims.

Todėl dabar tik galime diskutuoti, ar visi minėti „paskatinimai” jau yra realybė? Galime sutikti arba ne, tačiau faktas yra vienas – dabartiniu metu krašto apsaugai, finansams, įstatymų leidybos ir šalies vadovo institucijoms vadovauja moterys. Stebėtis tuo jau lyg ir nebereikėtų. Juk kai kurios moterys jau seniai turėjo valios pasiekti viršūnę. Prisiminkime Indirą Gandhi, Goldą Meir ar Margaret Thatcher. Jos buvo įtakingos savo šalių premjerės. Bet tuo pačiu jas nelabai galime vadinti kaip moteriškų vertybių įsikūnijimą. Galima netgi teigti, kad visos šiso moterys pralenkė vyrus nes dirbo ir veikė pagal jų taisykles.

Norime ar nenorime, tačiau tą patį turime pasakyti ir apie mano minėtas keturias Lietuvos valdžios moteris.

Tačiau bene įdomiausi man pasirodė viešai skelbiami teiginiai apie kai kuriuos neva mokslo įrodytus dalykus. Pvz., tai, kad mokslo įrodyta, jog moterys sunkiau įtraukiamos į korupcinius ryšius. Taip pat moksliniais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau moterų valdžioje, tuo daugiau tose šalyse dėmesio skiriama socialiniams bei sveikatos klausimams, švietimui, aplinkosaugai, tuo mažesnis nusikalstamumas. Jei tai yra tiesa, galėsime jau po metų viską patikrinti. Beje, jau dabar galima atlikti nedidelę analizę ir pažiūrėti, kokie minėtų Lietuvos moterų politikių pagrindiniai klausimai sprendžiami jų vadovaujamose institucijose.

Tiesa, gali kilti ir dar vienas klausimas, kurį dar praėjusiųjų metų pabaigoje kėlė vienas moterims skirtas žurnalas straispnyje „Seksas ir valdžia: pavojingi ryšiai”. Įsivaizduokime, kad moterų valdžioje – tiek pat kiek vyrų ar net daugiau. Kokias jų nuodėmes tada narstytų spaudos atstovai, apie kokius skandalus rašytų?

Tai taip pat nesunku patikrinti. Prisiminkime, kaip visiems rūpi lytinė visų valdžios moterų orientacija, jų asmeninis gyvenimas ir šeimos reikalai.