Pirmadienį, spalio 12 d., LTV laida „Paskutinis klausimas” atrodė beviltiška ir labai neprofesionali.
Visų pirma, kyla klausimas, ko siekė laidos rengėjai ir autoriai? Ar supriešinti dalyvius, ar diskutoti aktualia tema? Jei noras buvo tik paplepėti ir sukelti nelygiavertiškas ir nesąžiningas diskusijas tarp bažnyčios ir formaliso valdžios – tai pavyko. Tačiau labiausiai pribloškė laidos klausimas, kuris buvo pateiktas balsuoti žiūrovams. Koks beprotis gali užduoti klausimą su dviem atsakymų variantais, kur ir pirmokui aiškus atsakymas? Laidos rengėjai paklausė, ar sunkmečiu Parlamento nariai turi atsisakyti privilegijų. Ir taip aišku buvo, kad visi protingi ir normalūs žmonės atsakys „taip”. Tas ir buvo patvirtinta. Ir tą patį kartojo net Seimo nariai.
Todėl kam klausti laidoje ir taip aiškių dalykų? Negi laidos rengėjai norėjo iš arto gauti aiškų patvirtinimą to, kas visiems ir taip aišku? Dėl to gaila eterio laiko. Brangaus eterio.
O man atrodo, kad laidos tema sukosi apie Seimo narių atlyginimus, jų išlaidas parlamentinei veiklai ir jų dydį. Todėl gal vertėjo taip ir klausti – kiek turi uždirbti ir kiek pinigų savo veiklai gali gauti Seimo narys sunkmečiu? Kokios turi būti Seimo nario parlamentinės išlaidos, kad jos padengtų realias išlaidas, bet jomis nebūtų piktnaudžiaujama? 1000 ar 10000 litų. Svarbu susitarti. Tai ir tegul diskutoja, kiek reikia duoti Seimo nariui – kaip vidutiniam pensininkui, ar kaip geram bankininkui? O gal kaip geram teisininkui? O gal kaip troleibuso vairuotojui? Bet tuo pačiu tegul atsako laidos dalyviai ir rengėjai patys sau – kokį mes norime matyti Seimo narį? Kodėl jį lyginame pagal atskaomybę ir atlyginimą su eiliniu policininku ar bedarbiu? Nesąžininga. Ir neprofesionalu.
Panašu, kad dalis laidos dalyvių, ypač buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, populistiškai tvirtina, kad Seimo narys turi būti maždaug toks – uždirbti vidutinį atlyginimą, neturėti jokių padėjėjų, iš savo atlyginimo reprezentuoti šalį, Seimą, pirkti automobilį, kompiuterį, nelemtus pieštukus, nuomotis būstą Vilniuje, išlaikyti savo biurą ir dar samdytis pagalbininkus. Todėl 2500 litų tam turėtų pakakti. Ir net likti. Automobilį galima rasti už 100 litų per mėnesį, kuro užsipilti galima ir kontrabandinio – bus pigiau. Samdytis du padėjėją ir mokėti vokelyje po 800 litų (minimumą) – irgi bus pigiau. Tada dar biurą turėti nelegaliame vagonėlyje – nereikės mokėti nei nuomos, nei dar ko nors. O vagonėlį dar reikia priisjungti prie VST ar RST tinklų. Nelegaliai. Bus pigiau šildyti. Vistiek niekas nepajėgs nuvilkti to vagonėlio. Artūras Paulauskas tai turėtų žinoti.
O dabar noriu labai rimtai paklausti savęs ir kitų – kokį mes norime matyti Seimą? Manau, kad jei primtume bendrą toną, kurį laidai suteikė kolegė Jolanta Butkevičienė ir dalis jos pašnekovų, tai po poros kadencijų turėsime tokį Seimą, kokį nupiešė parlamentaras Saulius Pečeliūnas – idiotų ir valkatų, kurie eis į Seimą dėl neaiškių tikslų. Seniai juokavau, koks turi būti idealus valstybės samdomas tarnas: dirbti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir be jokių atostogų bei išeiginių, tai daryti be jokio atlyginimo ir dar turi būti kompetetingas visais klausimais. Panašu, kad vakar tokį „idealų” tautos atstovą ir bandė nupiešti „Paskutinis klausimas”. Nepritariu tam. Man idealus valstybės tarnas yra tas, kuris dirbą sąžiningai ir pagal kompetenciją, gauna už tai nustatytą ir jo rangą atitinkantį atlyginimą bei tinkamai už tai atstovauja ne tik tautos interesams, bet ir valstybei apskritai.
P.S. Nesu didelis dabartinio Seimo sudėties gerbėjas. Bet nenoriu, kad būtų dar blogiau. O blogiau gali būti.
Mielas Pauliaa, prisipažinsiu – esu beviltiškas dėl savo supratimo apie humorą.
O MAN ATRODO BEVILTISKAI KAI DAINIUS RADZEVICIUS PER „ZINIASKLAIDOS ANATOMIJA” NAUDOJA ZODI JUMORAS VIETOJ HUMORAS
Hadrian, Seimo nario, kaip ir Prezidento atlyginimas visada bus šiek tiek ir už antpečius., Tai žmonių išrinkti lyderiai. Bet jų kvalifikacija pasireiškia ne tik teisinėse ar ekonominėse žiniose. Tai ir papildomi dalykiai. Todėl mano įsitikinimu, tas atlyginimas turi būti toks, kad iš teisų atitiktų jo sugebėjimus. Deja tai vertina patys politikai. Pvz., tai ir daroma, kai renkami komitetų vadai ir pan. Gal ne visada gerai, bet ta proble a visur yra – ne viskas idealu.
Aš tai sakyčiau, kad jos laidos geros jau tuo, kad neleidžia valdžiai miegoti. Yra ir daugiau pliusų. Žinoma, galima rasti ir minusų, bet, susikvietus tiek žmonių, išvairuoti iki galo laidą tvarkingai yra sunku. Todėl, visų pirma, jos pastangas derėtų vertinti. Jei reikia – patarti. Kritika – tai jau paskutinis dalykas, nes kritikuojant reikia įrodyti, kad pats kritikuotojas padarytų geriau.
Tai ten būtent ir kalbama apie tai, kad statusais ir rangais paremta atlyginimų sistema yra mažiausiai motyvuojanti iš visų galimų.
#1, dėl paties populizmo sutinku – nesutinku su tavo argumentais prieš jį;
#2, esmėje tu kalbi apie gerą atlyginimą ir už jį gerai dirbantį seimųną; aš kalbu apie gerą seimūną, kuriam už tai mokamas atitinkamas atlyginimas;
Kaip jau paminėjau, kol seimo nariai nepraeina jokių kvalifikacijos patikrinimų, pats faktas, kad juos kažkas išrinko (o dažnai tiesiog išrinkta buvo jų partija ir jie patejko iš sąrašo) – man nereiškia, jog jie (a) tinkamai atlieka savo pareigas; (b) turi gauti už tai didelį atlyginimą.
Būtent tai ir yra atlyginimai „už antpečius”
Megėjau, rangus turėjau omenyje ne „antpečius”, o statusą. Negali Tautos išrinktas žmogus tinkamai atstovauti ir gauti už- ta minimalų atlyginimą ar vidutinę pensiją.
hADRIAN, TAI SUTINKI KAD REIKĖJO DISKUTUOTI APIE TAI, KAIP VISKĄ SUTVARKYTI, KAD BŪTŲ GERAI IR NORMALIIA, O NE TIK POPULISTIŠKAI PLIURPTI?
„tai po poros kadencijų turėsime tokį Seimą, kokį nupiešė parlamentaras Saulius Pečeliūnas – idiotų ir valkatų, kurie eis į Seimą dėl neaiškių tikslų.”
teiginys yra gąsdinantis tik tuot atveju, jei esamu metu seime yra protingi žmonės; mano iššūkis labai paprastas – galima būtų identifikuoti keliolika pagrindinių seime reikalingų kvalifikacijų ir surengti kiekvienos iš jų testus – iš to išvedant kažkokį bendrą vidurkį; jei tai per sudėtinga – galėtume bent jau patikrinti seimo narių IQ;
aš garantuoju, rezultatai kalbėtų patys už save; visais atvejais tai būtų objektyvūs duomenys – šiuo metu visos kalbos yra tik „klaidinantis manevras” – gal ir sudaro protingumo įspūdį žemo IQ žmonėms, tačiau kitų neapgauna
o sakyti, kad pvz sumažinus padėjėjų skaičių, niekas nenorės dirbti seime ir todėl čia ateis „kvailiai” – taip neargumentuota ir taip toli į lankas, jog nežinau ar net turėčiau į tai atsakyti; kažkokiu būdu kitas Vakarų Europos šalis valdo „normalūs” seimūnai, nors ir neturintys tiek daug patarėjų kiek lietuvaičiai…
P.S. kad seimo narys turi uždirbti daugiau nei pradinių klasių mokytojas – tą, manau, supranta kiekvienas
P.S.S. kas dėl visokių reprezentacijų etc., tai galėtų veikti panaši sistema, kaip kiekvienoje komercinėje įmonėje: padarius gamybines išlaidas pildai išlaidų orderį ir įmone tau kompensuoja; problema tik ta, kad kasdienis važinėjimas prabangiais automobiliais į tai nepatektų
„gauna už tai nustatytą ir jo rangą atitinkantį atlyginimą”
va dėl to tai didelis klausimas, kuris buvo iškeltas štai čia:
„sukurti blogesnę motyvacinę sistemą už tą, kuri yra pagal rangus – vargiai įmanoma. Praktiškai bet kokia atlyginimų nustatymo sistema, kokią tik galima įsivaizduoti valstybinėse įstaigose, duotų geresnius rezultatus už šią.”
http://rokiskis.livejournal.com/63787.html