Šį antradienį (gruodžio 29 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie tai, kokius realius pokyčius žmogaus teisių srityje 2009 metais išjudino žurnalistai.
Šiais metais viešumoje ne kartą pagrindine tema tapo žmogaus teisės: atlyginimų ir pensijų mažinimai, CŽV kalėjimo istorija, teisėjo ir moters nužudymas Kaune susiejant šias žmogžudystes su pedofilijos skandalu, motinų teisės auginti savo vaikus ir nesėsti į kalejimą už apgaule iš valstybės gautus pinigus gynimas – tai tik keletas svarbių temų.
Kai kada žiniasklaidos išviešintos problemos tapo pagrindu politikams sukurti specialias komisijas, kitais atvejais buvo registruojamos ir priimamos įstatymų pataisos. Tačiau ar visi formalūs pakeitimai pagerino situaciją iš esmės? Ar pagerėjo žmogaus teisių apsauga Lietuvoje? Ar viešumas vis dar išlieka efektyvia žmogaus teisių gynybos priemone, o gal taip tik nukreipiamas dėmesys nuo svarbesnių politinių įvykių?
Diskusijoje dalyvauja Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Vytautas Nekrošius, Mykolo Romerio universiteto profesorius Šarūnas Liekis.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas, rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Studijos tel. 8-5-2431431.
dabar mes sebim, gyvenam masinės psichozės metu, masinės isterios. Čia tikrai,profesionaliai- gali kokio kito psichiatro pasiklausti. Bet va taip ji atrodo. Ji yra nuolat palaikoma, paskatinama. Kas tai daro, tai daro tie kam ji yra gyvybiškai naudinga ar būtina. Yra pas mus toks A. Dobryninas, jei iš tiesų įdomu gali su juo pabendrauti ir jis apie dabartinę situaciją papsakot turėtų laba nemažai, bet kokiu atveju labai profesionaliai.
Aušra, o kas kelia dirbtinas isterijas?
persiprašau, dalis yra paperkamų. Na tikrai nenorėjau įžeisti.
Lauksiu. Darma formaliai, žinoma formalumo yra, bet kodėl taip yra- tai yra daug neprofesionalumo, daug visokių kitokių dalykų, daug gerų , profesionalių darbuotojų tiesiog emigravę. Tu nepameni tikriausia LTSR laikų ir tų laikų pardavėjų, bet tai buvo visas mūsų visuomenės atspindys, veidas- tai va ir dabar tas veidas jau parduotuvėje matomas, šiandien su kolege buvom maisto prekių parduotuvėj, tai pardavėjai labai norėjosi mus gerai iškrėst, nes dar turėom ir kitų prekių, o be to juokėmės. Dažnai lydi toks nepraeinantis darbinės aplinkos jausmas- išėjom iš savo uždarojo tipo ligoninės, ir patekom į atvirojo tipo dienos stacionarą- aplink vieni pacientai.
Filmą kai rodys būtinai pažiūrėsiu, manau bus tikrai įdomu. Bet tos dirbtinai keliamos isterijos, jos palaikymas tam pačiam lygyje yra baisus dalykas, bet jis dirbtinis.
Miela Aušra, netikiu, kad visi žurnalistai paperkami. Manau, ir žinau, kad yra ir nepaperkamų. Tai yra tie, kurie už ponigus bet ko nedarys.
tačiau tu visiškai teisi dėl keleto dalykų – tikrai nėra taip, kad nieko nevyktų teisėsaugoje. bet žinai, nseniai žiūrėjau filma apie Vilniaus getą – čigonų taborą. man jį rodė Audrius Lekaitis, kuris dabar tą firląm pasiūlė LRT. Kiek žinau, planuojama jį parodyti. kai pažiūrėsi, manau suprasi, kad tai kas daroa, dažnai yra pernelyg formalistiška. ir tai dažnai tampa tragedija konkrečiose situacijose. Ypač nestandartinėse. O juk tokių situacijų daugėja.
Dainiau 🙂 O kodėl tu save laikai blogu komentatoriumi? 🙂 Manau, kad privalome kasamet save įvertinti – ką padarėme, ką išjudinome? jei neiko arba netgi atvirkščiai, tai irgi turime daryti kažkokias išvadas.
Dainiau, o kaip tau atrodo ar nesiimta ir ar nėra sprendžiama iš essmės daugybė klausimų. Pedofilijos skandalas. Jo nėra- spalio mėnesį, spalio penktą ta byla tapo politine gautinai. Viskas. O toliau yra sprendžiami visi tie klausimai kaip iki Kedytės, taip ir po jos, jei jau yra įdomu pabandyk paieškoti kiek tokių bylų išspręsta, kiek pasodintų, tarp jų yra ir karybos, ir teisėsaugos atstovų, yra nubautas net dėstytojas dėl laikymo, vaikų pornografijos laikymo. Ne taip seniai gi buvo bendra akcija su interpolu. Vyksta ir darbas, ir yra baudžiami, ir persekiojami. Tas darbas nebuvo sustojęs nė akimirkai, yra įstaigos padedančios nukentėjusiems vaikams. Informacijos labai daug- lankstinukų vaikų piliklinikose, mokyklose- jei ne kiekvienoje , reikia klausti ataskomybės socialinio pedago ar mokyklos psichologo. Norima parodyti kad niekas nevyksta, bet tai netiesa.
Dėl to CŽV kalėjimo, tai čia man labai primena A.Brazausko atsipršymą tautos vardu už žydų šaudymą. Negali būti mūsų užsienio reikalų ministras teisus- ne visi iš užsienio teisūs. Toli nukeliausm su tokiu požiūriu.
Viešumas. Vienas, kas atsitiko per eilę metų- tai nebeliko nenuperkamos žiniasklaidos, tas taip vadinamas viešumas tėra vienos grupuotės kova prieš kitą pasitelkiant visokias pramoginio turinio tiriamosios žinaisklaidos laidas. Apie spaudą – tyliu, ji neegzistuoa, pas mus visa spauda bulvarinio tipo.
Žmonės turėtų praregėti vasario viduryje , kai jau gaus sąskaitas už sausio mėnesį.
Dainiau, tuoj pasirodysiu blogasis tinklaraščio komentatorius 🙂
Klausimą kelčiau: kas iš viso Lietuvoje per 2009 PRADĖTA spręsti iš esmės? Spręsti, kol neprisigyvenom iki tokio lygio, kad norint išsaugoti pacientą teks amputuoti visą kūną žemiau kaklo, bet tada ir galvai bus ne pyragai.