Kodėl žurnalistė nori būti ir politike? Nesuprantu…

Nuotrauka iš LRT.lt

Džiugi žinia valdžią keikiantiems Lietuvos žmonėms – artėja savivaldos rinkimai ir bus galima atsigriebti balsuojant prieš neįtinkančią valdžią – galima bus išrinkti naujus savivaldos tarybų narius. Tačiau ši džiugi žinia gali tapti ir liūdna, nes su mūsų tuščiomis viltimis labai glaudžiai susiję ir tie, kuriems turėsime atiduoti savo balsą. Ką rinksime?

Panašu, kad rinksime ir vėl tuos, kurie labiausiai šmėžuoja televizijos eteryje ar kalba radijuje. Dar atkreipsime dėmesį į tuos, kurie matomi spaudoje. Todėl daugiausiai šansų tebeturi žiniasklaidos numylėtiniai arba jos nekenčiami ir nuolat rodomi. O lyderiais greičiausiai taps tie, kas iš eterio nedingsta.

Todėl mano patarimas politikams, kurie nori būti garantuotai išrinkti, kuo greičiau įsigyti kokį savo rajoninį laikraštį ir tapti jo redaktoriumi (formaliu arba neformaliu). Dar gerai būtų sudaryti kokią nors sutartį su televizija ar radijo stotimi dėl kokios nors laidos vedimo. Tapsite žurnalistu ir dėmesys bus garantuotas. O tada ir į valdžią. Taip, nors ir nebūdami formaliais politikais, sėkmingai karjerą padarė ne vienas žurnalistas – V. Kvietkauskas, N. Steiblienė S. Pabedinskas, R. Žilinskas, L. Donskis.

Žinoma, kai kam gali kilti klausimas, ar normalu demokratinėje šalyje politikui dirbti žurnalistu? Gali kai kam rūpėti ir tai, ar žurnalistas gali būti aktyviu politiku? Argi tai etiška? Man atrodo, kad tai nesudarinama.

Bet Lietuvoje gali būti įvairiai – vieniems galima, kitiems – ne.

Štai dar 2009 metų spalio 6 dieną LRT Taryba nusprendė, kad žurnalistė, Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė iki lapkričio 1 dienos turi pasirinkti žurnalistiką arba politiką (Z. Kelmickaitė yra Vilniaus miesto tarybos narė – D.R.). Tada LRT Tarybos posėdyje Z. Kelmickaitė labai aiškiai pasakė, kad renkasi žurnalistiką, nes tai jai svarbiausia. Mane tai nudžiugino. Nelabai nuliūdino net ir tai, kad pati Zita manė, jog ji galėjo sėkmingai derinti savo pareigas savivaldybėje ir LRT. Bet ji patvirtinto, kad paklūsta žurnalistikos etikos reikalavimams.

Atrodė viskas išsisprendė, nes problema buvo tik viena – Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas draudžia žurnalistams įsipareigojimų, dėl kurių kyla interesų konfliktas. Taip sugalvojau ne aš pats, o Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pasakė. Pastaroji 2009 metų liepos 13 dieną savo sprendimu pripažino, kad Jurbarke gyvenanti kolegė Daiva Bartkienė, dirbdama žurnalistės darbą rajono laikraštyje ir politike Jurbarko rajono savivaldybės Taryboje, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnio nuostatas.

Remiantis šiuo sprendimu LRT taryba pritaikė analogiją ir pasiūlė Z. Kelmickaitei nelaukti atskiro komisijos įvertinimo. Vadovautasi precedentu ir liepta pasirinkti – žurnalistika arba politika.

Bet štai tas pasiūlymas Zitos Kelmickaitės svarstomas jau bemaž 4 mėnesius. LRT administracija vis nežino kaip pasielgti, nors lapkričio 1-osios terminas jau seniai baigėsi.

Kodėl Zita Kelmickaitė savo pažado pasirinkti neištesėjo? Ji pasirinko kitą kelią – nutarė paprašyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos dar kartą jai paaiškinti 2009 metų liepos 13 dienos sprendimą dėl Jurbarko žurnalistės veiklos suderinamumo su politine veikla. Z. Kelmickaitė net gudrius klausimus sugalvojo ir paprašė atsakyti į juos:

1) ar šis sprendimas, priimtas nagrinėjant konkretų prašymą, gali būti taikomas be išimties visiems žurnalistams ir laidų vedėjams, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją;
2) kodėl ir kaip TV laidų vedėjo, neturinčio žurnalisto išsilavinimo, darbas yra prilyginamas profesionalaus žurnalisto darbui;
3) kodėl plečiamai yra aiškinamos ir taikomos 2009-07-13 priimto sprendimo nuostatos laidų vedėjams, nors pačiame sprendime kalbama tik apie žurnalistinį darbą dirbančius žurnalistus;
4) kodėl šio sprendimo nuostatos taikomos tik nacionalinio transliuotojo žurnalistams (ir laidų vedėjams), jei Žunalistų etikos kodekse tokio skirstymo nėra;
5) ką reiškia sprendime išdstytas teiginys, kad „žurnalistai, dirbantys žurnalistinį ir politinį darbą, susiduria su nuolatiniu interesų konfliktu; ar laidų vedėjai taip pat susiduria su interesų konfliktų;
6) ar laidų vedėjams, neturintiems žurnalisto išsilavinimo, nepriklausantiems žurnalistų susivienijimui, nesudariusiam su leidėjų sutarties, kurioje konkrečiai apibrėžti abiejų pusių įsipareigojimai, taikomas Žurnalistų etikos kodeksas.

Su džiugesiu galiu pasakyti, kad Etikos komisija atsakė labai gerai ir aiškiai. Ji dar kartą patvirtino savo sprendimą dėl politikos ir žurnalistikos nesuderinamumo, nors Zitos klausimai kažkodėl buvo visai ne apie tai. Komisijoje nuspręsta:

1. Kiekviena situacija yra individuali, todėl ir 2009-07-13 Komisijos sprendimas negali būti taikomas visiems vienodai.
2. Visuomenės informavimo įstatymas apibrėžia, kas yra žurnalistas.
3. Į klausimą, kodėl plečiamai yra aiškinamos ir taikomos Komisijos 2009-07-13 sprendimo nuostatos, turėtų atsakyti tie, kas jas taiko.
4. Į klausimą, kodėl 2009-07-13 nuostatos taikomos tik nacionalinio transliuotojo žurnalistams, turėtų atsakyti LRT Taryba.
5. Komisija mano, kad laidų vedėjai, kaip ir žurnalistai, gali susidurti su interesų konfliktu.
6. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas yra taikomas visiems, dirbantiems žurnalistinį darbą, tame tarpe ir laidų vedėjams.

Komisija nesvarstė klausimo, ar Z. Kelmickaitė, būdama Vilniaus savivaldybės Tarybos nare, gali dirbti LRT laidų vedėja, nes nežino jos vedamų laidų turinio.

Taigi, tikiuosi Zita pagaliau suprato, kad Etikos kodeksas taikomas visiems, dirbantiems žurnalistinį darbą, tame tarpe ir laidų vedėjams, kurie ima interviu, renka ir skleidžia informaciją. Galiu Zitai priminti ir Visuomenės informavimo įstatymą:

„Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.”

Kvailą užklausimą, ar tikrai keletą laidų rengianti ir vedanti Z. Kelmickaitė yra žurnalistė, nusiunčiau net žurnalistus rengiančiam universitetui. Gavau profesoriaus atsakymą: „Tai kas ji yra, jeigu rengia ir veda interviu, filmuoja reportažus. Jeigu tik sėdėtų komisijose ar dainuotų “Duokim garo“, tai būtų galima abejoti. Dabar jokių abejonių nekyla – tai žurnalistinė veikla”.

Panašu, kad artėja šio serialo atomazga, nes artimiausias LRT Tarybos posėdis jau vasario 9 dieną. Nuoširdžiai to tikiuosi.