Delfi klausia, kiek man metų. Jau esu pilnametis
Pačios temos detalių neskelbsiu – jos tegul rūpi teisėsaugai. Tačiau mane nustebino tai, kad paspaudus ant straipsnio pavadinimo atsidarė ir įspėjimas apie nepilnamečiams netinkamą turinį ir labai paprastas klausimas apie mano amžių. Aišku, kad paspaudžiau teisingai – man jau 18 metų. O jei tai padarytų vaikas? Jam irgi atsidarytų. Ir kuo tada dėtas tas vaikas, jei tai buvo toks nekaltas melas. Juk visi vaikai nori kuo greičiau užaugti. Net jei kartais beveik nekaltai tenka sau keletą metelių pridėti. Gal jis tokiu atveju pagalvos – paskaitysiu tokį tekstą ir jau būsiu kaip didelis…
Kaip ten bebūtų, labai smagu, kad Delfi.lt tai daro. Geros intencijos – jau pusė darbo. Įdomu, kada tuo pavyzdžiu paseks visi kiti.
Nesamonė ten ta uždanga. Tik dėl akių. Nes kaip tik šiandien įėjau i Delfi ir net ne staipsnyje o pačiame pirmame puslapyje yra įdėti video. Pirmas su lavonu, antras ir trečias su pusnuogėmis krūtinėmis. Įdomu ar kas apskūs Delfi komisijai, nes kiek žinau, Drižiu ti nubaudė už mirusio Kedžio nuotraukų paviešinimą ir jei neklystu tai darė pati žurnaistų komisjos narė. Kažkodėl labai matosi suinteresuotumas arba kitaip tariant – šališkumas.
Jonai, darbas Taryboje ir vyksta. O pseudo problemos kuriamos išorėje. Visų pirma, ten tegul žmonės dirbao ne niekus kalba.
Dainiau,
turi daug problemų LRT taryboje. Viena iš jų – direktoriaus klausimas. Tai gal užuot čia rašinėjęs pozicijos nevertas pisiulkas, eik dirbt.
o jau provokut niekaip kitaip neišeina, kaip tik pagal tai- o dabar vaikučiai pažiūrėkim per rakto skylutę, kap A seksualiai išnaudoja patėvis B? Nes daugiau nieko nebėra nei įdomaus , nei patraulaus- tik šitai? Taigi pilna suaugusių dėdžių ir tetų- urios pas mus vadinasi net gi „žvaigždėmis”, kurios taip sakant jaučiasi įsipareigoję tiesiog, nuodugniai nupasakoti visas savo intymias vietas, net gi jas parodyti, ir pasipasakoti apie savo seksualinius pomėgiu. Tai jie suaugę, gal kvailoki, bet suagę ir jei gydytojo neįrodyta kitaip- veiksnūs. O vaikai, aptarinėt nepilnamečius, kartais sutrikusio inteletkto vaikus na ištatyt kaip reklamą lange yra tikrai nei moralu nei etiška, nei doroviška. Ir be įstatymo.
Su arabiška žiniasklaida nesu susipažinęs taip artimai, todėl nekomentuosiu.
O kas liečia visuomeninę erdvę – taip, ji egzistuoja, kaip egzistuoja ir nerašytos taisyklės, kurių visumoje yra laikomasi (o tos taisyklės skirtinguose regionuose ir skirtingose šalyse, kultūrose gali skirtis). O kas tokiu atveju apskritai yra moralu, o kas ne? Gal tiesiog žengiam kelis dar žingsnius ir teisiškai apibrėžiam moralumą? Ar ne paprasčiau būtų?
Bet mano mintis visiškai nebuvo tame, kad kiekvienas nebaudžiamai ir vos ne specialiai tik ir rašo kažką TOKIO. Mano mintis – kiekvienos redakcijos politika yra skirtinga, ir tiek. Konkretus žmogus priima sprendimą, ką skelbti, o ką ne. O bet kokie nurodymai, kurie teisiškai įtvirtina kad ir tas pačias nusistovėjusias nerašytas taisykles, yra cenzūra.
O apskritai (čia jau kalbant ne apie šitą atvejį, bet tikrai apskritai), aš manau, kad provokuoti – žurnalisto teisė ir net pareiga. Provokuoti diskusiją visuomenėje, kelti opius klausimus, temas.
Dėl „neik, jei nepatinka” – taip, ne šmaikščiausia mintis visatoje, bet kiek šiame pasaulyje yra paprastų dalykų? Man atrodo logiška, kad jeigu redakcinė leidinio politika yra pasukta 90 laipsnių kampu su bendra visuomenės nuomone ir su visomis „nerašytomis taisyklėmis”, net nesant jokiai formaliai įstatyminei bazei, redaktorius tęsdamas tokią politiką praktiškai pasirašo leidinio mirties nuosprendį.
Vytauatai, esu artimai pažįstama su arabiška/persiška kultūra. Tai va ten tas privatu yra labai aktualu. Palydovinės jų TV yra visos privačios, ir jiems laikas nuo laiko sako- nugis pasakykit, kad to nesakytų, ano nerodytų. Emyrai, karaliai, šeichai į tai atsako- privatu, mes nesikišam. Bet…yra labai didelis bet, visame tame- tos TV niekada nepažeidinėja tų šalių įstatymų kuriose jos įsikūrusios, ir laikosi kiekvienos to įstatymo raidės.Ilgai galvojau kodėl ten taip yra, o atsakymas labai parastas- ten tiesiog savo darbą atlieka profesionalai. Buvę kažkada BBC, CNN,ABC korespondentai, žurnalistai, dokumentalistai. Tai va, ką aš tuo norėjau pasakyti, kad jei kada nors ir Lietuvoj bus taip, kad savo darbą dirbs profesionalai nereiks nieko ir aiškinti jie ir taip žinos, kad nėra kažkokios nuosavos etikos, kažkokios išskirtinės privačios erdvės, kad jie niekuo neišskirtiniai. Kad yra viena etika bendra visiems, ir įstatymai yra vieni bendri visiems. Kad jei tu esi privatus, tai reiškia jog ne darai kas šovė galvon, o esi atsakingesnis už tą valstybinį, džiaugies ir gerbi tą valstybę kuri tau steikė ir įstatymais garantavo tau tą privatumą, o ne dergi ant valstybės, ant tų valstybės piliečių. Ne gyveni pagal principą- po manęs tegu nors tvanas. Kai tas privatus supras, kad nėra privačios erdvės- yra vieša ervė- viena visiems, o jis yra tik visiškai mažas sraigtelis, kuris turi suktis taip, kad visi šalia jo būtų saugūs, visiems būtų gerai ir jauku.
Pasakymas- gali neit jei nepatinka, vytautai, labai jau vaikiškas. Tam kurį įskaudino, tai jis eis ten ar neis skaudės ne mažiau. Kažkaip viskas uždrausim, neisim, nekreipsim – nerašys. Nežinau. Čia matyt visas tas mūsų supratimas yra atvirkčiai teisingas Lenino veikalui „Vaikiška kairumo liga komunizme”.
Dainiau, aš ir neneigiu, kad yra etika. Tačiau mano supratimu „etika” yra kiekvieno vyr. redaktoriaus reikalas. Čia turiu omeny etiką plačiąja prasme, o ne tik tai, kas numatyta LŽS; Eitką, kai priimamas spredimas publikuoti ar nepublikuoti tam tikrą informaciją. O ar etiškai elgiasi geltonoji spauda, bulvariniai žurnalai? Juk irgi viešina, na ir kas dabar?
Aušra, o mano supratimu, jei kažkas yra privatu, tai ir yra privatu, ir aš darau būtent ką noriu (įstatymo ribose), ir visuomenės interesas ten neturi turėti formalios įtakos – jei nepatinka, niekas nedraudžia paviešinti, informuoti, agituoti žmones prieš tokią politiką. Jei daugumai žmonių tai nepriimtina, ir be jokių draudimų tokia redakcinė politika į naudą redaktoriui neišeis, nes bus visuomenės pasipiktinimas.
Vytautai, o kas ta valstybė? Kas yra jos sudėtinės dalys? Kad jau kažkas privatu, tai dar nereiškia, kad darau ką noriu- nes mano tokia politika.
Dainiau, pagal mane tai tkie parašymai tai tlygūs Kedio filmukams. Nuodugniai ir detaliai tą darė, aną lietė, to nebuvo. Išmėsinėjo viešai merginą ir tiek.
Aušra ir Vytautai, žurnalistika turi dar ir etiką. pabandykite pažiūrėti, ar tokia tema etiškai pateikta. TYada bus aiškiau. Etikos kodeksą galite rasti ir lzs.lt 🙂
Aušra, tai jūsų nuomonė. Delfi.lt redakcinė politika kitokia; delfi.lt nėra valstybės išlaikomas, ir delfi.lt nėra vienintelis naujienų šaltinis.
O žurnalistika niekada nebūna objektyvi – nebent pateikiamas tik faktų rinkinys
Vytautai, manau jog šiuo atveju mes tiesiog privalom iš delfi.lt pareikalauti apskritai neviešinti tokių temų po joiu ženklu,ir nesikelti sau ten jokių reitingų. Mąstantiems žmonės, turėtų būti ne visai tas pats kokie ten komentarai po jų straipsniais kaupiasi, neisdižiuoti jų gausa, o pagalvoti gerai ar apskritai yra sąžiningi jie yra tų vaikų, tos šeimos atžvilgiu. Mes su tavim gal ir nežinom kas ta šeima, bt tas rajonas į juos dabar pirštais bado- tai gerai? Kas tada iš tiesų yra aukos?
Aušra – taip, žinoma. Gal kiek per radikaliai nuskambėjo mano išsireiškimas. Nuomonė yra kiekvieno dalykas. Norėjau pasakyti tik tiek, kad neturime teisės iš delfi reikalauti kažko šiuo atžvilgiu
ne kartą tokios „užsklandos” buvo ir 15min.lt, viena paskutinių – kai buvo publikuojama D.Kedžio nuotrauka:
http://www.15min.lt/s94274
Vytautai, na bet gi mes galim turėti ir savo nuomonę ar ne?
Čia toks labiau viešųjų ryšių triukas, juk pamačius tokį įspėjimą ir labai apie tai nemąstant susidaro įspūdis, kad delfis labai geranoriškai rūpinasi vaikais.
Gerai ar negerai – ne mums spręsti. Čia yra delfi.lt reikalas. O ne visuomenės
Dainiau
Tie žaidimai „Taip” ir „Ne” vyko ir vyksta.
Jie reikalingi tik tiek, kad TEISIŠKAI negalima būtų prisikabinti, kad neperspėjo/ nėra perspėjimo. Gaila. Bet tokia realybė.
Mielieji, tai Jūs manote, ad tai negerai? Tai gal geriau nieko nedaryti? mMnau, kad geriau taip, nei nieko nedaryti. Dar geraiu būtų, jei prie pačio teksto anonso jau būtų koks nors specialus ženklas. Gal net iki „kliko”. O dar geraiu, kad būtų speciali rubrika. Ryškia ir aiškis. Ir kad reikėtų patvirtinti savo tapatybę.
Čia yra gi ne tam, kad sustabdyti vaikus, o kaip sakoma, „to cover their backs”. Tam atvejui, jei koks nors vaikas kažką perskaitys, ir tėvai pradės rūpintis dėl žalos, formaliai delfi.lt jokių pretenzijų negalės būti.
manau, kad tai labai nebloga paskata išmokti meleuoti. Paspaudei (pamelavai) ir tau nieko už tai. Kaip gerai. Gal ir kitą kartą taip praslys. Paskui tas pats Delfis nustebęs dairosi aplink klausdamas – kas čia atsitiko, kad aplink tiek daug amoralščinos ? (tipo – kas čia pabezdėjo 😉
vertinant formaliai, įspėjimas nėra tinkamas – http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234684 – nurodo įspėti kitaip (15-18 punktai). bet iš principo jau geriau toks, nei nieko
Kvailas sprendimas. Nors tai gali būti vienas žingsnis link apmokestinto turinio.