Laikraščių leidyba
Panašu, kad laikraščiams iš tiesų artėja sunkios dienos Lietuvoje. Nuolat bendraudamas su spaudos leidėjais girdžiu nusiskundimus, jog tiražai mažėja, išlaidos didėja, reklamos kol kas irgi ne kažin kas. Gal tik savivaldos rinkimai kiek pagerins situaciją. Nors trumpam.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, Lietuvos Respublikoje nuo 2006 metų nuolat mažėjo laikraščių pavadinimų. Tiesa, iki pat 2008 metų didėjo bent jau bendras visų laikraščių tiražas. Tačiau 2009 metai smogė spaudai labai stipriai – bendras tiražas krito dešimtimis procentų.
Yra ir tokia nuomonė, kad vykstant masinei žiniasklaidos fragmentacijai, savo nišas gali turėti labiau vartotojų interesus atitinkantys specializuoti leidiniai. Tačiau tikrai ne visi. Štai Tomas Viluckas net apie sąlyginai stabilią auditoriją turinčią krikščionišką spaudą dar prieš metus rašė:
„Krikščioniškos žiniasklaidos būklė yra tiesiog apverktina, o dar tiksliau vegetacinė. Visų pirma per penkiolika metų sugebėjome netekti katalikų mėnraščio. Tyliai ir nepastebimai buvo palaidotas „Katalikų pasaulis“, žurnalas, kuris Atgimimo epochoje ėjo net 80 000 egzempliorių tiražu! Katalikų aktyvas su nostalgija prisimena „pirmąją“ „Sandorą“, be abejonės patį sėkmingiausią Lietuvos krikščioniškos žiniasklaidos projektą, sužlugdytą tautiečiams būdingomis intrigomis. Nurimo vienu metu itin aktyviai akumuliuota idėja apie krikščioniškos pakraipos dienraštį. Šią idėją numarino paskaičiavimai, kad tokio leidinio pasirodymas reikalauja kelių milijonų investicijos, šito nesugeba padaryti net Lietuvos politikos dešinysis sparnas.”
Na mažiau įdomi ir vaikų spaudos ateitis. Jei tikėtume bendrovės „Impres Teva” duomenimis, mėnraštis Barbie šiuo metu leidžiamas net 13 tūkst. tiražu, oanšus tiražas ir „Flinto” – 14 tūkst. O štai „Bitutė” leidžiama vos 3000-5000 egzempliorių tiražu.
Kaip ten bebūtų, yra ir didelių optimistų, kurie tiki, jog „Internetas spaudos nenužudys”. Rugsjėo 22 dieną žurnalas „Veidas” spausdino interviu su didžiausio Europos dienraščio “Bild” vyriausiuoju redaktoriumi Kai Dieckmannu. Pašnekovas tvirtina:
„Bild” sekasi gerai, laikraščio pelnas didėja, šiemet bus antri geriausi mūsų finansiniai rezultatai po Vokietijos suvienijimo. Mes esame didžiausias tiek Vokietijos, tiek Europos laikraštis, taip pat pirmaujame ir internete. Manau, kad mūsų saitytojų ratas plėsis, o tam nemažai pasitarnaus, na, kad ir naujoji “Apple” technologija “IPad”. Ji mums jau duoda ir dar duos daug naujų galimybių. Gerai, kad tai jau ne kaip nemokamas internetas, o nauja mokama kultūra, tad mes galime gauti pinigų už savo turinį. Bet manau, kad ir spausdintinė žiniasklaida Vokietijoje dar ilgai bus svarbi ir gyvuos dar daug metų.”
tačiau, kad ir kaip optimistiškai kalbėtų „Bild” turinio vadovas, net ir jis aiškiai piešia savo leiidnio perspektyvą jau kitokiame formate:
„Taip, mūsų tiražas mažėja, tačiau lėčiau nei daugelio Vokietijos laikraščių. Taigi mes turime naujų “Bild” skaitytojų. Nors tai dar pusiau paslaptis, bet šių metų gruodžio mėnesį paleisime “Bild” projektą ir “iPad” platformoje. Tai bus panašiau į spausdintą laikraštį su papildomomis vaizdo ir garso galimybėmis, jis gerokai skirsis nuo internetinio “Bild”.
Todėl labai įdomu būtų sužinoti, kaip savo perspektyvas nupieštų Lietuvos laikraščių leidėjai? Kol kas aišku, kad bent jau „Verslo žinios”, „Lietuvos rytas” ir „15 minučių” pakankamai daug investuoja į virtualias savo leidinių versijas. O kiti kažko dar laukia. Ilgai vietoje trypčioja „Respublika” ir „Lietuvos žinios”. Gal jiems nerūpi ateitis?
į pavadinimą galima atsakyti klausimu į klausimą – o kada sugrįš geri laikraščiai?
🙂 Simai, manau, kad priežatys yra įvairesnės ir ne viskas taip paprasta. jei tik valdžios pinigai lemtų…. tada niekas neskaitytų tokio valdiško briedo ir neturėtų tokių reitingų nei portalai, nei spauda. Tačiau sutinku, jog valdžios pinigai krizės metu labai stipriia įtakoja medijų veiklą ir net jų išgyvenimą. Kita vertus, Norvegiojos ir LT tradicijos skiriasi. Kiek suprantu, žmnių mentalitetas taiop pat. Manau, kad tai labiau ir įtakoja.
Iš tiesų pastebėjau, kad pvz. Norvegijoje spausdinta spauda dar nemiršta (matyt ir neplanuoja). Ir, kas įdomiausia, ji pernelyg stipriai nesiveržia į internetą. Kodėl? Atsakymas, manau, paprastesnis nei manoma – spausdinta spaudinį PARDUODA, tuo tarpu internetinė žiniasklaida (bent jau pas mus) nėra apmokestinama… O jei kas turinį apmokestina, tai greitai žlunga. Dėl to, bent jau Lietuvoje, internetinėje žiniasklaidoje uždarbis visai kitoks – reklama plius užsakomieji straipsniai. Argi ne taip, Dainiau? Juk pats kažkada rašei, kad valstybinės institucijos gan daug pinigų išleidžia užsakomiesiems straipsniams (matyt tai gali būti nemažas indėlis į tai, kad internetinė žiniasklaida Lietuvoje nemiršta). Gal užsienio šalių žiniasklaida nesiverždama į internetą atstovauja viešam interesui ir minimaliai pasiduoda įtakai iš šalies (politinėms-finansinėms grupėms)?? Be to tie visi iPad ir kitos naujovės yra tik vystymo ir standartizavimo stadijoje, ko pasekoje dar neaišku ar išvis kaip nors, kada nors jie įsitvirtins.
Atgalinis pranešimas: Tweets that mention Laikraščiai traukiasi iš žiniasklaidos rinkos. Ar dar sugrįš geri laikai? at Dainius Radzevičius -- Topsy.com
Orbit, o ką siūlai daryti Lt spaudai? Ipad investicija dar anskti, o kas belieka? laukti mirties/
Leidėjų investicija į iPAD būtų tolygi savižudybei – dar ilgai Lietuvoje nebus kritinės iPADO vartotojų masės, tai ir turinį jam kurti neapsimoka…
O šiaip tai neverkčiau taip labai – dabar išsilavinę žmonės žiniasklaidos „suvartoja” labiau nei bet kada (ypač internete). Aš pats skaitau krūvas žurnalų (ypač užsieninių), nes ten rašinių kokybė daug geresnė.
Žinoma, daugumai lietuvių dėl ekonominių realijų pasirinkimas nėra didelis – televizorius vakare ir galbūt rajoninis laikraštis (pilnas zakazūchų).