Premjeras žino, kas šalinasi nuo atsakomybės. Liaudis irgi žino

pagal | 2010/09/30

Šiandien Žinių radijui Ministras pirmininkas Andrius Kubilius kalbėdamas apie vakarykščius profesinių sąjungų piketus ir Vilniaus miesto savivaldybės draudimą rengti normalų mitingą sakė:

„Galbūt yra persistengiama šiek tiek apsidrausti po praeitų metų sausio mėnesio įvykių, kai dužo parlamente langai, ir po to visi organizatoriai, tos pačios profesinės sąjungos, organizavusios mitingą, nuo kažkokios bent moralinės atsakomybės siekė nusišalinti.”

Dar Premjeras išsakė savo poziciją apie Vyriausybės ir profesinių sąjungų bendradarbiavimo ypatumus Lietuvoje bei pakomentavo vakar dienos mitinge viešai sudegintą Nacionalinį susitarimą – Vyriausybės ir daugybės kitų organizacijų pasirašytą simbolinį bendardarbiavimo memorandumą:

„Lietuvoje su profesinėmis sąjungomis mes visą laiką turėjome tokį dvipusį bendravimą. Iš vienos pusės, mes bandome konstruktyviai tartis. Iš kitos pusės profesinės sąjungos kartais tiesiog gal pasijusdavo, kad ir joms reikia išeiti į gatves. Tai čia jų reikalas apsispręsti. Jų reikalas galvoti, kokia veikla jiems pati tinkamiausia. <...> Įvairios demonstracijos, deginimai, simboliia tai nekeičia esmės.”

Keistai mąsto tas mūsų mylimas ir gerbiamas premjeras – anot jo, moralinę atsakomybę už 2009 metų sausio 16 dieną chuliganų ir riaušininkų sudaužytus langus bei surengtas riaušes kažkodėl turi prisiimti profesinės sąjungos, kurios taikiai mitingavo prie Seimo, vėliau prie Vyriausybės. Kažkodėl atsakomybę turi priismti sąjungos, kurios siekė atkreipti valdžios dėmesį į problemas. Ir jau tikrai nei pačios langus daužė, nei kitus ragino tai daryti.

Tuo tarpu savo sprendimais (ypač naktiniais) net už Lietuvos ribų pagarsėjusi šalies valdžia (Seimas ir Vyriausybė) kažkodėl jokios moralinės atsakomybės už šiuos įvykius neprisiima ir dar bando kaltę suversti kitiems. Net savo klaidingus sprendimus ne iš karto ryžosi atšaukti. Ir dar savo komentaruose premjeras teigia, kad Vyriausybė nori tartis ir dirbti, o tokiso lyg ir negeros profesinės sąjungos vien mitinguoti nori. Net simboliniai susitarimo sudeginimo aktai Vyriausybės galvai nekeičia esmės. Matyt, kalbama apie jo darbo esmę.

Tačiau kai vakar aš buvau mitinge, man pasirodė, kad tokį simbolinį susitarimo sudeginimą atlikę žmonės galvojo kitaip. Jiems tai keitė jų santykių su valdžia esmę – prarastas pasitikėjimas susitarimą pasirašiusia Vyriausybe buvo skaudus.

Įdomu, kodėl taip daro moralią politiką propaguojantis Vyriausybės vadovas? Apie save gerai, apie kitus – nelabai. Tokiais atvejais liaudis sako, kad kito akyje ir krislą mato, o savoje net rasto nepastebi. Panašu, kad liaudis irgi ne pėsčia ir žino, kaip reikia vertinti „moralizuotojus”.

P.S. Beje, Žinių radijo kolegos, matyt, per neapsižiūrėjimą Premjerą A. Kubilių savo interneto svetainėje netyčia pavertė Seimo pirmininku. Tikiuosi, tik laikinai.

6 komentarai

  1. marius

    Meilė Lietuvai Tėvynei iš išskaičiavimo! Tokia meilė dabar populiarumo viršūnėje…

    Atsakyti
  2. D.Radzevičius Įrašo autorius(-ė)

    Mariau, nemanau, kad A. Kubilius nemyli Lietuvos. manau, kad tikria myli. net labai. Todėl mano komentaras nesusijęs vien tik su meile. Tačiau kartais meilė gali kitus ir skaudinti. Manau, kad tai būtent toks atvejis.

    Atsakyti
  3. marius

    Turintys pranašumą, privilegijas, jėgą ir valdžią niekados nejaučia savo prievartos kitų atžvilgiu. Todėl jie patys apkaltina savo aukas. Gaunasi paradoksas – nukentėjusysis ir yra pats kaltas.
    Pirminis despotas, teroristas visados apkaltina žmones, bendruomenes, valstybes “nedemokratiškumu“, “neteisingu požiūriu, “neteisingais poelgiais“ o savo asmeninis supratimas yra išstatomas kaip teisingas ir demokratiškas. Streikuojantys, protestuojantys turi savo supratimą apie demokratiją bet kaip jau buvo minėta aukščiau – turintis privilegijas yra nejautrus jų supratimui, požiūriui, teisėms. Todėl vykstantys protestai tik dar labiau užtvirtina despotui, kad jis buvo ir yra teisus. Štai kodėl jie taip aršiai skelbia karą protestuojantiems teroristams o iš esmės tai juk nukentėjusieji nuo jų despotizmo. Gaunasi dar vienas paradoksas – protestais tikimasi, kad valdžia peržiūrės savo supratimus, pripažins klaidas o gaunasi, kad valdžia galutinai užsitvirtina savo įsitikinimų teisingumu ir apkaltina protestuojančius demokratijos principų nesilaikymų, valstybės pamatų griovimu, nenoru civilizuotai diskutuoti, terorizmu.
    Dainius mano, kad pavyzdžiui.; Kubilius ne myli Lietuvos. Deja Dainiau, Kubilius pasiryžęs žūt būt išgelbėti Lietuvą iš duobės, jo ketinimai kuo geriausi bet jeigu „“privilegijuotas neatitinka savo vietos“ tai jo geri ketinimai jam to nesuvokiant virsta prievarta kitų atžvilgiu. Jis bus įsitikinęs savo tiesa ir iš visos širdies stengsis kaip geriau, bet kadangi jis neatitinka dabartinėje situacijoje savo užimamos vietos tai gausis viskas tik blogiau. Ar gi realu, kad Kubilius pasakytų jog jis nori Lituvos mesijaus šlovės bet nežino kaip!? Įsijautė žmogus į švento Lietuvos gelbėtojo rolę ir pamėgink dabar jį iš tos rolės išprašyti…

    Atsakyti
  4. marius

    MĮSLĖ “Premjero ketinimai kuo geriausi ir jis daro viską, kad būtų kuo geriau, bet iš kur atsiranda blogiau“?
    Už teisingą atsakymą “bambalis” alaus! Kviečiame dalyvauti mįslių konkurse.

    Atsakyti

Komentuoti: marius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *