Kolega A. Račas savo interneto dienoraštyje rašydmas tekstą „Kodėl padedu dundukui A.Užkalniui “pakelti SEO”?” pabandė labai trumpai apibūdinti kai kurių šiuolaikinės žurnalistikos atstovų veiklą:
„<...> manau, kad tokie dundukai kaip A.Užkalnis ar, pavyzdžiui, K.Krivickas, tikslingai apeliuodami į žemiausius jausmus, šiandien dalies žiniasklaida bent šiek tiek besidominčios visuomenės yra dažnai suvokiami kaip pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti siekiant laikino populiarumo. Ir – tuo naudojantis – papildomo uždarbio.”
Suprantu, kad tokie apibūdinimai kai kam yra labai drastiški. Kai kam gali atrodyti net įžeidžiantys. Tačiau man kilo ir kita mintis – o kaip tą pačią mintį galima pasakyti kitaip ir kaip apibūdinti dalykus pavadinant juos tikraisiais vardais?
Kažkodėl pagalvojau, kad aš taip taikliai kaip Artūras negalėčiau apibūdinti. Nors neseniai K. Krivicko laidos atstovę pavadinau „neprofesionaliai ir neetiškai” dirbančia.
P.S. Žodį dundukas maždaug prieš metus tik politiniame kontekste pavartojo ir Rimvydas Valatka savo komentare apie A. Kubiliaus Vyriausybę. Tada jis klausė, kas yra A.Kubiliaus Vyriausybė? Pats ir atsakė, kad „artėjant šio kabineto metinėms vis daugiau faktų, kad išskyrus keletą ministrų, tai – tikra frajerių ir dundukų prieglauda, kurioje už sukčiavimą stambiu mastu teisiamas buvęs EBSW holdingo bosas G. Petrikas ir scenos kvėša Minedas tikrai rastų su kuo maloniai praleisti laiką”.
„
Užėjau į A. Račo svetainę, paspaudžiau ant pirmo pasitaikiusio naujausio straipsnio “Veidas”: viršelio tema, įėjau į komentarus.
Ir ką naujo pamačiau?
Komentatorius Valentinas rašo:
Mielas Artūrai, ir vėl pradedate. Komentatorius niekur nesakė, kad jam Veidas su nuogais papais viršelyje yra gražus. Jis tik atkreipė dėmesį, kad kiti, solidūs žurnalai įvairiose šalyse naudoja panašias priemones, tačiau jie nuo to nelaikomi labiau bulvariniais. Vietoje to, kad padėkotumėte už komentarą jūs:
1. Įžeidėte komentatorių pavadinęs dunduku.
2. Įžeidėte komentatorių pavadinęs jo išvedžiojimus kvailais.
3. Priskyrėte komentatoriui nuomonę, kurios jis neišreiškė ir išsityčiojote iš tos nuomonės.
Kiek galiu jums mokyti kultūringumo? Bobute, prašau paaiškinkite žmogui!
Artūras Račas atrašo Valentinui:
mielas Valentinai, gal pagaliau išmokite skaityti ir suprasti, kas parašyta. Jau užknisate, nes elgiatės kaip totalus ir nebepataisomas dundukas. Toks Bačiulio ir Užkalnio hibridas., kuris supranta tik save ir tai tik pažiūrėjęs į veidrodį ir pamatęs ten patį protingiausią veidą pasaulyje.
Valentinas atrašo A. Račui
Mielas Artūrai, gal pasinaudokite savo patarimu ir paskaitykite savo tekstą. Paskaitęs ir supratęs kas parašyta, atsiprašysite manęs.
Metai bėga ir niekas nesikeičia, tie patys badymaisi pirštais, tu man aš tau, tie patys dundukai , o trumpiau tariant – RIBA!
Ir jokių prošvaisčių iš tos RIBOS išbristi.
Regis,
Kas liečia vertinimus tai vėl gi nesupratai, kad alternatyvus intelektas nepretenduoja į kažkokios srities specialisto vietą. Alternatyvus intelektas turi visiškai kitą paskirtį ir jis nevertina įvykių, situacijų, žmonių hierarchijos skalėje.
Žvelgiant iš alternatyvaus intelekto nebėra teisingų ir klaidingų reakcijų į įvykius, situacijas, nebėra teisingai ir neteisingai mąstančių, gyvenančių.
Alternatyviame intelekte nebėra priežasčių ir pasekmių, hierarchijos, aukščiausio ir žemiausio, reikšmingo ir nereikšmingo, prasmingo ir beprasmiško, gėrio ir blogio t.t.
Kadangi alternatyviame intelekte nebėra pirmenybės atidavimo tai nebėra ir savęs ir savo gyvenimo liginimo su kitais, todėl nebėra ir pavydo, puikybės, pasipūtimo.
Nebėra madingo, reikšmingo, ypatingo vaikymosi.
Nebėra pranašumo, išsiskyrimo iš kitų ir pripažinimo siekimo.
Nebėra gyvenimo prasmės ir tiesos paieškos.
Nebėra ginčų, savo teisybės įrodinėjimų, įsižeidimų, pažeminimų, nuoskaudų, kaltų paieškos.
Nebėra savęs ir kitų prievartavimo vardan tikslo. Nebėra čia ir jokio tikslo.
Yra procesas, kuris vadinamas gyvenimu.
Svarbu tampa kaip jautiesi dabar? Kaip savijauta, sveikata dabar? Ar su apetitu valgai? Ar gerai miegi? Kokios emocijos? Kokie santykiai šeimoje, darbe, su aplinkiniais? Gera savijauta, gyvybingumas ir geri santykiai su aplinkiniais ir yra rodiklis.
Alternatyviame intelekte visiškai kitokia logika – išsaugoti vienybę ir gyvybingumą.
Pavyzdžiui.; atsisakyti savo teisingos nuomonės vardan santaikos ir vienybės gali būti gyvybingiau nei įrodyti savo teisybę ar pranašumą.
Pavyzdžiui.; dabar tampa labai madingas šūkis: nebijokime dalykus vadinti savai vardais!
Cituoju V. Liaučių “Mes bijome dalykus vadinti savais vardais, nes bijome bjaurių dalykų ir jų tikrųjų vardų. Išdresuoti pliuralizmo ir tolerancijos apeigų, mes bijome vadinti blogį blogiu, o idiotizmą – idiotizmu, ir gūžiamės po tų apeigų skvernu. “
A. Račas irgi pritaria V. Liaučiui ir įvardija K. Krivicką. A. Užkalnį dundukais.
Žvelgiant iš alternatyvaus intelekto logikos tai skatina nesantaiką, susi priešinimą.
TOLERANCIJA yra ne tuomet kai kantriai kenti idioto išsišokimus, bet tuomet kai nereikalauji, kad tau idiotas įtiktų, atitiktų tavo mąstymą, supratimą, reakcijas į tuos pačius įvykius, reiškinius.
Gaunasi, kad tikras idiotas ar dundukas yra ne tas, kuris neįtinka mano mąstymui, supratimui o manyje esantis intelektas reikalaujantis įtikti. Neįtinkantys mano intelektui turi būti įvardijami idiotais, dundukais ir t.t.
Regis,
Praleidai mano paaiškinimo pačią esmę. Alternatyviame intelekte nebėra pirmenybės atidavimo vienam iš polių. Tad kaip galima teigti, kad alternatyvus intelektas yra geriau, teisinga? Alternatyviame intelekte nebėra teisingiausio, geriausio, svarbiausio, aukščiausio, reikšmingiausio, prasmingiausio ir t.t. Yra lygybės išmintis. Todėl jis negali būti geriau, teisinga.
Intelektas, kuris viską rūšiuoja į du polius: teisinga – neteisinga, gėris – blogis ir t.t. ir atiduoda pirmenybę teigiamam poliui – gėriui, laimei, sėkmei, pergalei, tiesai, svarbiausiam, aukščiausiam nėra patologinis. Jį galima pavadinti linijiniu. Tas linijinis intelektas turi savo vystymosi stadijas ir ribą. Iki ribos vystosi o tik priėjęs ribą tampa patologiniu.
Pavyzdžiui.; Jaunuoliai galynėjasi kas stipresnis, pranašesnis. Taip pradeda vystytis pirmoji linijinio proto stadija. Kodėl linijinio? Ką reiškia linijinis intelektas?
Norint tapti pranašesniu, reikia siekti užsibrėžto tikslo. Tikslas siekiamas palaipsniui, laiptelis po laiptelio, pradedant nuo žemiausio, kopiant aukštyn. Laimėjai varžybas savo kaime, dalyvausi mieste, paskui rajone, šalies pirmenybėse ir taip iki olimpiados. Iš taško A, laiptelis po laiptelio siekiame užkopti į tašką B ir t.t. Linijos principas. Bet linija turi pradžią ir ribą. Kiekvienas prieiname savo asmeninę ribą, juk ne visi tampame pasaulio čempionais, kiti tik savo kiemo.
Taigi, tikslo siekimas, atkaklumas, užsispyrimas, valios jėga, kantrybė, pranašumo siekimas tai linijinio proto savybės. Turintis tokį protą žmogus propaguos: kad gyvenime reikia turėti tikslą, jo siekti, reikia būti valingam ir stipriam. Šioje proto vystymosi stadijoje stimuliuoja pergalės, prestižas, šlovė, apdovanojimai, medaliai, pranašumo pripažinimas. Atsiranda hierarchijos, prestižo autoriteto sąvokos ir t.t.
Pasibaigus vystytis pirmai intelekto stadijai, kiekvienam asmeniškai priėjus savo ribą, pradeda vystytis kita intelekto stadija. Tai rūšiavimas ir pirmenybės atidavimas vienam iš polių – teigiamam. Apie tai kas yra naudinga, sveika, vertinga, reikšminga intelektas renka informaciją visuomenėje, kurioje jis vystosi.
Logikos kriterijai labai paprasti: Viskas kas yra vertinama ir pripažinta visuomenėje ir yra tai, ko reikia siekti. Ir prasideda vertybių vaikymasis. Karjera, gerbuvis, populiarumas, mada ir t.t. Pirmoje vystymosi stadijoje intelektas vystė atkaklumą, valią, jėgą, pranašumo siekimą o dabar šios savybės jau yra panaudojamos siekiant vertybių. Būti stipresniam, pranašesniam, ko pakako anksčiau, dabar jau nebe pakanka. Antroje intelekto vystymosi stadijoje stimuliuoja prikaupti vertybių, kurios vertinamos visuomenėje. Karjera, gerbuvis, madingi daiktai, reikšmingos pažintys ir t.t. Šioje stadijoje atsiranda tokios sąvokos kaip bohema, elitas, aukštuomenė. Intelektas trokšta užimti kuo aukštesnę padėtį hierarchijos laipteliuose. Bet ir čia kiekvienas prieiname savo asmeninę ribą juk ne visi tampame žvaigždėmis, modeliais ir t.t. Tenka pasitenkinti savo asmenine riba o jei ne tuomet nepasitenkinimas, pavydas ir t.t. – kančios.
Toliau vėl seka kita intelekto vystymosi stadija: nebe užtenka prikaupti vertybių prasideda prasmės paieškos ir t.t Iš viso yra 6 linijinio intelekto vystymosi stadijos o paskutinė religingumas, kai prieinam iki tokių intelekto kategorijų kaip Dievas, Absoliutas.
Deja galima užstrigti vienoje iš intelekto vystymosi stadijų ne pas visus išsivysto visos stadijos.
Pats linijinis intelektas irgi yra riba. Visi technikos, mokslo pasiekimai yra linijinio intelekto pasiekimai. Pradžioje tai irgi buvo naudingi atradimai, pažanga, vystamasis o priėjus ribą vis tai virsta pavojinga MASE. Ta MASĖ dabar pasiruošusi užspausti viską kas gyva – pavyzdžiui.; ekologinė katastrofa. Kokia sritį be paimsime visur pastebėsime linijinio intelekto dominavimą, diktatūrą ir jo prisuktą MASĘ.
Alternatyvus intelektas turi visiškai kitas savybes nei linijinis ir jo paskirtis pakreipti tą pavojingą KRITINĘ MASĘ ne griovimo, susiskaldymo, susinaikinimo linkme, bet priešingai.
Linijinio intelekto dominavimas ir diktatūra prikaupia MASĘ ir psichikoje. Ko pasekmė nepasitenkinimas gyvenimu, problemos su sveikata, gyvybingumo stoka, pozityvių emocijų deficitas, santykių su aplinkiniais, šeimoje, darbe problemos ir t.t.
Regis, čia reiktų visą tema kurti , nerealu komentaruose…
Mariau, dėkui už išsamius paaiškinimus. Tačiau man daug kas vis tiek neaišku. Ar tu manydamas, kad pagal tave potologinis intelektas yra blogai, alternatyvus yra labai gerai ir svarbiausia teisinga nedemonstruoji savo vertinimo sistemos ribotumo arba dvipolinio mąstymo sistemos. Kitas dalykas tu sakai, kad „Intelektas turi vystymosi stadijas ir ribą. Priėjęs ribą intelektas tampa patologiniu”. Pagal tave alternatyvus intelektas neturi savo ribų? O jeigu jas turi tai kur priėjimas prie tų ribų priveda? Šiaip nesutikčiau, kad polinkis vertint tik gerai ar blogai turėtų charakterizuoti būtent intelektą ir dar tokiais terminais patologinis ir alternatyvus. Kiekvienas iš mūsų pateiktume pavyzdžių kaip kažką vertiname tik gerai ar blogai ir kažką vertiname sudėtingiau. Todėl nei vienas neturi nei dvipolio nei daugiapolio intelekto. Intelektas per daug sudėtingas mechanizmas, kad jį apibūdinti tik pagal vieną iš to mechanizmo atliekamų funkcijų galimybių ar ypatybių. Aš teigčiau taip – yra žmonių kurių intelektas tam tikrose vertinimo situacijose turi ribotas galimybes, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, pvz. neturėjimo toje srityje reikiamo žinių kiekio, todėl tų žmonių reiškinių vertinimas yra ribotas ir kartais dar ribotesnis negu gerai ar blogai, t.y. tie žmonės nesugebėtų pateikti absoliučiai jokio vertinimo. Tačiau tie patys žmonės turi savo gyvenimuose tam tikras sritis, kuriuose jie remdamiesi savo išsilavinimu, praktinėmis žiniomis ir įgūdžiais sugebėtų suformuoti labai intelektualius (arba geriau pasakyt sudėtingus) vertinimus. Taigi įvertint būtent intelektus nėra teisinga. Reikėtų vertint polinkį domėtis (smalsumą), savybę ieškoti ir kaupti žinias ir tų žinių pagrindu savybę pateikti (suformuoti) sudėtingus vertinimus. „Intelektas (lot. intellectus – suvokimas, prasmė), gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają”. Aš remdamasis savo žinių bagažu ir sugebėjimu analizuoti ir vertinti abejoju ar skirstymas į patologinį ir alternatyvųjį intelektą iš principo teisingas. Beje viena iš intelekto savybių yra suabejoti jau suformuotais savyje teiginiais arba „tiesomis”. Tai tiek. Tai, kaip aš šiandien galvoju.
Beje jeigu nesutiksi, kad turi ir dvipolio ar jokio vertinimo sričių, kuriuose tavo intelektas pagal tave atrodys patologinis tai padiskutuok pavyzdžiui su mierga gera apie mezgimą arba PMS.
Beje dvipolis vertinimas kartais yra labai svarbus. Mums išgyvenimui ir gyvenimui reikia sugebėti greitai priimt sprendimus. Labai dažnos situacijos kai sprendimas gali būti tik taip arba ne. Todėl mes iš principo linkę vertinti taip arba ne. Problema tik tame, kad kartais arba nesant rimtam poreikiui arba nesugebant nepamatomi ir kiti sprendimo variantai.
Naujos p. Račo įžvalgos:
http://racas.lt/lzs-suvaziavimas/
Kol kas nei pasitikėjimas Dainiumi, nei Artūru Raču, kurių nuotalinė puslapių skaitytoja esu, — nepasikeitė. Nepasikeitė nuomonė nei apie Užkalnį. Kol kas tai laikau internetinėmis peštynėmis, kurios užveda publiką. Esate skaitomi, todėl įdomūs (čia ne visiems peštynių dalyviams taikoma):)
Tiap tiap, nėra „savų”…O kaip ten su tuo dundukų „ganytoju” Račiumi, pezalų meistru?
Dar kartą įsitikinu, kad kuo esi „tupesnis”,tuo „aukščiau” sėdi 🙂
Beje, diskusijos verta terminas dundukas
Nėra čia jokių savų ar svetimų. Tiesiog klaida. Kodėl taip grubiai nuolat tą jaunima? O čia jau visi tokie nemėgstantys?
Siame zodziu kare ryskeja fronto linija: savas-nesavas. Apmaudu, kad tai vyksta zurnalistu pasaulyje
aisku, tai kaip suprantu studentai sumaise Vytara ir Dainiu Radzevicius. keista kai taip padaro studentai fakulteto, kuriame ruosiami zurnalistai. tai tada nieko keisto skaityti lietuviska spauda, kur pilna nesamoniu. ka gali parasyti kazkoks debilas zurnalistelis, jeigu net „savus” supainioja 😀
Inga,
kas liečia Dievą, religiją tai žvelgiant iš alternatyvaus intelekto kaip ant delno galima stebėti intelekto spekuliacijas Dievu, religingumu.
Religinio tūrinio žinojimas neturi nieko bendro su religingumu. Religinio tūrinio žinovai iš Dievo ir religijos padarė intelekto temas. Intelektas kaip ir skrandis nori valgyti tik jis maitinasi temomis. Atsiranda religijos temų asai, jie gali sakyti pamokslus, skaityti paskaitas, bet tai tik religinio turinio žinojimas bet ne religingumas.
Bet netgi imant religinio tūrinio žinojimą tai jis priklauso nuo intelekto rūšies. Todėl Absoliuto apibūdinimas priklauso nuo pasirinktos intelekto rūšies. Pavyzdžiui.; alternatyviame intelekte Visagalio, Aukščiausio, nėra. Velnio taip pat.
Bet už tai yra labai aiškus matymas spekuliacijų Dievu, religingumu, meile, gailestingumu, taikumu , sąžine…
to marius
Marius vidurine tikrai baige. labai graziai masto, raso. Panasu i Dievo zodzio liudijima. Trys pesasi – Marius laimi. Jauciasi kad Marius kelias knygas is bibliotekos apie Rytu isminti buvo pasiemes. gal ir ne iki galo perskaite, bet izanga tai tikrai. Smagu, tai ne velnio sekla.
Dunduklando savininkas labai gerai pasikedenes plunksnytes. Turi labai gera silta vietele, primenantis zmogu, kurio plunsna pats kardinolas valdo. Pamenu Tampleriu ordino laikus. Hierarchija buvo vertikali. Tamplierio riteriai paklusdavo savo patriarchams, kurie atsakydavo pries pati vyriausiaji Visagali. Kazkokiu panasumu matau dunduklande. Dunduk patriarchas meta issuki bedieviams. Skelbia kryziaus zygi pries netikincius dundukus.
Konsultanatas, puikiai pagavo esmę link ko aš lenkiu.
Bet siūlau pradėti nuo pamąstymų apie alternatyvų intelektą ir ką tai keičia…
Regis,
Įprastas intelektas viską rūšiuoja į du polius: geras – blogas, melas – tiesas, laimė – nelaimė, sėkmė – nesėkmė, teigiamas – neigiamas ir t.t. Iš šių dviejų polių pirmenybė yra atiduodama sėkmei, laimei – teigiamam o melas, nelaimė viskas kas neigiama yra atmetama kaip blogis nuo kurio reikia saugotis, kovoti.
Alternatyvus intelektas nebe atiduoda pirmenybės vienam iš polių todėl pavyzdžiui Senovės Kinijos išminčius Laozi sako: gėda ne blogiau už pergalę!
Jeigu savo intelekte atsisakome pirmenybės atidavimo vienam iš polių tai tą pačią akimirką pradingsta hierarchija: nebėra svarbiausio, reikšmingiausio, aukščiausio, protingiausio, prasmingiausio, teisingiausio. Hierarchija keičia lygybės išmintis viskas kas skirtinga tampa vienodai bet nebėra hierarchinio skirstimo. Pavyzdžiui.; žvelgiant iš tokio intelekto prezidento postas tampa ne aukštesnis už kiemsargio. Šiukšlių vežėjas tampa tolygiai svarbus nei seimo pirmininkas. Tuomet gaunasi, kad bet kokį postą, darbą žmogus turi atitikti savo gebėjimais o ne lysti į jį todėl, kad tai aukščiau hierarchijos skalėje.
Kadangi nebėra pirmenybės atidavimo tai nebėra stimulo būti pranašesniu, reikšmingesniu, svarbesniu, ypatingu. Nebėra dėl ko kitam pavydėti.
Pavyzdžiui.; sportininkai yra atiduodančio pirmenybę pergalei, tikslui intelekto mechanizmai.
Pradžioje intelektas juos vysto o priėjęs ribą padaro invalidus, kuriais tampama vardan pergalės.
Alternatyviame intelekte nebėra stimulo prievartauti savo organizmo vardan pergalės. Nes savo pranašumo demonstravimas prieš kitą tolygus gėdai.
Jeigu politikas įvaldo tokį intelektą tai galite pafantazuoti kokia būtų jo politika – agresijai, savanaudiškumui nebėra vietos.
Tai plati tema, kurią reikia kelti ir diskutuoti nes tai vienintelė išeitis iš krizės.
Svarbu suvokti tai, kad iki ribos intelektas vystosi ir nekelia problemų bet priėjus ribą jis tampa kenksmingas griovėjas. Toliau intelektas gali vystyti ne žinių ir erudicijos kaupimu bet keisdamas savo savybes. Alternatyviame intelekte atsiranda naujos savybės.
Sip, studentai gal nesuklydo jei žiūrėsime plačiau 🙂 LRT Tarybos pirmininkas ir su visuomene bendrauja ir jai atsiskaito 🙂 tačiau formaliai žiūrint neužimu tokių pareigų ir negaliu jokių kitų užimti LRT pagal įstatymą. Todėl galite ramiai miegoti – D. Radzevičius yra tik LRT Tarybos pirmininkas.
Regi, Mariaus paminėtas alternatyvus intelektas bus susijęs su tripoliu, o ir daugiapoliu mąstymu neapsiribojant juoda/balta sistema, kuri iš esmės nėra konstruktyvi ir minėto račiaus, ar šio blogo autoriaus atveju destruktyvi, nes tai tiesiog amžinai banali gėrio ir blogio kova, kūrenant dundukų nesantaikos laužą iš serijos AMB dievas, o VL velnias, o dėl krizės kaltas AK nes bbz sistemos kūrėjas taip sumanė, o va kad statytinis ekonomikos egzpertas GK, kuris bent du mėnesius po baikių Islandijoj sakė kad px ta krizė, acilaikysim iš xzn gavo diplomą ir tai bbd. Dar neatėmė jam? 😀
Na ir pvz liaudies išmintis: „dievas mėgsta trejybę”, „kur du pešasi trečias laimi”, „ant medžio kabėjo a ir b. a nukrito, b nukrito. Kas liko?” ir panašiai.
O va pataloginis mąstymas atrodo taip http://media.tumblr.com/tumblr_l98a47JUMu1qbu8ty.jpg
Laukiam du tūkstančiai dvyliktųjų, o dar ir kol paskutinis pasaulio žmogus prisijungs prie interneto 😀
Na ir kaip sakė čiuvakas iš The Juice Media savo rap’e apie karą prieš žurnalizmą, kad dabartiniu metu kalbėti tiesą yra revoliucioninga http://www.youtube.com/watch?v=NXbCwq4ewBU
Be abejonės labai įdomi ir Mariaus versija, nes čia tikrai kietai punktais pavarė ;]
noreciau uzduoti klausima, ponui blogo autoriui. zinom kad esat lrt tarybos pirmininkas, bet ar jau tapot ir lrt atstovas rysiams su visuomene, ar studentai suklydo truputi? http://www.infodi.lt/puslapiai/programa jeigu tapot tai ar nemanot kad jusu bus per daug tame lrt? 🙂
Mariau, gal gali plačiau apie alternatyvųjį intelektą? Bandau tiksliau suprasti ką nori pasakyti. Jeigu Dainius nesupyks 🙂
1.Šiandieninėje žurnalistikoje siautėja patologinis intelektas.
2.Patologinis intelektas negali suvokti, kad jeigu auditorija nepribrendusi prie jo mąstymo, supratimo, skonio tai per prievarta neįbruksi ir neperauklėsi.
3.Patologinis intelektas savo mąstymą, supratimą laiko kokybiška preke o tai kas jam neįtinka atvirkščiai.
4.Kadangi faktai rodo, kad egzistuoja du priešingi požiūriai, reakcijos į tuos pačius reiškinius tai reikia diskutuoti apie dviejų priešingų intelekto rūšių egzistavimą.
5.Šiandienis žurnalistas o politikui tiesiog būtinybė yra valdyti du priešingus mąstymo būdus tam, kad suprasti dvi susi priešinusias puses ir vietoj susiskaldymo suderinti, sutaikyti, surasti kompromisus.
6.Įsitikinimas, kad egzistuoja vienintelė teisinga reakcija į tuos pačius įvykius, vienintelis teisingas supratimas, mąstymas, skonis yra patologinio intelekto savybė. O išraiška reikalavimas įtikti kas ir yra agresija.
7.Agresija gimdo agresiją todėl nugalėtojų negali būti ir nebus. Tai įrodo terorizmo baimės šmėkla.
8.Nuo mėtimosi akmenimis arba frazėmis tu durnas – ne tu pats durnas reikia pereiti prie temos apie dviejų priešingų intelekto rūšių egzistavimo temos ir nagrinėti šia temą iš esmės, detaliai.
9.Intelektas turi vystymosi stadijas ir ribą. Priėjęs ribą intelektas tampa patologiniu. Ekologinė katastrofa, pasaulinė krizė visa tai yra patologinio intelekto veiksmų pasekmė.
10.Išeiti iš krizės su tuo pačiu instrumentu, kuris prie jos ir atvedė neįmanoma.
11.Išeitis yra alternatyvus intelektas apie kurį ir reikia pradėti diskutuoti.
12.Alternatyvus intelektas pasižymi visiškai kitomis savybėmis todėl erudicija, žinios neturi nieko bendro su alternatyviu intelektu. Alternatyviame intelekte nėra reikalavimo įtikti o tai reiškia nėra agresijos.
Nėra hierarchijos o tai reiškia ją keičia lygybės išmintis ir t.t.
A. Račas pats savęs „dunduku” nelaiko todėl vadindamas K. Krivicką, A. Užkalnį jis pats save iškelia o juos siekia nuvertinti, nukainuoti.
Visi, kurie neįtinka A. Račo mąstymui, supratimui gali būti priskiriami prie „dundukų”.
Reikalavimas įtikti yra elementari agresija.
Kadangi į snukį duoti neišeina tai bandoma mušti žodžiais. Tikimasi, kad pavadintu „dunduku” skaudės ir visa visuomenė „dunduką” tuojau pat nukainuos ir ignoruos kaip pigę prekę ir vietoj jos rinksis R. Račo prekę. Gaunasi, kad A. Račas bando save pabranginti nukainuodamas K. Krivicką. Pasibranginti dunduko sąskaita!
Tai paprastas savęs sureikšminimas, gera nuomonė apie save ir pretendavimas į „dunduko” klientūrą perauklėti ją pagal savo skonį.
A. Račai, ten kur yra brukami skoniai per prievartą gimsta be skonybė. Nepribrendo K. Krivicko žiūrovas prie tamstos aukštos kokybės skonio o tu nori per prievartą juos iš „dunduko” išplėšti ir pagal savo skonį perauklėti.
Papildomas uždarbis skamba išties patraukliai ir kiekvienam suprantama bet
gal galite kas nors pradžiai išversti: ką reiškia “žemiausi jausmai“ į kuriuos apeliuoja K. Krivickas, A. Užkalnis?
Du gaideliai,du gaideliai(Užkalnis ir Račas) viešų ryšių „žirnius” kūlė,o Dainius tuos miltus pikliavoja…:)