Vakar vyko LŽS XV Suvažiavimas. Dalyvavo 260 delegatų, kurie atstovavo 990 LŽS narių. Priimti svarbiausi nutarimai dėl didžiausių žurnalistų problemų. Dirbsime su kolegomis kartu ir tikiuosi, kad viskas pavyks. Ačiū visiems už pasitikėjimą.
Šiandien nutariau pasidomėti, kas įsimintiniausio kolegoms buvo suvažiavime. Kol kas radau tik keletą informacinių pranešimų. Pasirodo, viskas kaip visada. Įdomiausia kai kuriems suvažiavime buvusiems ir jį stebėjusiems žurnalistams buvo ne tai, dėl ko nutarimus priėmė žurnalistai. Akcentai antraštėse ir pirmosiose pastraipose du – pirmininko rinkimai ir jo atlyginimas. Kai kas dar suskaičiavo buvusį atygį. Bet neteisingai. Kai kas naująjį nutarė padidinti. Tikiuosi ne dėl to, kad komentarų daugiau prie straipsnių būtų. Bet tai nieko – detalės. Taip jau dažnai būna.
O man įdomiausi buvo kolegės Renatos Šrioder – Europos žurnalistų federacijos direktorės ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus, prof. Žyginto Pečiulio pranešimai apie iššūkius žurnalistams Lietuvoje, Europoje ir net Pasaulyje. Tai buvo toks didelis koncentratas informacijos ir įžvalgų kiekvienam dirbančiam žurnalistui. Net diskutuoti su daugeliu teiginių sunku. Galų gale, kad galėtum diskututoti, reikia ir pačiam šiuo bei tuo pasidomėti.
Todel prisegu Renatos Šrioder pranešimo vertimą į lietuvių kalbą. Tikiuosi, bus naudinga.
EFJ Renatos Schroder pranesimas suvaziavimui 2010 11 27
Neturintiems laiko skaityti, pateiksiu vieną iš opiausių temų – kas mokės už ateities žurnalistiką:
„Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse vyksta naujų finansavimo idėjų paieškos, įskaitant specialius mokesčius ir būdus, kaip valstybės lėšas panaudoti žurnalistikos egzistavimo palaikymui, ypač vietos lygmeniu. Vakaruose ši diskusija yra prieštaringa, bet daugelyje pasaulio regionų žiniasklaida jau naudojasi valstybinėmis lėšomis, kad išgyventų.
Jeigu ateitis bus tokia šviesi, kaip norėtų žurnalistai, visa žiniasklaida turės persvarstyti savo finansavimo struktūras ir ieškoti paramos netradicinėje rinkoje. Ši diskusija sukėlė žemės drebėjimą tradicinėje Amerikos žiniasklaidoje, tačiau net ir užsigrūdinę laisvosios rinkos žurnalistai supranta, kad jeigu mes reikalausime jautrios demokratijos žurnalistiką laikyti vieša preke, mums reikės permąstyti savo santykius su valstybe ir rasti išeitį iš finansinės krizės.”
Na ir dar liko keletas subjektyvių pastebėjimų apie suvažiavimą.
Atrodo, kad buvo pasirengta labiau nei beta kada. Net tiesioginė transliacija internete buvo. Tiesa, pradžioje dėl techninių trukdžių buvo ne visai kokybiškas garsas ir vaizdas. Žmonės sakė, kad po pietų viskas buvo puiku. Kur dar kas matė nors vieną nevyriausybinę organizaciją ar kokią profsąjungą LIetuvoje, kuri dirbtų taip skaidriai ir atvirai? Maža to, ne tik LŽS nariams, bet ir visiems norintiems buvo galima www.lzs.lt rasti visus su suvažiavimu susijusius dokumentų projektus, ataskaitas, taip pat ir finansines.
Tačiau tokio mąsto renginyje dažnai atsitinka ir nenumatytų dalykų. Šį kartą tai buvo iššūkis pirmininkaujantiems. Svarstant LŽS įstatų pakeitimus, ne vienas LŽS narys pasinaudojo savo teise net suvažiavimo metu siūlyti savo pastėbėjimus ir pakeitimus. Suprantama, kad sėdintiems salėje imti ir skaityti tokį svarbų dokumentą ir viena ausimi klausyti žodžiu pateikiamus pasiūlymus reiškia ne ką kita kaip susierzinimą. Tai ir įvyko. Todėl belieka džiaugtis, kad įstatų svarstymas, kurį aš laikau atverta „Pandoros skrynia”, buvo nutrauktas laiku. Galima tikėtis, kad kitų metų pavasarį bus sukviestas neeilinis LŽS suvažiavimas vien tik dėl šio klausimo. Tada galima viską ramiai ir sutvarkyti.
O dabar belieka konstatuoti – žurnalistų bendruomenė bręsta, klumpa ir tuo pačiu keliasi. Pamatęs ir išgirdęs tiek minčių, pasiūlymų ir net priekaištų stipriausiai ir didžiausiai žurnalistų organizacijai, supratau, kad viskas Lietuvoje gerai – žmonės nori, kad būtų dar geriau ir nesitaiksto su sunkia savo padėtimi.
Tai rimtas iššūkis ir įsipareigojimas siekti to bent jau iki 2014 metais vyksiančio eilinio LŽS suvažiavimo.
51.8, man skubėti nėra kur – su niekuo tuo klausimu nerungtyniauju 🙂 Matyt ateis laikas, kai bus ir vaikas – tada ir pamatysi 🙂 Nepyk, bet nenoriu anskčiau laiko kalbėti ir anonsuoti. Nenoriu nuvilti 🙂
P.S. Sėkmės Užkalniui kepant ir toliau 🙂
Regi, matyt, kad taip…
Kada išleisit? Kalėdoms Užkalnis žada jau trečią iškept, jūs spėsit šventėms? Chi
Ir apie ką būsima knyga?
Dainiau, jeigu dar nematėt..
http://www.alfa.lt/straipsnis/10427349/?Vilniaus.maratone.kartu.su.adidas.bus.dar.daugiau.issukiu=2010-11-30_15-57
Čia taip Alfai sunku ar tiesiog žmogiškoji klaida?
51.8, baigiu vieną 🙂
Hadrian – protinga moteriškė. Gaudavo pirmininkas algą 10 000+ ir supdavosi savo prabangioje LŽS kėdėje. Galėtų nors knygą kokią apie žurnalistiką parašyti, o tai vaikai priversti dabar angliškas skaityti http://www.zurnalistika-kitaip.lt/apzvalgos/zurnalistikos-pradziamokslis-david-randall-the-universal-journalist .Chi
Dainiau, atsakau tik iš mandagumo – todėl labai trumpai apie tai, ką klausi.
„Rožinėmis spalvomis” reiškia, jog išvardinai (aprašei) viską, ką matei gero – tačiau nei žodžio neužsiminei apie jokius [suvažiavimo] trūkumus. „Rožinėmis spalvomis” – reiškia neobjektyviai, neadekvačiai atspindint tik vieną pusę.
Apie paties algą. Ilgauskui algos sporto žurnalistai (ar mokesčių mokėtojai)irgi nemoka, tačiau pagal savo formules jie apskaičiavo, jog jo alga yra viena labiausiai permokėtų [visame NBA] (i.e. visai neatitinka jo atnešamos naudos). Ne tik suskaičiavo, tačiau ir didelėm raidėm išspausdino nacionalinėj spaudoj. Tai tiek apie tą smalsumą – manau kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę (pagrįstą ar ne) apie bet kieno atlyginimą – ką aš ir padariau (beja, tik šio blogo komentaruose, ne nacionalinėj spaudoj). Taip pat savo nuomonę argumentavau.
Dėl šiuolaikinių suvažiavimų – be abejo matyti teko, ir ne vieną (ar klausimas buvo retorinis?). Vienas iš SSSR KP suvažiavimų požymis yra kai balsuojama plojimais. Kad LŽS yra nepolitinė organizacija – manau visi žino (aš žinau).
Tavo siūlomas algos „patikrinimo algoritmas” nėra teisingas. Norėdamas įvertinti LŽS atnešamą naudą, negaliu lyginti jos su „kitomis alternatyviomis organizacijomis” – turiu lyginti LŽS atnešamą naudą su kitomis paslaugomis (ir jų pinigine verte) apskritai.
Paaiškinsiu pvz: įsivaizduok bobutė 20 minučių pasikapsto su šluota, o aš jai už tokį darbą pasiūlau 500lt (nesvarbu suma); jei tu suabejoji atlyginimo atitikimu atliktam darbui – aš pareiškiu, jog ji pati geriausia šlavėja visoje Lietuvoje (atseit pats gali pažiūrėt kaip ji šluoja, ir įsitikinti) – toks mano argumentas būtų nieko vertas: ji gali būti geriausia šlavėja, tačiau tai nepadaro jos darbo man super vertingu.
Aš, aišku, nelyginu LŽS darbo su šlavėjos – tik norėjau pailiustruoti, jog vertinu LŽS (ir tame tarpe pačio) atnešamą naudą ne lyginant su „kitomis alternatyvomis” – o jos absoliučia nauda (i.e. lygindamas su kitomis mokamomis paslaugomis).
Ir dar dėl algų (finansavimo, etc.). Supratau, jog kol kas LŽS nėra finansuojama iš biudžeto – tas gerai – nors iš biudžeto nėra finasuojamas ir mano verslas. Tačiau tavo iškeltas klausimas „kas mokės už ateities žurnalistiką” mane nejuokais suneramino. Ką bedarysite, tik nesugalvokite kišti nagus prie valstybės biudžeto… būtų labai jau akiplėšiška. Kaip ir bet kuriame versle, reikia rūpintis kaip sukurti [pirkėjui] reikalingą produktą (ar paslaugą) – jei tai pavyksta, pirkėjas už ją savanoriškai [su malonumu] sumoka. Jeigu jūsų sukurto produkto niekas [savo valia] nebeperka – matomai jis niekam nebereikalingas (i.e. arba jį tobulinkite, arba persikvalifikuokite – kaip bet kuriame versle).
hadrian, aš nematau visko vien rožinėm spalvom. Bet esu organizacijso lyderis, todėl per kažkiek metų jau esu išsiugdęs savybę matyti esmę, o ne detales. Suvažiavimo forma – ne esmė. Esmė – turinys. Kai kas jo per detales net nepamatė turinio – rezoliucijų ir to, kiek visgi kolegų atvyko spręsti svao reikalų. Gaila. O žurnalistika Lietuvoje dažnai jau tokia ir yra – matyti detales, iš jų padaryti sensaciją ir nepastebėti esmės. Nieko dėl to nekaltinu. Tik konstatuotu faktą.
Todėl užduosiu kuklų klausimą – kuo svarbi LŽS pirmininko alga visai visuomenei ar žurnalistams kurie nepriklauso LŽS? Manau, kad tik smalsumas, nes tos algos nemoka mokesčių mokėtojai. Kuo ji svarbi žurnalistų sąjungai? Tuo, kad patiems žurnalistams ją ir reikia mokėti. Bet jei jie taip nustatė, tai koks kieno reikalas?
P.S. O Jums teko matyti šiuolaikinius suvažiavimus kitose šalyse? Tada jie irgi primena SSRS laikus, nors vyksta Vokietijoje ar Švedijoje. Nepamirškite, kad yra toks dalykas kaip renginio formatas. Pasakykite man nors vieną požymį iš SSRS? Nebuvo nė vieno komunistų partijos lyderio. LŽS – ne politinė organziacija.
P.P.S. jei Jums atrodo , kad yra kažkoks neadekvatumas, įveskite į google LŽS ir Radzevičių ir pažiūrėktie, kas buvo daroma. Ir tada suraskite, ką nuveikė kitos, alternatyvios žurnalistų organizacijos ir jų lyderiai. Palyginkite ir parašykite. Gal net užeikti į jų interneto svetaines.
Dainiau, aš irgi į jokį ginčą veltis nonoriu – suprantu, jog kiekvienas turi savo nuomonę ir tai gerbiu – teišsakiau savąją.
Akivaizdu, kažkam nepatinka, jog yra kitokių nuomonių – ir todėl bando mane užtildyti „sveikindami, jog esu grynakraujis lietuvis” ar teigdami jog „mūsų šalyje taip jau yra, visi kažkaip įsivaizduoja kad dirbti ir gyventi turime už dyka” – nors aiškiai paiškinau, jog nei esu grynakraujis lietuvis, nei Lietuvoje gyvenu
Asmeniškai man visas suvažiavimas pasirodė kiek primenantis SSSR KP suvažiavimus, o tavo įrašas apie jį – nepagrįstai nuspalvintas rožinėmis spalvomis (tarsi pasakotum ne apie tai, kas suvažiavime įvyko, o kas norėtum, jog būtų įvykę). Tačiau tai mano subjektyvi nuomone – kurią ir išsakiau.
Kas liečia pinigų skaičiavimą – aš, vėlgi subjektyviai, tik išsakiau savo nuomonę dėl santykio tarp pačio atliekamo darbo ir atlyginimo už jį. Aš nepasisakau apie atlyginimo ribojimą per se (vardan solidarumo, etc.) – veikiau už atlyginimo ATITIKIMĄ darbo sudėtingumui ir iš jo kylančiai atsakomybei.
Tik tiek – nothing personal 🙂
sip, esi nihilistas. Nepyk. Man taip atrodo. Užjaučiu.
nieko konkretaus nenuspresta, keli bereiksmiai sakineliai apie situacija, kuria ir taip visi supranta. o kas nuo to pasikeis? drisiu speti kad nieko. taip ir vyksta tokie suvaziavimai. o alga tikrai nebloga, 10 tukstanciu per menesi. na gerai dabar jau maziau, bet ir 6 tukstanciais negalima skustis. na jeigu visi zurnalistai gauna tokias algas tukstanciais tai nieko keisto kad taip puole vyriausybe kai ji uzdejo zurnalistams mokescius kaip ir visiems kitiems dirbantiesiems. tik pagalvokit gaunu „tik” 10 tukstanciu alga o valstybe dar nori kad jai mokescius mokeciau, koks neispasakytas tas kubiloido izulumas 😀
Regi, bus , kai sakitmenizuosime. Jis buvo įrašomas į kasetes. Tada jį skaidysime į mažesnes dalis ir dėsime į youtube.com. Palūkėk keletą dienų.
Suvažiavimo vaizdo įrašo turbūt nėra internete?
Regi, žinoma, kad taip. Ir dar galima buvo paklausyti pristatymus tų nutarimų bei kai kuriuos pasisakymus diskusijose.
labai nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi. Kas jei ne Dainius su savo energija ir meile žurnalistikai galėtų įdėti tiek širdies ir darbo šioje sferoje. O mūsų šalyje taip jau yra, visi kažkaip įsivaizduoja kad dirbti ir gyventi turime už dyka. Juokinga. Esi vertas daug didesnių pinigų. Nes dirbi.
Dainiau, o kur galimą pasiskaityti apie žurnalistų iškeltas problemas. Ar čia turima omeny šio LŽS suvažiavimo nutarimai?
hadrian ir Juodoji našle, štai ši diskuija ir vėl įrodė – pinigus mes skaičiuoti mokame ir keisčiausiai, kad sprendžiame apie tai, kiek verta mokėti ne pagal tuos, kurie patys ir nusprendė, o pagal save 🙂 nenoriu veltis į šias diskusijas. Pasakysiu tik faktus:
2006 metais būsimam pirmininkui Vilniaus Rotušėje patys žurnalistais nustatė 5 VDU atlygį. Iš trijų pretendentų buvau pasirinktas daugumos kolegų. Nors iki tol gaudavau net didesnį atlyginimą, tačiau suprasdamas, kad mano pareiga ne tik gauti, bet ir uždirbti kolegoms, atlyginimą sumažinau iki tiek, kad galėtume dirbti ir išlaikyti administraciją bei vystyti veiklą. Panašu, kad dėl veiklos nebuvo nė vieno klausimo ir pretenzijos suvažiavime. Dirbome daug ir visi bendrai. Tai mane labiausiai ir džiugina. Suvažiavime ir aš pats sakiua kolegoms, kad 5 VDU vis dar sunkiai gyvenančioje medijoje atrodo per didelė alga. 2 VDU – nesolidu. Todėl kolegos rinkosi patys tarp 3 ir 4 VDU. Kadangi buvau jau iš anskto pareiškęs sutikimą dirbti LŽS dar vieną kadenciją, todėl balsavime ir diskusijose dėl algos dydžio nedalyvavau. Tikiuosi ši tema jau išsemta?
O ką Jūs manote apie žurnalistų keltas problemas?
„Ekologiškos duomos ir sasyskių už tiek nenusipirksi, aš jau nekalbu apie jauno žmogaus didesnius poreikius”
Atlyginimas bėra mokamas (i.e. neturėtų būti mokamas) priklausomai nuo darbuotojo poreikių – jis mokamas, priklausomai nuo darbuotojo atliekamo darbo (i.e. atnešamos naudos darbdaviui)
„Gerbiamasis oji, hadrian, leiskite paklausti, kokiais galais už neapibrėžtą darbą mokėti tuos 3 VMDU”
Nesuprantu klausimo?
„Kas neneša naudos, tas neturi pridaryti išlaidų”
Taip. Suprantama, „nauda” nėra vien materiali nauda (i.e. policininkams ar gydytojams algą siūlau mokėti, etc. – suprantama, jie turi apibrėžtas pareigas ir atsakomybę)
„Jūs grynakraujis lietuvis”
Ne, nesu.
„Su tuo labai sveikinu”
Ačiū, kad sveikinate su tuo, kuo nesu; o jei ir būčiau, nematau su kuo čia sveikinti; beja Lietuvoj irgi negyvenu – kol nespėjote dar ir su tuo pasveikinti 🙂
„Pirmininkas priešingai nuo kai kurių neturi perdėto zanūdnumo. Labai geras jo požiūris nesidrabstyti amoniako kvapais.”
Jūsų nuomone supratau – tačiau, tikiuosi, nelaikote savęs neklystančia ir viską žinančia? Jei taip, leisiu sau likti prie savos nuomonės, kuri skiriasi nuo jūsiškės.
” Vadovas turi būti aukštesniame lygyje už eilinius narius – paskalų nešiotojus.”
Deklaratyvinis teiginys, nesuteikiantis jokios informacijos mūsų aptariamai temai (i.e. suvažiavimo kokybė)
Atskaičiuok mokesčius ir nelieka nei 8 tūkst per mėnesį, tiksliau atlyginimas buvo apie 6 tūkst. Ekologiškos duomos ir sasyskių už tiek nenusipirksi, aš jau nekalbu apie jauno žmogaus didesnius poreikius.
Gerbiamasis oji, hadrian, leiskite paklausti, kokiais galais už neapibrėžtą darbą mokėti tuos 3 VMDU. Kas neneša naudos, tas neturi pridaryti išlaidų. Jūs grynakraujis lietuvis. Su tuo labai sveikinu.
Pirmininkas priešingai nuo kai kurių neturi perdėto zanūdnumo. Labai geras jo požiūris nesidrabstyti amoniako kvapais. Vadovas turi būti aukštesniame lygyje už eilinius narius – paskalų nešiotojus.
Kalbant apie pinigų skaičiavimą: reikia pripažinti, jog 10000Lt+/mėn alga už labai neapibrėžtą (ir jokios [finansinės] atsakomybės nesuteikiantį) darbą – labai jau išpūsta alga, kokiais standartais bežiūrėtume. Nekalbant jau apie tokį atlyginimą krizės metu.
Iš Dainiaus pasigedau realistiško įvykių įvertinimo (vietoj visko piešimo rožinėmis spalvomis) – A. Račas aprašė viską IMO nepalyginamai objektyviau.
Lietuviai mėgsta svetimus pinigus paskaičiuoti, ta proga net aš paskaičiavau. Paiškinkit, gerbiamas Dainiau, kur logika mažinti atlygį pasibaigus krizei, kai kiti juos jau didinti pradėjo? Ar kažkas taip parodė meilę pirmininkui? Gal kas nors draugiškai lietuviškai užpavydėjo? 😀