2011 metais Lietuvai bus svarbus tautos laisvės atminimas
Sausio 3 d. daugelis mūsų keliavome dirbti pirmąją savo darbo dieną 2011 metais po ką tik praūžusių ar ramiai praėjusių švenčių (policininkai, medikai, MAXIMA ar RIMI kasininkės to pajusti negalėjo). Ir dalis mūsų, matyt galvojome apie tai, kokie laukia šie metai.
Rytą su žiniasklaida pradėjau nuo kolegos Audrio Antanaičio vedamos laidos Žinių radijuje. Antanas Kulakauskas iškėlė esminį klausimą – kokios norime Lietuvos ir ar norime apie tai apskritai diskutuoti? Gerbiamas Antanas atvirai pasakė ir dar vieną dalyką – kad Lietuva niekada nebuvo tokia ar anokia. Ji buvo visokia ir labai keitėsi. Todėl nors daugybė dalykų nuo mūsų neprioklauso, bet tie keli milimetrai ar centimetrai – neabejotinai mūsų. Tik reikia sugalvoti, ką mes norime sukurti.
Manau, kad šis klausimas yra labai svarbus mums visiems ne tik šiemet. Jau dabar mūsų valdžia (Seimas) viešai skelbia, kad 2011-ieji – Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metai ir tuo pačiu tai Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai. Kitą savaitę minėsime 20 metų nuo 1991 metų sausio 13-osios. Renginių bus daug ir jų vyks visur visą savaitę. Mes su kolegomis žurnalistais Seime rengiame susitikimą-diskusiją „Laisvo žodžio galia prieš agresiją“. Žinoma, tokia diskusija turi būti aktualizuota. Todėl akivaizdu, kad bandysime pažvelgti ir į šių dienų realijas bei laisvo žodžio galią prieš agresiją, kuri sklinda iš daugybės vietų. Jos iš tiesų yra gerokai daugiau, nei mes norėtume. Gal net žiniasklaidoje daugiau, nei realiame gyvenime.
Todėl gal kam ir keistai atrodys mano dar gruodžio mėnesį viename laikraštyje rastas horoskopas (jais tikrai netikiu):
„Pagal kinų kalendorių, 2011-ųjų vasario 3 dieną prasidės Kiškio (Katino) metai. Kiškis – bailumo, taikingumo, geros klausos simbolis. Kinams būna visuomet didelis džiaugsmas, kai šeimoje gimsta Kiškis. Šis ženklas laikomas visų laimingiausiu. Tad šie metai turėtų būti ramūs, tai ne aktyvios veiklos, o patinginiavimo ir kartu apmąstymų metas.”
Kunigo Viliaus Viktoravičiaus manymu, išsakytu jau prieš daugel metų, „horoskope žmonės ieško aiškaus nesudėtingo kelio – bus taip ir taip”. Anot kunigo, tuomet žmogus tarsi duoda sau leidimą nebemąstyti, negirdėti ir nieko nedaryti.
Šiandien noriu pabūti tuo žmogumi, kuris pasiklydęs tarp kunigo pamokymų ir horoskopų duoda sau leidimą mąstyti ir galvoti apie ateitį. Jau dabar žinau, kad norėdami ką nors nuveikti, turėsime bent KAŽKĄ veikti. Tinginiauti nėra kada. Na o jei kam trūksta įkvėpimo naujiems darbams, siūlau paskaityti štai šį rašinėlį iš www.pasauliolietuvis.com.