Lietuvos Aukščiausiasis teismas spalio 4 dieną priėmė labai svarbią žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos darbuotojams nutartį Nr. 2A-4/2011 baudžiamojoje byloje dėl šmeižto. Tai atvejis, susijęs su „Šiaulių naujienų” publikacijomis.
Siūlau visiems žurnalistams atidžiai paskaityti. Visą tekstą.
O čią pateikiu tik trumpą ištrauką. Esminę. Ten rašoma:
„Dėl BK 154 straipsnio ir 155 straipsnio taikymo
BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.”
Prisipažinsiu – šmeižti leidėjo V.T. nenorėjau. Sąžiningai.
Bet labai norėjau ir maniau (tebemanau ir dabar) esant teisinga, būtinai viešoje erdvėje pakomentuoti ir įvertinti viešai paskleistą informaciją apie nesąžiningą žiniasklaidos verslą ir pseudo-žurnalistiką Lietuvoje. Kad būtų atskirti pelai nuo grūdų. Atrodo, kad pavyko 🙂
Kas toliau?
Kadangi esu asmuo iš šalies ir niekada nepriklausiau jokiai žiniasklaidai, tai noriu užduoti komentatoriui tomui (ne Tomui Chochrin). Kalbate apie bylas žurnalistams. Bet nelabai suvokiate vieno, esminio, dalyko. LŽS, deja, gali ginti tik tuos žurnalistus, kurie priklauso jų sąjungai… Kas nepriklauso, tas, kad ir kaip bebūtų gaila, pagalbos nesulauks. Ir net palaikymo nesulauks tie, kurie iš tikro pažeidžia įstatymus… Ir tai yra normali ES praktika. Va, pvz. manęs Danijoje negalėjo ginti profesinės sąjungos, kol aš joms nepriklausiau…
Tiesa, jei V. Tomkus padavė į teismą fizini asmenį D. Radzevičių, tai LŽS tikrai neturėtų kištis (juo labiau finansuoti gynybos), nes tai nelabai jos reikalas, tačiau palaikyti asmenį, kuris yra (ne)pagrįstai puolamas per ŽINIASKLAIDOS priemones, manau, – gali ir netgi PRIVALO… Nes tai bet kokiu atveju susiję su ŽINIASKLAIDOS pateikiamais tikrovės (ne)atitinkančiais teiginiais.
Bet, kaip minėjau ankščiau, gali būti, kad kai kas pats užpuolė, pats turės ir gintis…
tomai, į kvailus ir į Respublikos klausimus neatsakinėju. Šiuo atveju dar ir sutampa
P.S. Beje, o kas, jei rašitu ir respublikonas? jis ką, raupsuotas ir į klausimus tamsta neatsakineji?
Dainiau, tau nuo postų ar pinigų galva apsisuko? apie kokį dar čia respublikos skida kalbi? Geriau atsakyk konkrečiai, ko klausiama, o nevarinek nesamonių.
Tomai, kadangi esi iš „Respublikos” ir dirbi (o gal vargsti) Lietuvos šiaurėje :-), todėl man tavo pozicija suprantama. Palaikyk ir toliau V.T. 🙂 Gal gyvensi geriau. Tik neapsimetinėk pats, kad esi tiesiog Tomas. Negražu. Aš viską deklaruoju viešai čia ir net nesislapstau po anonimu 🙂 Tau linkėčiau kada nors tapti drąsiu žurnalistu ir nesislapstyti už „Respublikos” ar kito kokio šydo.
P.S. O technologija, kai žmogų vadina savo laikraštyje suteneriu, neturėdami tam jokio įrodymo ir pagrindo, yra žinoma „Vakaro žiniom”. Tikiuosi skaitei ten? Tad ne tau moralizuoti.
P.P.S. Tomai, ne man prispausta uodega 🙂 Manau, kad tas, kas labiausiai klykia ir isterikuoja savo laikraštyje, tam ir prispausta.
Dainiau,
Šmeižto, kaip atribojimo nuo garbės ir orumo pažeidimo esminis momentas yra tiesioginė tyčia. Tiek civilinės teisės, tiek baudžiamosios ginamas objektas yra asmens garbė ir orumas. V. Tomkus pasirinko baudžiaką, nes, ko gero nori įkalti teistumą. Nekaltumo prezumpcija įrodinėjimo pareigą dėl tiesiogines tyčios permeta jūsų oponentams. Taigi esminis momentas, kodėl V. Tomkus pralaimės šią bylą yra:
„Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.”
Būtent intelektualinis ir valinis momentas, kurio jis nemanau, kad turi kuo įrodyti.
Jeigu nusisamdėte gerą advokatą, jis teismui pateiks Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kurioje išaiškinama, kad garbės ir orumo pažeidimo bylose, kai paskleidžiama tikrovės neatitinkama informacija, nebeturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai pasireiškia per žiniasklaidos misiją pliuralistinėje demokratijoje.
Apibendrinus, V. Tomkus padarė klaidą, jog pasirinko baudžiamąjį procesą ir tai garantuoja jo pralaimėjimą, jeigu ne pirmojoje instancijoje, tai apeliacijoje arba kasacijoje.
Dainiau, neprisimesk nesuprantančiu esmęs. visų pirma ta mergaičiukė iš Šiaulių teparašė vieną straipsnį, tuo tarpu tamstos komentarų (tariamų) masė, pasityčiojai ir kai buvai prašomas paneigti. Taigi jei žmogus kelis kartus kalba apie tą patį ir vis laikosi savo nuomonės (neparemtos faktais), ar tai sąmoningai, ar ne.
Kita vertus labai juokingai atrodo, kad tamstos, kaip fizinio asmens prispaustą uodegą bando gelbėti visokios tarptrautinės ornanizacijos. Tomkus į teismą padavė ne LŽS (profsąjungos) pirmininką, o fizinį asmenį. Keisčiausia, kur LŽS pirmininkas su visa pasenusių eksžurnalistų gvardija buvo anksčiau, juk b/b rašantiems žurnalistams jau seniai keliamos. Pirmininkas mėgavosi ES pinigais?
„…asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.” Dainiau, jei reikalai pasisuks visiškai blogai, gali teisme pareikšti, kad nesuvokei, kad skleidi tikrovės neatitinkančia info, kad nesupratai, kad ši info žemina V.T. Ir vYskas, tipo – nievinavata ja 😉
„jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį”
Manau, čia – esmė. Tu neturėjau jokios galimybės patikrinti Wikileaks informacijos, taigi, tyčios būti tiesiog negalėjo. Pėdnyčiai užuojauta.